Vyriausybės nuosavybė versle

Darbe autorius akcentuoja, kad iki rinkos reformų pradžios privatus sektorius praktiškai neegzistavo. Pramonės sektorių sudarė didelės valstybinės įmonės, žemės ūkis buvo kolektyvinis. Privatizavimo už investicinius čekius programa prasidėjo 1991 m., ir gana greitai pavyko privatizuoti žemės ūkio sektorių bei mažas ir vidutines įmones.
Tačiau stambesnėse pramonės įmonėse valstybei priklausė palyginti didelė dalis nuosavybės ir visos pagrindinės infrastruktūros įmonės (pvz.: elektros energijos, geležinkelių, telekomunikacijų, naftos perdirbimo).
Antrasis privatizavimo etapas, įskaitant privatizavimą už grynuosius pinigus ir kitus įvairius būdus prasidėjo 1996 metais.
Šiu metu vyriausybė svoris ekonomikoje nsudaro ir 30 proc. Jos nuosavybė privačiame versle smarkiai mažėja dėl privatizacijos.
Darbo objektas- vyriausybės nuosavybė versle.
Darbo tikslas išanalizuoti vyriausybės vyriausybės nuosavybės versle reikšme.
Darbo metodai – teorinės literatūros analizė, statistinės analizės ir sisteminės analizės metodai.
Tradicinis požiūris į Vyriausybės nuosavybę teigia, kad Vyriausybė, siekdama išspręsti ekonomines problemas, tiesiogiai arba netiesiogiai dalyvau­ja sukurtų materialinių gėrybių mainuose, nes rinka viena negali išspręsti visų ekonomikos klausimų. Pavyzdžiui, išlaidų reguliavimas krašto apsaugos poreikiams. Krašto apsauga yra tokia prekė, kurią turi pirkti visi žmonės bendram labui. Ja naudojasi visi žmonės, net ir tie, kurie jos nepageidauja. Neįmanoma krašto apsaugos paslaugas perduoti šalies piliečiams –ją turi tvarkyti vyriausybė, o lėšas jai imti iš mokesčių. Tokios paslaugos dar vadinamos "visuo­meninėmis prekėmis". Prie tokių visuomeninių prekių galime priskirti kovos su stichinėmis nelaimėmis (pavyzdžiui, su potvyniais) programas ir kt.
Vyriausybė rūpinasi krašto aplinkos (gamtos) apsauga (pavyzdžiui, nuo įvairių teršalų), kurios programai įgyvendinti reikia lėšų įvairių valymo įrenginių statyboms. Pačios įmonės jų negali pastatyti, arba tada labai padidėtų gamybos kaštai, gaminių kainos.
Pažiūrėkime, kaip teršiama valstybinė žemė, nutįsusi pakelėmis, t.y. nepriklausanti nei asmenims, nei privačioms organizacijoms, iš kurių butų galima pareikalauti saugoti aplinką nuo teršalų. Daug teršalų išmetama į orą, upes ir jūras dėl to, kad nėra visuomeninių šių išteklių savininkų, kurie būtų suinteresuoti reikalauti, jog teršėjai atlygintų už padarytus nuostolius. Vyriausybei dažnai nelengva nuspręsti, kokių priemonių jai privalu imtis. Neretai sunku...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!