Žalgirio mūšis (pristatymas)

Įvadas
• 1410 m. liepos 15 d. Kryžiuočių ordino valstybės teritorijoje, tarp Griunvaldo ir Tanenbergo kaimų, susirėmė jungtinė Lietuvos–Lenkijos ir Kryžiuočių ordino kariuomenės. Sąjuningininkų kariuomenei vadovavo Lenkijos karalius Jogaila, o jam talkino Lietuvos Didysis kunigaikštis Vytautas.
Karo paskelbimas
• 1409 m. liepos mėn. Vytautas išsiuntė skundą su kaltinimais ordino magistrui dėl iš Lenkijos į Kauną vežamų javų užgrobimo Ragainėjė.
• Supykęs magistras ėmė rengtis kartui.
Sąjungininkų armija
• Spėjama, kad lenkai turėjo apie 18 000 riterių, 4000 pėstininkų. Prie jų prisidėjo 11 000 Lietuvos riterių ir pėstininkų ir apie 7000 samdytų užsieniečių: totorių, rusų, čekų, moldavų. Dauguma sąjungininkų armijos karių buvai prastai ginkluoti. Pėstininkai kovėsi vėzdais. Pažymėtina, kad lietuvių šarvai buvo prastesni už lenkų.
Vadovavo:
• Lenkijos karalius Jogaila
• LDK DK Vytautas
Sąjungininkų kariuomenės telkimas
• 1409 m. pabaigoje imta rengtis karui.
• Žiemą buvo statomas pontoninis tiltas per Vyslą.
• Belovežo ir kitose giriose medžiojama, žvėriena sūduma statinėse, kraunama į laivus ir kartu su kitomis maisto atsargomis plukdoma Narevu bei Vysla iki Plocko.
• Buvo samdomi kariai ir perkami ginklai užsienyje, paskelbti kariuomenės susirinkimo punktai, stiprinamas sienų saugumas ir vykdomos karinės demonstracijos Ordino pasieniuose.
Kryžiuočių armija
• Spėjama, kad kryžiuočių ordino armiją sudarė...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!