Vytauto valdymas

Įsitvirtinimas valdžioje. Jogailai tapus Lenkijos karaliumi, iškilo LDK valdymo klausimas. Vytautas buvo nepatenkintas, kad Jogaila savo vietininku paskyrė brolį Skirgailą, todėl paprašė karinės ir politinės Ordino paramos, suartėjo su Maskva. Norėdamas išsaugoti Lenkijos sostą ir nutraukti Gediminaičių dinastijos karą, Jogaila Astravo sutartimi (1392 m.) pasiūlė Vytautui taiką ir LDK vietininko pareigas.
• Vytautas suprato, kad LDK, didelei, nevienalytei valstybei reikalinga centralizacija. Matydamas, kad daug kunigaikščių ne visuomet klauso didžiojo kunigaikščio, jis atėmė iš Gediminaičių jų valdytas sritis ir skyrė ten savo vietininkus, daugiausia sau ištikimus bajorus. Jie buvo giminystės saitais nesusiję su Gediminaičių dinastija, todėl negalėjo pretenduoti į didžiojo kunigaikščio valdžią ar jos nepaisyti.
• Valdydamas Lietuvą, Vytautas rėmėsi karine didikų jėga. Duodamas jiems daugiau žemės, jis reikalavo geresnės tarnybos. Tokia protekcionistinė politika sudarė sąlygas atsirasti pirmosioms didelėms žemvaldžių giminėms.
• Buvo reformuojamas centrinės valdžios aparatas. Vytautas laipsniškai šalino kunigaikščius nuo vadovavimo kariuomenei, šias pareigas perduodamas vaivadoms. Didžiojo kunigaikščio tarybą pakeitė Ponų taryba. ją sudarė katalikų vyskupai, vaivados, kaštelionai ir kai kurių Rusios žemių seniūnai.
• Stiprinant bajorų luomą, vis labiau didėjo valstiečių išnaudojimas. Užuot dalijęs pajamas, Vytautas ėmė dalyti bajorams valstiečius. Bajorui atiduotas valstietis virsdavo baudžiauninku. Bajoras jį galėjo bausti, išmainyti ar parduoti, pabėgusį gaudyti.
• Didžiojo kunigaikščio valdžią ribojo ir absoliutizmui įsigalėti neleido privilegijos bajorams, kurios ir buvo pagrindiniai valstybės įstatymai.
• Salyno sutartis (1398 m.). Vytautas sudarė „amžinąją taiką” su Ordinu ir pripažino Žemaitiją ordino valda. Garantuota abipusė parama siekiant įsigalėti rusų žemėse. Lietuvos bajorai paskelbė Vytautą Lietuvos karaliumi.
• Sudaręs sutartį, Vytautas ėmė grobti totorių valdžioje buvusias ukrainiečių žemes, surengė sėkmingą žygį prieš Aukso Ordą ir išplėtė valstybės ribas iki Juodosios jūros, tačiau mūšį prie Vorsklos (1399 m.) jungtinės pajėgos (LDK, totorių, Lenkijos ir Ordino kariuomenės) pralaimėjo Aukso Ordai. Tai buvo didžiausia Vytauto nesėkmė, pakenkusi Rytų politikai – sustiprėjo Maskvos pozicija regione, sukilo slavų žemės. Vytautas turėjo labiau suartėti su Lenkija ir užsitikrinti...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!