Žmogaus oda yra labai sudėtingas darinys, susidedantis iš kelių skirtingų sluoksnių ir audinių. Tai yra didžiausias žmogaus organas turintis kelias funkcijas (Hendriks, 2001). Odos paviršiaus plotas –1,8 m 2, o svoris gali siekti iki 16 proc. kūno masės (Palinauskienė, 2014). Akivaizdžiausia funkcija- tai kūno apsauga nuo išorinio veiksnių poveikio. Odos ypatybės supratimas turi didelę reikšmę kosmetologijoje (Hendriks, 2001). Odai ir jos funkcijoms didelę reikšmę turi žmogaus organizmo būklė, nervų, endokrininės, širdies kraujagyslių bei kitų organizmo sistemų veikla, medžiagų apykaitos aktyvumas bei kiti veiksniai (Palinauskienė, 2014). Kad suprasti, kas vyksta odoje – prisiminsiu odos sandarą, tačiau didžiausias dėmesys skirtas epidermio sluoksniui.
Oda sudaryta iš trijų sluoksnių: epidermio, dermos (tikrosios odos) ir poodžio (hipodermos) (Hendriks, 2001).
Viršutinis odos sluoksnis (epidermis) yra iš penkių sluoksnių, sudarytų iš įvairaus brandumo ląstelių (epiteliocitų). Subrendęs epidermis yra daugiasluoksnis, nuolat atsinaujinantis mitozinio dauginimosi būdu iš pamatinio odos sluoksnio. Suragėjusios paviršiaus ląstelės (keratinocitai) nuolat nusilupa. Epidermio ląstelės gyvena 28 dienas (Palinauskienė, 2014).
Susideda iš keratinocitų kurie yra prisitvirtinę prie pamatinės membranos, skiriančios epidermį nuo dermos. Šiame sluoksnyje randasi melanocitai, gaminantys odos pigmentą. Jis suteikia odai spalvą ir apsaugo nuo ultravioletinių spindulių.
Langerhanso ląstelės (balti su ataugomis epidermocitai) imunologiškai aktyvios ir dalyvauja imuniniuose procesuose. Šiame sluoksnyje prasideda keratino sintezė.
Grūdėtasis sluoksnis
Keratinocitai pradeda plokštėti ir netenka savo branduolių. Tada pradeda gaminti medžiagą, kurioje gausu riebalų.
Skaidrusis sluoksnis
Jis sumažina trintį tarp raginio ir grūdėtojo sluoksnių. Šiame sluoksnyje vyksta ląstelių ragėjimo procesas. Jis labai plonas. Blizgiojo sluoksnio viršutinės dalies reakcija yra rūgštinė, apatinės dalies šarminė.
Raginis sluoksnis
Išorinis odos sluoksnis, jį sudaro korneocitai. Tai plokščios daugiausiai iš keratino sudarytos ląstelės. Šis sluoksnis užtikrina odos atsparumą išorės veiksniams kartu išsaugodamas drėgmę.
Epidermio ląstelės bręsdamos pereina visus kitus sluoksnius iki viršutinio, kur žūsta ir tampa raginio sluoksnio ląstelėmis. Šis procesas vadinamas epidermio diferenciacija. Epidermio raginis sluoksnis yra labai dinamiška ir sudėtinga struktūra, sąveikaujanti su išorine aplinka ir gyvybiškai būtina odos barjerui palaikyti (Kavaliauskienė,...
Šį darbą sudaro 806 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!