VU biblioteka, jos istorinė veikla ir raida

Šio referato tikslas yra pažvelgti kaip kūrėsi ir keitėsi VU biblioteka, kas buvo jos steigėjai, kokiu principu buvo kaupiami bibliotekos fondai, kas buvo atsakingas už bibliotekos veiklą, kokie buvo sunkumai. Pabandysiu palyginti kokia buvo bibliotekos struktūra jai kūrentis ir dabar, kokios jos funkcijos, pavaldumas, bibliotekos aktualumas žmogui. Darbe naudosiu rastus šaltinius internete, kaip Vikipedija, straipsnius apie VU biblioteką, ir kt. Darbą sudaro šios dalys: tai bibliotekos įkūrimas, jos fondų kūrimas, pavaldumas, sunkumai su kuriais teko susidurti, dabartinės bibliotekos struktūra, jos tikslai , jos vieta žmogaus gyvenime. Darbą užbaigsiu išvadomis, kurias padariau peržvelgus VU bibliotekos kūrimąsi, jos kitimą, bei jos vietą viešajame gyvenime.
XVI a. jėzuitai padėjo pamatus bibliotekai, kurios veikla plėtojosi Baroko ir Apšvietos epochose. Pradiniame bibliotekos kūrimo etape aktyviausia buvo dvasininkai (vysk. Valerijonas Protasevičius, jo aplinkos kanauninkai iš Vilniaus kapitulos). Jėzuitai, organizuodami Vilniaus kolegijos ir universiteto biblioteką, padėjo pagrindus katalikiškai informacijos įstaigų sistemai, į kurią orientavosi didesnioji dalis LDK panašių institucijų. Vilniaus universiteto turtų neatskiriama dalimi nuo pat jėzuitų atvykimo į Vilnių 1569 m. tapo įvairūs mokslo ir švietimo reikmėms skirti rinkiniai. Buvo pradėtos formuoti knygų kolekcijos, sudariusios pagrindą būsimiems pagrindinės bibliotekos fondams. Jie buvo kaupiami kryptingai, remiantis aiškia teisine baze, studijų poreikiais, taip pat atsižvelgiant į renesanso epochos madas ir iššūkius, reprezentacijos poreikius ir ryšius su elitiniais LDK visuomenės sluoksniais. Jėzuitai suformulavo ir tam tikras bibliotekų organizavimo taisykles, kurių buvo paisoma ir Vilniuje. Mokymo nuostatų (Ratio studiorum, 1599) 33-iasis straipsnis provincijolui, vizituojančiam pavaldžius namus, nurodė žiūrėti, kad biblioteka būtų tinkamai sutvarkyta, turėtų pakankamai knygų, suprantamus katalogus ir sąskaitų knygas (pagal jas provincijolas tikrindavo, ar knygoms skirtos sumos tikrai panaudotos pagal paskirtį). Provincijolas taip pat leisdavo jėzuitų autoriams užmegzti ryšius su knygų prekeiviais (bibliopolomis), galinčiais platinti jų leidinius . Provincijolas taip pat spręsdavo dėl draudžiamų knygų saugojimo ir skolinimo skaityti, leisdavo keistis knygomis su kitais jėzuitų namais ar privačiomis bibliotekomis,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!