XIX amžiaus pabaiga ir XX amžiaus pradžia Lietuvos pajūrio etnografinė žvejo sodyba

XIX a. pab. Ir XX a. pr. Lietuvos pajūrio etnografinė žvejo sodyba.
Sodyba buvo restauruota remiantis istoriniai tyrimais, projekto autorių surinkta gausia etnografine-istorine medžiaga, literatūra bei ekspediciniais reidais į pajūrio kaimus, Šventosios gyvenvietę. Projektavimo eigoje konsultacijas teikia LTSR Mokslų Akademijos Istorijos institutas bei Kauno Architektūros-Statybos instituto etnografinis skyrius.
Per pusantrų metų buvo detaliai išstudijuotos esamos Šventosios gyvenvietės pajūrio žvejų sodybos ir jų elementai, sudaryti tikslūs brėžiniai. Pastatai, kuriuos galima pamatyti Jūrų muziejaus žvejo etnografinėje sodyboje, nėra vienos sodybos pastatai, ta prasme, sodyba nėra sukurta pagal konkretų pavyzdį. Gyvenamasis namas yra autentiškas Šventosios gyvenvietėje esamam Šleižio sodybos pastatui, pirtis – toje pat gyvenvietėje esamam sąlyginai vadinamoms Šventosios kurorto XIX a. sodybos pastatui, klėtis atkurta pagal esamą pajūryje Vigelio sodybos klėtį ir pan. Žodžiu, Jūrų muziejaus etnografinė pajūrio Šventosios gyvenvietės ir aplinkinių kaimų sodybų, tai yra pastatai, kurie per šimtą ir daugiau metų išlaikė savo pirmapradę išvaizdą ir konstrukciją. Atkurti kažkurią vieną sodybą nelabai buvo įmanoma, kadangi neatsirado nė vienos sodybos, kurioje visi pastatai būtų per ilgą laiką nepakitę, nerekonstruoti ir išsilaikę. Be to, kažin ar pajūrio sodybose įmanoma sutikti visą pastatų kompleksą, į muziejų buvo surinkti pastatai, dažniausiai naudojami pajūryje.
Sodybos pastatų išdėstymas laisvas, išplanavimo centre yra gyvenamasis namas. Kiti pastatai išdėstyti taip, kad per trumpiausią laiką ir tiesiausiu keliu būtų lengviausiai pasiekiami. Išimtį sudaro pirtis ir rūkykla, dėl savo specialių paskirčių ir moto apsaugoti kitus statinius nuo galimo gaisro jie stovi šiek tiek atokiau.
Jūrų muziejaus akvariumo pajūrio žvejo etnografinės sodybos rekonstrukciją atliko Klaipėdos Restauravimo dirbtuvės.
Gyvenamasis namas.
Pamatai lauko akmenų, sujungtų kalkių skiediniu. Sienos dvitaškių sienojų, kurių apatinis vainikas yra ąžuolinis arba pirmarūšies smalingos medienos. Visos statybinės konstrukcijos sujungtos ištašomis, užkirtimais, įpjovomis. Stogas dengtas švendrėmis, kurias Lietuvos pajūrio gyventojai veždavo iš Papės ežero Latvijoje. Švendrų kūlelių danga tvirtinama paprastu būdu kartelėmis irvytelių raiščiais prie netašytų grebėstų.
Langai keturių tipų. Gyvenamosios patalpos langai turi langines, kai kurie...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!