Vokietijos ekonominė, socialinė, kultūrinė, politinė, teisinė, bei gamtinė aplinkos

ĮVADAS Vokietijoje gyvena apie 82 mln. žmonių. Pagal gyventojų skaičių Vokietija lenkia bet kurią kitą Europos Sąjungos šalį. Vokietija – šiuolaikiška ir kosmopolitiška šalis. Jos visuomenę formuoja skirtingas gyvenimo būdas ir etnokultūrinė įvairovė. Žmonių gyvenimo drauge formos tapo įvairesnės, o asmeninė erdvė išsiplėtė. Pakito ir tradicinis vaidmenų pasidalijimas tarp lyčių. Nepaisant šių pokyčių visuomenėje, šeima išlieka svarbiausia socialinio ryšio grupe, o jaunimas labai artimai bendrauja su savo tėvais. Šiuolaikinė pasaulinė visuomenė yra susijusi įvairiais bendravimo ir bendradarbiavimo ryšiais. Valstybes jungia politiniai, ekonominiai, finansiniai santykiai. Vienas iš svarbiausių valstybių bendravimo ir bendradarbiavimo ryšių yra tarptautinė prekyba, nes ji padeda šalims, pagyvina jų ekonominį gyvenimą. Vokietijos ekonomika užima trečiąją vietą pasaulyje ir laikoma viena turtingiausių ir ekonomiškai pajėgiausių šalių pasaulyje. Čia gaminami automobiliai, tiksliosios mašinos, elektroninė ir ryšių įranga, cheminės medžiagos ir farmacijos produktai bei daug kitų gaminių. Daugiau nei kas ketvirtas euras uždirbamas prekių eksportu (Eksportas) ir paslaugomis, o daugiau nei kas penkta darbo vieta priklauso nuo užsienio prekybos. Eksportas, importas ir investicijos užsienyje yra svarbi Vokietijos ekonomikos varomoji jėga. Šiuo metu Vokietija yra antra pagal svarbą Lietuvos prekybos partnerė. Vokietija yra viena iš Europos Bendrijų steigėjų, viena iš didžiųjų ES narių, daugiausia balsų ES institucijose turinti valstybė narė. Vokietija iš esmės atlieka vadovaujantį vaidmenį. Ji yra pagrindinė Europos Sąjungos plėtros šalininkė. Vokietija siekia stiprinti ES politinį, gynybynį ir saugumo bendradarbiavimą. Darbo tikslas: Išnagrinėti Vokietijos ekonomine, socialine, kultūrine, politine, teisine, bei gamtine aplinkas. 1.Vokietijos ekonominės aplinkos analizė Pagal bendrą ekonomikos galią Vokietija, turinti trečią pagal dydį pasaulio ūkį, yra viena iš pirmaujančių šalių. Užsienio prekyboje ji užima antrą vietą pasaulyje. Užsienio investuotojus Vokietija masina puikiai išvystyta infrastruktūra, kvalifikuota bei motyvuota darbo jėga.Vargu ar rastume kitą tokią didelę pramoninę valstybę kaip Vokietija, kurios ūkio veikla būtų taip orientuota į tarptautines rinkas. Kas trečias euras Vokietijos įmonėse uždirbamas iš eksporto ir beveik kas ketvirta darbo vieta priklauso nuo užsienio prekybos. Vokietijos tarptautinis konkurencingumas išryškėja įmonėms konkuruojant pasauliniu mastu. Nepaisant sumažėjusios pasaulio prekybos apimties, Vokietijos eksportas išaugo daugiau nei vidutiniškai, tai rodo stiprią Vokietijos poziciją tarptautinėje konkurencinėje kovoje. Pastaruoju metu Vokietijos ekonomika išgyveno stiprų konjunktūros pakilimą – 2007 m. ji išaugo 2,5%. Be to ypatingai pastebimas įmonių investicijų augimas, pasiekęs 8,4%. Drauge su ekonomikos augimu, kuriam naudą neša tiek augimo impulsai iš užsienio, tiek ir šalies viduje, mažėja bedarbių skaičius šalyje. 2007 m. pabaigoje šis skaičius siekė 3,4 mln., t. y. žemiausią gruodžio mėnesio lygį nuo 1992 m. Šiuos teigiamus ekonomikos ir darbo rinkos pasikeitimus įtakoja daugelis veiksnių. Ekonomikos politika pagerino vadinamąsias bendrąsias sąlygas, o įmonės pakėlė savo konkurencingumą. Buvo sumažintos papildomos atlyginimų išlaidos ir biurokratija, o darbo rinka tapo laisvesnė. Be to 2008 m. įsigaliojo Įmonių mokesčių įstatymas. Jo dėka dar labiau palengvėjo firmų darbas. Tuo pačiu metu įmonės optimizavo pirkimo ir išlaidų struktūras, investavo į naujoviškus produktus ir pasiruošė konkurencijai. 1.1. Nedarbo lygis ir užimtumas Krizės metu plito nedarbas. Nedarbo norma Vakarų Vokietijoje pasiekė 7%, o Rytų Vokietijoje 15-16% (1993 m.). Nuo 1993 iki 2003 metų vien tik pramonėje darbo vietų skaičius sumažėjo nuo 12,8 iki 10,3 mln., t.y. apie 20%, o Vakarų Vokietijos žemės ūkyje dirbančiųjų skaičius 1970 - 1999 metais sumažėjo nuo 2,7 mln. iki 1,1 mln., t.y. beveik 2,5 karto. Dar vis brangstanti darbo valanda skatina nelegalų darbą. Jei jo vertė 1995 m. siekė apie 14%., tai 2003 m. jau apie 17% BVP. Nelegalus darbas labiausiai paplitęs statybose ir smulkiajame versle. Išlaidos bedarbių pašalpoms išaugo nuo 37,4 mlrd. eurų 2001 m. iki 45,6 mlrd. eurų 2003 metais, t. y. 22 %. Užimtumo variklis–laikinasis darbas. Dėka geros konjunktūros Vokietijoje vėl didėja užimtumas – politikai jau kalba apie pilną užimtumą . • 20% daugiau dirbančiųjų laikiną darbą verslo struktūrose nei pernai, • Laikinas darbas leidžia reitai ir lanksčiai reaguoti į papildomus užsakymus ir taip pat išsaugoti pastovias darbo vietas, • Apie du trečdalius laikino darbo sutarčių sudaroma su prieš tai buvusiais bedarbiais; 30% iš jų po to perimami klientų įmonių, • Darbo santykiai su privalomuoju socialiniu draudimu-efactotarifinis spaudimas atlyginimo mokėjimas ir perskolinimo laiko tarpą pakėlė laikino darbo vertę, • Kartais mokomas didesnis valandinis atlyginimas nei klientų įmonėse; 1.2. Infliacija Infliacija vadinamas bendrojo kainų lygio kilimas, dėl kurio krinta piniginio vieneto perkamoji galia. Ji paprastai matuojama vartojimo prekių ir paslaugų kainų indekso padidėjimu per metus. Pagal ES statistiką, Vokietijos infliacija 2001 metais siekė 2,1%, po euro įvedimo 2002 m. sausio 1 d. ji sumažėjo iki 1,3%. Kaip skelbia Federalinis Vokietijos statistikos departamentas pagal suderintą vartotojų kainų indeksą infliacija šalyje gegužę pasiekė 3,1%. Pirminiais duomenimis buvo skelbta, kad infliacija buvo 3%. Labiausiai infliacijos augimą Vokietijoje, kaip ir visame pasaulyje skatina brangstanti nafta, kuri didina tiek degalų, tiek energetikos kainas. Europos Centrinio Banko vadovas J.C. Trichet neseniai užsiminė, kad jei infliacija visoje euro zonoje išliks tokia didelė, bankas bus priverstas didinti bazinę palūkanų normą, kuri dabar yra 4%. Palyginus su praėjusių metų geguže benzinas Vokietijoje pabrango 12%, o dyzelinas 26%. Per birželį infliacija šalyje ūgtelėjo dar 0,3%, o metinė pasiekė 3,3%. Paskelbti minėti duomenys pilnai atitiko analitikų lūkesčius. Tiesa, birželio mėnesio infliacijos augimas Vokietijoje buvo per pus mažesnis nei užfiksuotas gegužę. Labiausiai prie infliacijos tolesnio didėjimo šalyje prisidėjo augančios energijos išteklių bei maisto kainos. Metine infliacija Vokietijoje gruodžio mėnesi sumažėjo iki 1,1%, kai dar lapkriti kainų augimas sieke 1,4%, o ekonomistai prognozavo kainas augsiant 1,2%. tempu. Per mėnesi vartotoju kainų indeksas padidėjo tik 0,4%. Nukritusios kuro kainos ir silpstanti paklausa sudarė visas prielaidas infliacijos tempams atsitraukti nuo šių metu vasaros aukštumu. O toliau gilėjant recesijos požymiams pasaulio Europos ekonomikoje kitąmet galime sulaukti ir ženklesniu defliaciniu procesu. Europos mažmenine prekyba silpo jau septinta mėnesi iš eiles. Taip parode „Bloomberg“ mažmenines prekybos indeksas, kuris apskaičiuojamas apklausiant apie tūkstanti verslo vadovu. Euro zonos skaičiuojamo indekso reikšme gruodžio mėnesi sieke 41,4 ir, nors ir buvo kiek didesne nei lapkriti (40,6), tačiau rodiklio reikšme mažesne nei 50 reiškia sektoriaus silpnėjimą. Krintantys mažmenines prekybos rodikliai glaudžiai siejasi su sumažėjusiu vartotoju pasitikėjimu, kuriuos paveikė nuogąstavimai dėl ekonomikos perspektyvu, užimtumo mažėjimas ir kreditavimo sąlygų griežtėjimas. Prastos naujienos iš mažmenines prekybos sektoriaus sudarys papildoma spaudimą Europos centriniam bankui ir šis gali buti dar karta priverstas mažinti bazine palūkanų norma, kuri šiuo metu siekia 2,5% 1.3. Bendras vidaus produktas (BVP) jo pokyčiai Bendrasis vidaus produktas (BVP) yra kertinis šalies makroekonominės aplinkos rodiklis, parodantis šalies ekonomikos bendrąjį pulsą, teigia SEB banko vyriausioji analitikė Vilija Tauraitė. Į BVP įtraukiama ne galutinė, o tik pridėtinė prekių ir paslaugų vertė .1994 metai buvo persilaužimo metais. 1997 m. Vokietijos ekonomikoje galima buvo pastebėti ženklų pagerėjimą. Ekonomikos augimo tempai, palyginti su 1996 m., šoktelėjo aukštyn: BVP augimą pirmą ketvirtį palaikė vidaus paklausos augimas, tuo tarpu šalies eksportas sumažėjo, o importas išaugo. Vidaus paklausa išaugo 2,7%, importas - 3,7%, o eksporto apimtys nukrito 1,2%. Vyriausybės išlaidos padidėjo 2,1%, o vartotojai išleido 1,4%. mažiau. Dramatiškas Vokietijos BVP kritimas 2009m. pirmąjį ketvirtį pabrėžė išskirtinį šalies silpnumą, kai šalies ekonomika, kurios varomoji jėga yra eksportas, susidūrė su dideliais sunkumais: sumažėjo pramoninių užsakymų, ir gamyba stipriai krito. Vokietijos recesija didžiausia per visą pokario laikotarpį. Silpna šalies padėtis sąlygojo didesnį Euro zonos BVP kritimą, nei buvo galima numatyti: pirmąjį ketvirtį jis smuko 2,5% . Per pirmąjį 2008m. ketvirtį Vokietijos bendrasis vidaus produktas (BVP), įskaitant sezoninius pokyčius, krito 3,8%. Prieš tai per ketvirtąjį ketvirtį šalies ūkis mažėjo 2,2%, skelbia Federalinė statistikos tarnyba Vysbadene. Tai yra staigiausias ketvirtinis nuopuolis nuo 1970-ųjų, kada buvo pradėti skaičiuoti ketvirtiniai duomenys. Bloomberg naujienų agentūros apklaustų analitikų prognozavo 3% didžiausios Europos ekonomikos sumažėjimą per pirmus tris šių metų mėnesius. Tai yra ketvirtas ketvirtis iš eilės, kai Vokietijos BVP mažėja. Kanclerės Angelos Merkel vyriausybė, kuri šiemet prognozuoja 6% šalies ūkio smukimą, ekonomikos skatinimui skyrė 82 mlrd. EUR. Kai kurie indikatoriai rodo stabilizavimosi ženklus - pirmą kartą per septynis mėnesius daugėjo gamybos užsakymų, o verslo pasitikėjimas balandį pakilo iš 26-erių metų žemumų. 1.4. Vokietijos valiutos sfera Valiuta – sutartinis vienetas, skirtas apmokėti už prekes ar paslaugas. Šalis ar regionas, kuriame vyrauja valiuta, vadinami valiutos zona. Vokietija kartu su kitomis 10 Europos šalių apsisprendė įvesti bendrą valiutą – eurą. Nuo 2002 m. sausio 1 d. buvo išleisti į apyvartą grynieji pinigai eurai. Nuo 2002 m. kovo mėn. Vokietijos parduotuvėse daugiau nebegalima atsiskaityti Vokietijos markėmis. Tačiau Vokietijos markių banknotai ir monetos vertės nepraras. Nustatytas keitimo kursas 1 euras = 1,95583 DM. Deutsche Bundesbank garantuoja, kad jo filialuose Vokietijoje markės bus nemokamai superkamos pagal šį kursą neribotą laiką ir neribotais kiekiais. Todėl viso pasaulio šalių bankai ir valiutos keitimo punktai galės keisti Vokietijos markes į eurus. 1.5. Vokietijos užsienio prekyba ir jos tendencijos Prekyba su užsieniu Vokietijoje yra labai didelė ir efektyvi. Tokie platūs prekybiniai ryšiai su užsieniu yra susiję pirmiausia su pramone, gaminančia aukštos technologijos produktus. Pastaruoju metu Vokietijos ūkis pagerino savo pozicijas pasaulinėje rinkoje dar 6,7% ir buvo gerokai didesnis nei kitų didelių Europos šalių. Pasaulio prekyboje Vokietija užėmė antrąją vieta po JAV, aplenkdama Japoniją. Pagrindinės Vokietijos eksportuojamos prekės 2000 m. buvo: mašinos ir įrengimai (31% eksporto), transporto priemonės (17%), chemijos pramonės produkcija (13%), maisto produktai (5%), tekstilė (4%), metalai ir jų dirbiniai (3%). Vokietijos importo struktūroje 2000 m. vyravo mašinos ir įrengimai (22%) importo, transporto priemonės (10%), chemijos pramonės produkcija (9%), maisto produktai (8%.), tekstilės dirbiniai(6%), metalai ir jų dirbiniai (4%). Vokietija vis labiau įsitraukia į globalizacijos procesą, firmos aktyviai įsigyja užsienio kompanijas, diversifikuodamos savo veiklą svetur. 1999 m. euro įvedimas paskatino Vokietijos firmas energingiau diversifikuoti savo veiklas už šalies ribų. Didžioji dalis stambiausių VFR kompanijų tiktai nežymią dalį savo veiklos atlieka pačioje Vokietijoje. Pačios žymiausios Vokietijos tarpnacionalinės kompanijos yra „BASF“, „Hochst“, ir „Beyer“ – chemijos pramonė, „Bosch“ ir „Siemens“ – elektrotechnika, „BMW“ – automobilių pramonė ir kt. 2.Vokietijos Socialinė aplinka Socialinė aplinka - tai tarptautinio marketingo makroaplinkos elementas, apibūdinantis visuomenės poveikį įmonei, jos marketingo sprendimams bei jų įgyvendinimui. Svarbiausia socialinei aplinkai yra demografiniai rodikliai šalies gyventojų - pirkėjų, vartotojų skaičius, jų sudėtis pagal lytį, amžių, šeimos sudėtį, išsilavinimą, gyvenamą vietą, profesijas, tautybę. Verslo įmonei naudinga, kai gyventojų skaičius didėja, nes daugėja potencialių jos prekių vartotojų. Vokietijoje gyvena apie 82 mln. žmonių (234 žmonės 1 km2). Iš jų 7,3 mln. (apie 10%) yra užsieniečiai. Demografinei raidai Vokietijoje būdingos trys tendencijos: mažas gimstamumas, ilgėjanti numatoma gyvenimo trukmė ir visuomenės senėjimas. Pagrindinės trečiosios tendencijos priežastys – ilgėjanti numatoma gyvenimo trukmė bei ypač mažas gimstamumas. Jaunų žmonių skaičius visuomenėje vis mažėja, o vyresnių žmonių skaičius tuo metu didėja. Dešimtojo dešimtmečio pradžioje kiekvienam šešiasdešimtmečiui vidutiniškai atitekdavo beveik po tris darbingo amžiaus žmones. Visuomenės senėjimas yra vienas didžiausių iššūkių socialinei ir šeimos politikai. Dėl to pensinio draudimo sistema jau kurį laiką pertvarkoma. Savo pajėgumą prarandanti „kartų sutartis“ papildoma privačiomis senatvės draudimo formomis. Be to, plačiau įgyvendinamos šeimos politikos priemonės, skatinančios vaikų gimstamumą. 2.1. Šeima Šeima ir toliau išlieka centrine socialine grupe ir svarbiausia socialine institucija. Metų eigoje ji, kaip gyvenimo centras, ne tik neprarado svarbos, o netgi tapo dar svarbesnė. Beveik 90% Vokietijos gyventojų šeima yra pirmojoje jų asmeninių prioritetų vietoje. Taip pat ir jaunimas aukštai vertina šeimos instituciją: 72% jaunų žmonių tarp 12 ir 25 metų amžiaus mano, kad norint būti laimingu, reikia turėti šeimą. Tačiau socialinių pokyčių eigoje stipriai pakito tiek suvokimas, kaip turėtų atrodyti šeima, tiek ir šeimos struktūrinė sudėtis. Tradicinėje šeimoje susituokusi pora augino keletą vaikų, griežtai pasidalindami vaidmenis šeimoje: tėvas buvo dirbantis maitintojas, o mama – namų šeimininkė. Gyvenimo drauge formos tapo žymiai įvairesnės. Pasirinkimo laisvė tarp skirtingų šeimos formų ar apsisprendimo nekurti šeimos labai išsiplėtė. Pakitęs moters vaidmuo su šiais pasikeitimais yra nemažai susijęs – apie 64% visų Vokietijos motinų šiandien yra dirbančios. Šeimos žymiai sumažėjo. Vis daugiau šeimų turi vieną vaiką. Vis rečiau sutinkama šeimų, turinčių tris ir daugiau vaikų. Vokietijoje daugiausia šeimų, turinčių du vaikus. Taip pat vis dažniau renkamasi gyvenimą be vaikų – poromis ar vienatvėje. Beveik kas trečia iš 1965 m. gimusiųjų moterų iki šiol nėra sulaukusi kūdikio. Kinta ne tik gyvenimo formos, bet ir moralinės visuomenės pažiūros. Partnerių ištikimybė ir toliau išlieka svarbia vertybe porų gyvenime. Visuomenės norma, reikalaujanti sukurti bendrą gyvenimą santuokoje tapo laisvesne, tačiau išaugo reikalavimai partnerystės kokybei. Tai yra viena iš priežasčių, kodėl iki šiol iširo apie 40% santuokų, sudarytų per pastaruosius metus. Įprasta, kad žmonės veda du kartus ar susiranda kitą partnerį. Vis daugiau porų gyvena drauge nesusituokę. „Vedybos be santuokos liudijimo“ ypatingai mėgstamos jaunų žmonių bei išgyvenusiųjų santuokos griūtį. Taigi, išaugo ir vaikų, gimusių ne santuokoje, skaičius. Vakarų Vokietijoje ne santuokoje gimsta apie ketvirtadalis, o Rytų Vokietijoje – daugiau nei pusė vaikų. Dėl šių pokyčių išaugo šeimų su vienu ar abiem netikrais tėvais bei vienišų tėvų skaičius. Beveik penktadalį namų ūkių su vaikais sudaro vieniši tėvai, daugelis jų yra motinos. Santykiai šeimos viduje pastaraisiais dešimtmečiais pakito. Santykiai tarp tėvų ir vaikų dažniausiai būna nepaprastai geri ir formuojami jau ne paklusnumo, pavaldumo ir priklausomybės pagrindu, o labiau įtraukimu į sprendimų priėmimą ir lygiateisiškumu, parama, dėmesiu ir savarankiškumo ugdymu. 2.2. Jaunimas Šeima, greta bendraamžių kompanijų, kurios tampa vis svarbesnės jaunų žmonių gyvenime, yra pagrindinė jaunimo bendravimo grupė. Dar niekada tiek daug jaunuolių (73% jaunuolių nuo 18 iki 21 metų) taip ilgai negyveno savo tėvų namuose kaip šiandien. Beveik visi 12–29 metų jaunuoliai nurodo su savo tėvais palaikantys labai gerus ir kupinus pasitikėjimo santykius. Viena iš priežasčių, dėl ko jaunimas ilgiau gyvena tėvų namuose, yra ta, kad vis daugiau jaunuolių ilgiau užtrunka, įgydami išsilavinimą. Taip pat žymiai išaugo jų kvalifikacijos lygis. Viso labo 43,4% vienos laidos abiturientų (18–20 metų amžiaus) įgauna teisę studijuoti aukštojoje mokykloje, o 36% vienos laidos abiturientų iš tiesų pradeda studijuoti. Problemiškiausios švietimo sistemos grupės yra jauni žmonės iš socialiai silpnesnių sluoksnių ir iš imigrantų šeimų. Jaunimas yra mielai pasirengęs dalyvauti visuomeninėje veikloje. Apie tris ketvirtadalius jaunimo dalyvauja ginant socialinius ir ekologinius interesus: padeda pagyvenusiems žmonėms, kuriems reikia pagalbos, gina aplinką ir gyvūnus, padeda neturtingiems, neįgaliems žmonėms ir imigrantams. Tačiau susidomėjimas politika, partijomis ar profesinėmis sąjungomis mažėja. Tik 30% jaunuolių nuo 12 iki 25 metų amžiaus domisi politika. Tarp jaunų suaugusiųjų ir studentų ši dalis kur kas didesnė – 44 - 64%. 2.3. Pagyvenę žmonės Beveik kas ketvirtas Vokietijos gyventojas yra vyresnis nei 60 metų. Dėl daugelį metų mažo gimstamumo ir ilgėjančios numatomos gyvenimo trukmės Vokietija pagal pagyvenusių žmonių dalį visuomenėje po Japonijos ir Italijos užima trečiąją vietą pasaulyje. Pagyvenusių žmonių gyvenimo formos ir gyvenimo būdas per pastaruosius metus labai pakito. Didžioji dalis pagyvenusių žmonių šiandien gyvena savarankiškai. Jie dažniausiai gyvena netoli savo vaikų ir su jais palaiko artimus socialinius ryšius. „Jauniems pagyvenusiems“, jaunesniems nei 75-erių ar 80-ties metų, dažniausiai sveikatos būklė leidžia toliau gyventi savarankišką gyvenimą, siekti naujų tikslų ir aktyviai planuoti savo laisvalaikį. Vyresnioji karta finansiškai didžiąja dalimi yra aprūpinta: 1957 m. pensijų reforma pensininkams pamažu suteikė galimybę naudotis gyvenimo gerove. Šiandien jie netgi gali sau leisti finansiškai padėti savo vaikams, kuriantiems savą šeimą. Neturtas senatvėje dar ne visiškai panaikintas, tačiau neturto senatvėje rizika mažesnė nei atitinkama rizika kitose amžiaus grupėse. Nors trijų kartų šeimos retai gyvena po vienu stogu, tačiau tarp suaugusių vaikų ir jų tėvų bei tarp senelių ir jų anūkų išlieka stiprūs emociniai ryšiai. Federalinė Vyriausybė kartų modelio projektu siekia toliau stiprinti kartų susitelkimą. Pagal šį projektą artimiausiais metais kiekvienoje Vokietijos seniūnijoje ir kiekviename rajoninės reikšmės mieste planuojama įsteigti vadinamuosius keleto kartų namus. Lig šiol jau remiami 460 kartų namų yra šeimos konsultacijų, sveikatos skatinimo, tarpininkavimo krizių atveju ir pagalbos planavimo centrai, tinklai ir ašys. 2.4. Imigracija ir integracija Vokietijos ekonomika nuo pokario bumo šeštajame dešimtmetyje laikų negali išsiversti be darbo imigrantų. Dauguma tuomet vadintų „gastarbeiterių“ sugrįžo į savo gimtines, Pietų ir Pietryčių Europos valstybes, tačiau nemažai jų liko gyventi ir dirbti Vokietijoje. Čia liko ir daugelis vėliau atvykusių turkų imigrantų. Vokietija pamažu iš „gastarbeiterių“ šalies tapo šalimi su valdoma migracija. Antrą didelę imigrantų grupę sudaro vokiečių kilmės persikėlėliai, nuo seno gyvenę buvusios Sovietų Sąjungos valstybėse, Rumunijoje ir Lenkijoje ir, ypatingai po komunistinių sistemų griūties, grįžtantys į Vokietiją. Šios dvi imigrantų grupės nulėmė tai, kad devintajame dešimtmetyje imigrantų skaičius vienam gyventojui Vokietijoje buvo žymiai didesnis nei tradicinėse imigracijos šalyse, kaip JAV, Kanada ar Australija. Vokietijoje gyvena daugiau nei 7 mln. imigrantų, t. y. beveik 9% visų šalies gyventojų. Prie to prisideda apie 1,5 mln. buvusių užsieniečių, įgijusių Vokietijos pilietybę bei maždaug 4,5 mln. persikėlėlių. Iš viso Vokietijoje gyvena 15 mln. imigrantų ar jų palikuonių. Pagal Federalinės statistikos tarnybos apibrėžimą jiems priskiriami ir užsieniečiai, įgiję Vokietijos pilietybę bei vaikai, kurių vienas iš tėvų yra užsienietis. Didžiausią užsieniečių grupę Vokietijoje sudaro asmenys, turintys Turkijos pilietybę. Jų Vokietijoje gyvena apie 1,7 mln. Antrąją vietą užima italai, kurių čia gyvena 530000. Per praėjusius du dešimtmečius imigrantų integracijos srityje buvo padaryta didelė pažanga: įstatymiškai palengvintos Vokietijos pilietybės įgijimo sąlygos, tarp imigrantų ir vokiečių užsimezgė intensyvesni ryšiai, o etnokultūrinė įvairovė vertinama vis palankiau. Naujasis imigracijos įstatymas pirmą kartą sukūrė plačią įstatyminę bazę, apimančią visas imigracijos politikos sritis. Tačiau integracija vis dar išlieka dideliu iššūkiu politikai ir visuomenei. Federalinė Vyriausybė Vokietijoje gyvenančių užsieniečių integracijoje regi esminę savo darbo užduotį. Svarbiausią vietą čia užima kalbos žinių skatinimas, švietimas ir integracija į darbo rinką. 2006 m. liepos mėnesį Federalinė kanclerė Angela Merkel pakvietė į Integracijos viršūnių susitikimą su visų integracijai reikšmingų visuomenės grupių atstovais. Šio susitikimo rezultatas – Nacionalinis integracijos planas – buvo pristatytas 2007 m. Plane numatyti aiškūs tikslai bei daugiau nei 400 konkrečių valstybinių ir nevalstybinių priemonių: Pagal jas „švietimo krikštatėvių“ tinklas turėtų padėti vaikams ir jaunuoliams iš imigrantų šeimų mokykloje ir įgyjant profesiją, o ekonominės draugijos jauniems imigrantams pažadėjo suteikti geresnes galimybes įgyjant profesiją. Turėtų būti reguliariai tikrinama, kaip įgyvendinamas šis planas. 2.5. Darbas ir laisvalaikis Žmonės Vokietijoje šiandien turi daugiau laisvalaikio nei prieš dešimt metų – vidutiniškai apie šešias valandas per dieną. Mieliausiai šį laiką jie praleidžia namuose, kur keletą valandų atsipalaiduoja žiūrėdami televizorių ar klausydamiesi muzikos. Vyrai turi beveik pusvalandžiu daugiau laisvalaikio nei moterys. Didelė dirbančių dalis iš 37 mln. dirbančiųjų (7,4 mln. iš jų naujosiose federacinėse žemėse) 17 mln. yra moterys. Kitaip sakant, moterys sudaro 45%; o Rytų Vokietijoje netgi 47 proc. visų dirbančiųjų. Taigi, apie 68% darbingų moterų užsiima profesine veikla. Vis daugiau dirbančiųjų dirba nepilną darbo dieną. 2006 m. dirbančiųjų nepilną darbo dieną buvo 8,6 mln., šiuo metu jie sudaro 26,2% visų priimtų darbuotojų. Didžioji dirbančiųjų nepilną darbo dieną dalis – moterys (dauguma jų motinos). Vokietija yra viena iš tankiausiai apgyvendintų šalių. Miunchene gyvena beveik 4200 gyventojų viename kvadratiniame kilometre, Berlyne – 3 800 , o Meklenburge- Pomeranijoje – tik 73. Seniūnijose ir mažuose miestuose, turinčiuose iki 20 000 gyventojų, gyvena apie 29 mln. (35%) žmonių. Virš 30% Vokietijos gyventojų gyvena didmiesčiuose su daugiau nei 100000 gyventojų. Tokių miestų Vokietijoje yra 82 . Vokiečiams nuosavo namo ar buto įsigijimas yra vienas svarbiausių tikslų rengiantis senatvei. Apie 15 mln. iš daugiau nei 38 mln. butų gyvena jų savininkai. Daugiausia butų savininkų, būtent 65% gyvena seniūnijose, turinčiose iki 5 000 gyventojų Vokiečiai mano, kad pasaulį valdo tvarka. Tikrą tvarka galima pasiekti tik tada, jei gerai veiks atitinkamos taisyklės, nurodymai ir darbo procesai. Gera darbo tvarka ir eiga išsprendžia daug problemų. Vokietijoje žmonės pasikliauja konkrečiais duomenimis ir neišplėstu kontekstu. Jie mėgsta gauti smulkios informacijos ir instrukcijų, kad jomis vadovaudamiesi galėtų nepriekaištingai atlikti savo užduotis. Versle nejuokaujama, nes verslas – rimtas dalykas. Taigi Vokietijos visuomenė yra šiuolaikiška ir atvira visuomenė. Dauguma žmonių, jaunesnių ir vyresnių, yra įgiję išsilavinimą, palyginus su kitomis šalimis, turi aukštą gyvenimo lygį ir veiksmų laisvę kuriant individualų gyvenimą. Jų gyvenimo centras yra šeima, kurios formos tampa vis įvairesnės. Tačiau visuomenė turi priimti iššūkį, išspręsti svarbias demografinio vystymosi problemas: visuomenės senėjimo ir imigracijos, dėl kurios didėja etnokultūrinė visuomenės įvairovė. 3. Vokietijos kultūrinis gyvenimas Kultūrinė aplinka – tai marketingo makroaplinkos elementas, apibūdinantis visuomenės poveikį įmonei, jos marketingo sprendimams bei jų įgyvendinimui (V.Pranulis). Kultūra. Kiekviena šalis turi savus papročius, taisykles bei draudimus. Todėl įmonėms, peržengusioms savo šalies sienas, svarbu žinoti, kaip vartotojai reaguos į vienas ar kitas prekes ir kaip jomis naudosis. Kultūriniai skirtumai turi įtakos pagrindiniam verslui, todėl labai svarbu pažinti šalies, į kurią eksportuojamos prekės, kultūrą. Kultūra – tai žmogiškoji pasaulio dalis, kurią sudaro reikšmės, veiksmai bei simboliai kaip vientisas kompleksas. Kiekvienoje pasaulio šalyje aptinkama skirtinga kultūra, kurią yra sunku išnagrinėti iki galo (ypač ne tos šalies atstovui). Dažniausiai kultūra apibūdinama tokiais aspektais: žinios, tikėjimas, menas, įstatymai, moralė, papročiai ir kiti įpročiai bei savybės, įgyjamos žmogaus kaip visuomenės nario. Vokietija – poetų ir mąstytojų šalis. Gėtė, Bethovenas ir Bachas gimę Vokietijoje. Bet nepaisant to, ši kultūros tauta neturi tikros nacionalinės kultūros kompetencijos. Kultūra– žemių reikalas, taip įtvirtinta Pagrindiniame įstatyme. Vokiečiai yra neperkalbami punktualumo šalininkai. Vokiečių pora, pakviesta pietų 7 valandą vakaro, greičiausiai atvyks anksčiau ir palauks automobilyje, kad pasirodytų būtent nurodytu laiku. Teoriškai padoria riba laikoma 15 minučių – tiek, kiek, pavyzdžiui, vokiečių studentai tradiciškai laukia pavėlavusio profesoriaus. Tik po to oficialiai laikoma, kad paskaita neįvyks. Tas pats ir su verslo reikalais. Jeigu yra pavėluojama 15 minučių – susirinkimas atšaukiamas. Vienaplanėms kultūroms būdingi bruožai: intravertai, kantrūs, ramūs, nesikiša į kitų reikalus, mėgsta privatumą, metodiškai planuoja ateitį, vienu metu daro viena, dirba nustatytomis valandomis, punktualūs, laikosi tvarkaraščių ir grafikų, susiskirsto projektus, laikosi planų, laikosi faktų, informacijos semiasi iš statistikos, žinynų, duomenų bazės, svarbiausia darbas, nejausmingi, dirba vienoje srityje, eina oficialiais keliais, paslaugas priima nenoromis, laikosi darbų sekos, mėgsta nustatytas darbotvarkes, telefonu kalba glaustai, gerbia formalumus, nemėgsta prarasti reputacijos, prieštarauja logiškai, kūno kalba ribota, retai pertraukia pašnekovą, atskiria profesinius santykius nuo draugiškų. Vokiečiai mano, kad pasaulį valdo Ordnung (tvarka). Tikrą Ordnung galima pasiekti tik tada, jei gerai veiks atitinkamos taisyklės, nurodymai ir darbo procesai. Gera darbo tvarka ir eiga išsprendžia daug problemų. Vokiškas formalumas akivaizdus susipažinimo bei sveikinimosi protokole. Rankos spaudžiamos susitikus ir atsisveikinant, tačiau nebūtinai su plačia šypsena. Vokiečiai taupo šypsenas draugams ir šeimai, nes mano, jog šypsojimasis nepažįstamam tėra paikas, netgi dirbtinis manieringumas. Sveikinantis ir atsisveikinant rankos spaudžiamos tvirtai, kartu žiūrint tiesiai į akis, nes vokiečiai įsitikinę, jog švelnus rankos spustelėjimas reiškia silpnumą, o klaidžiojantis žvilgsnis – nepastovumą, nepatikimumą ar netgi nesąžiningumą. Prisistatant vyrai atsistoja visada, damos – tik išimtinais atvejais. Normalus atstumas tarp asmenų verslo pokalbiuose yra per ištiestos rankos ilgį. Vokietija yra nedidelio fizinio kontakto kultūra, todėl liečiamasi tik paduodant ranką. Vokiečių kompanijos yra tradicinės, varžomos instrukcijų ir hierarchinės tvarkos. Hierarchija ten yra privaloma, o jos pasekmė – perdėta pagarba tiesioginiam viršininkui ir generaliniam direktoriui. Vokiečių firmose yra neįprasta vaikštinėti koridoriais bei šnekėtis su kolegomis. Horizontalus bendravimas yra priešingybė vertikaliai vokiečių sistemai. Kiekviename skyriuje yra akivaizdi vertikali sistema, nurodymai ir informacija, eina “iš viršaus į apačią”. Darbe kolegos vadinami tik pavardėmis, nepamirštant jų titulų. Oficialumas ir vadinimas pavardėmis yra pagarbos ženklas. Vokiečiai gerbia uždarumą tiek versle, tiek asmeniniame gyvenime. Vokiečiai pritaria gana griežtai darbo tvarkai. Jie mėgsta tikslius nurodymus: tuomet jie žino, ką daryti ir kas jų laukia ateityje. Jiems patinka, kai tas pats pasakoma du, tris ar keturis kartus. Jie mėgsta aiškiai ir smulkiai išdėstyti turinį, nes nepakenčia nesusipratimų. Vokiečiai tiesūs ir todėl jiems galima nurodyti, kas atliekama negerai ir kokios daromos klaidos. Jei kritika iš tiesų konstruktyvi ir sakoma geranoriškai, ji bus mielai išklausoma. Pernelyg subtili kritika nebus suprasta. Vokiečiai labai brangina turtą ir nuosavybę. Jiems labai svarbu tvirti pastatai, baldai, automobiliai, geri drabužiai ir visais šiais dalykais jie stengiasi padaryti įspūdį. Į susitikimus ateina gerai apsirengę, tvarkingos išvaizdos. Atvyksta gerai susipažinę su verslo klausimais ir kruopščiai pasirengę, todėl tikisi, kad ir jūs būsite susipažinę. Versle vokiečiai orientuojasi į reikalus, todėl nejaučia poreikio įtvirtinti artimus asmeninius santykius su būsimais partneriais prieš pradėdami kalbėti apie verslą. 3.1. Kalba Vokiečių kalba – indoeuropiečių kalbų šeimos germanų grupės vakarų germanų šakos kalba. Vokiečių kalba yra pirmoje vietoje, pagal gimtąją kalba, Europos sąjungoje.Kultūrą Vokietijoje galim priskirti prie nesudėtingų kultūrų, naudojančių verbalinę kalbą, nes bet kokia informacija dažniausiai perduodama žodžiu. Kalbant apie informacijos perdavimą, aktualiausia priemone šiam veiksmui atlikti yra kalba. Nacionalinė Vokietijos kalba – vokiečių. Nors šioje kalboje jau nuo senų laikų galima aptikti daug anglikonizmo, t.y. labai dažnai pasitaiko, kad dauguma semantiškai svarbių žodžių sakinyje yra angliški. Kaip bebūtų, vokiečių kalba yra viena iš svarbiausių tarp 5000 pasaulio kalbų. Vokietija yra gerai išsivysčiusi šalis, kurioje labai svarbus yra ir tarptautinis verslas. Kalbos vartojimas. Viena iš priežasčių, kodėl būna sunku bendrauti, dažnai pražiūrima: kiekviena tauta savo kalbą ir šneką vartoja skirtingai. Kalba yra bendravimo, minčių reiškimo priemonė, bet ne vien tai – ji turi savo stiprybių ir silpnybių, atskleidžiančių tautinį charakterį ar net tautinę filosofiją. Nė viena kalba Europoje nekalba tiek daug žmonių, kiek jų kalba vokiškai. Tai viena iš nedaugelio kalbų, kurioje visi daiktavardžiai rašomi didžiąja raide. Vokiečių kalba yra 85 mlj. vokiečių gimtoji kalba. Labiau nei kitos kalbos vokiečių kalba atspindi tų, kurie ja kalba, tautinį charakterį. Sudėtiniai žodžiai galbūt gremėzdiški ir nuobodūs, bet vokiečiams, mėgstantiems tikslumą ir aiškumą, jie reikalingi. Šis aiškumo siekimas apima ir tarimą. Vokiški žodžiai, nesvarbu, kad jie ilgi ir ne visi maloniai skamba, yra tariami taip, kaip parašyti, be jokių suktų angliškų ar prancūziškų ypatumų. Kas matoma, tas ir sakoma. Skatinant pavaldinius, vokiečių kalba, sakytum, ne tokia lanksti, kaip, pavyzdžiui, amerikiečių anglų kalba. Dėl varžančių linksnių galūnių vokiškai kalbančiam sunku sakinį per vidurį nutraukti ar pakeisti. Jų kalbos tėkmė yra nubrėžta iš dalies morfologijos, iš dalies gramatinės giminės kategorijos ir įsprausta į teutonišką žodžių tvarką. Kadangi veiksmažodis eina sakinio gale, norint suprasti visą prasmę reikia atidžiai klausyti. Ilgi ir sudėtingi vokiečių kalbos sakiniai liudija, kad vokiečiai paprasta kalbėsena nelinkę pasitikėti. Informacijos trokštantys vokiečiai yra vieni geriausių klausytojų pasaulyje; tai išugdė jų kalba. 3.2. Religija Kitas svarbus kultūros aspektas yra religija. Vokietija yra viena iš daugelio šalių, kurios gyventojai yra įvairių etninių grupių: vokiečiai 91,5%, turkai 2,4% (didžiausia etninė mažuma - gyvena beveik tiek pat kiek Lietuvoje lietuvių, t.y. 3mln.), italai 0,7%, graikai 0,4%, lenkai 0,45%, ir kitos 4,6%. Nors etninių grupių ir daug, tačiau reiktų atkreipti dėmesį į tai, kad Vokietija – labai nacionalizuota valstybė t.y., vokiečiai sudaro net 91,5% šalies gyventojų (tai labai aukštas rodiklis). Taigi dvi pagrindinės religijos aptinkamos Vokietijoje yra protestantai ir Romos katalikai. Abi apima po 34% šalies gyventojų. Trečioji pagal svarbumą - musulmonų religija - 3,7%, kitos 28,3%. Santykiai tarp valstybės ir religijos Vokietijoje grindžiami įstatymu, kuris garantuoja religijos laisvę, valstybės ir bažnyčios atskyrimą valstybės ideologinio neutralumo prasme ir religinių bendruomenių apsisprendimo teisę. Nors konstitucija numato, kad religijos puoselėjimas yra ne valstybės, o visuomenės uždavinys, valstybė remia religines bei ideologines bendruomenes. 3.3. Darbo kultūra Beveik nepriklausomai nuo to, kokį įspūdį paliko pirmasis susipažinimas, galima sakyti, kad vokiečių firmos nieko nedaro neapgalvotai. Dar prieš numatytą pirmąjį susitikimą vokiečiai iki smulkmenų susirenka žinias apie bendrovę, išsiaiškina, ar partneriai tinkami, ir patys susižino, ko verta tai, kas parduodama. Derybos. Vokiečiai smarkiai kliaunasi logika, sukaupia daug faktų ir svarstomiems klausimams pasirengia labai kruopščiai. Vokiečiai ateina į derybas „apsiginklavę sunkiąja amunicija“ ir paprastai apgalvoję galimus kontrargumentus. Su jais geriausia derėtis, ieškant sąlyčio taškų, pabrėžiant bendradarbiavimo solidarumą ir patikimumą. Turtinga vokiečių kalba yra sunki, griozdiška, logiška, griežta ir turi tokio pagreičio, kuris yra neįveikiamas, jai kaktomuša susidūrus su kita kalba. Tačiau pagaulus derybininkas tą pagreitį gali atremti ir tai gali būti į naudą abiem pusėms. Vokiečiai yra tarp tų, kuriems rašytinis susitarimas yra jei ne visai šventas dalykas, tai iš tikrųjų galutinis. Taip pat, aptarinėdami verslo reikalus, vokiečiai labiau vertina tiesumą, stačiokiškumą ir sąžiningumą nei vingrią diplomatiją. Vokiečiai kartais diplomatiją arba įmantrumą palaiko nenuoširdumu. Pasak seno sąmojo, vokiečiai, paklausti, ar nežino kuri valanda, atsako: “taip, žinau’, ir pokalbis tuo pasibaigia. Šis pavyzdys rodo tikslumo svarbą kalbantis su vokiečiais. Vokiečiai nelinkę rizikuoti, bet jie nėra neryžtingi. Jie atsargūs. Geriau pasirenkami kad ir ribotų galimybių, bet tiksliai apibrėžti dydžiai. 4. Politinė aplinka Politinę aplinką sukuria valstybės valdymo organų veikla ir bendros politikos kryptys. Be to, įmonei turi įtakos ne tik valstybės, kurioje ji veikia, politinis gyvenimas, bet ir tarpvalstybinių institucijų darbas. Valstybė daro didžiulę įtaką ekonomikai, taikydama šias priemones:  Mokesčių sistemą;  Valstybės išlaidas;  Privatizaciją;  Konkurencijos skatinimo priemones;  Regioninę politiką;  Pagalbą smulkiąjam ir vidutiniam verslui. Daugelyje valstybių ekonomika yra mišri, tai yra egzistuoja privatusis ir valstybinis sektoriai. Privačios įmonės siūlo rinkoje prekes ir paslaugas, siekdamos gauti pelno. Valstybinį sektorių, kurį sudaro keletas smulkesnių sudedamųjų dalių, valdo valstybė. Valstybė taip pat yra prekių ir paslaugų pirkėja. Daug privačių įmonių vykdo jos užsakymus. Sudedamoji politinės aplinkos dalis yra šalies gyventojų politinė nuomonė. Jos įtaka ypač sustiprėja prieš rinkimus. 4.1. Vokietijos valstybinė santvarka : Federacinė Respublika Prezidentas yra mažai politiškai aktyvi institucija, kuriam pavesta atstovauti šaliai užsienyje, sudaryti tarptautines sutartis, skirti pareigūnus, kai kuriais atvejais paleisti Bundestagą. Pagrindinę vietą tarp aukščiausių valdžios institucijų užima VFR vyriausybė. Kancleriui pavedama nustatyti vidaus ir užsienio politikos kryptis, kontroliuoti ministrų veiklą. Nesutariant dėl veiklos tarp kanclerio ir Bundestago galimas kanclerio pakeitimas arba Bundestago paleidimas. 4.2. Vokietijos vykdomoji valdžia Įstatymų vykdomosios valdžios rinkimas: prezidentą renka specialus federalinis susirinkimas, susidedantis iš Bundestago deputatų ir tokio paties skaičiaus landtagų išrinktų žemių atstovų. Parlamentas prezidento teikimu renka kanclerį, kancleris pasirenka ministrus, o juos skiria prezidentas. 4.3. Vokietijos valstybinio valdymo organai Federacijos prezidentas, Bundesrat (parlamento aukštieji rūmai), Bundestag (parlamento žemieji rūmai), Federacinė vyriausybė, Federacinis teismas. 4.4. Politinės partijos Partinę Vokietijos sistemą lengva apžvelgti. Iki 1983 m. Bundestage buvo atstovaujamos tik tos partijos, kurios jau po pirmųjų rinkimų 1949 m. pateko į Vokietijos parlamentą: CDU/CSU, SPD ir FDP. CDU/CSU, priklausančios europinei krikščionių demokratų partijų šeimai, visoje Vokietijoje – išskyrus Bavariją – veikia Krikščionių demokratų sąjungos (CDU) vardu. Federacinėje Bavarijos žemėje CDU savo atstovavimą perleidžia glaudžiai su ja susijusiai Krikščionių socialinei sąjungai (CSU). Abiejų partijų deputatai Bundestage tvirtai susijungę į bendrą frakciją. Vokietijos socialdemokratų partija (SPD) yra antroji stipri Vokietijos partinės sistemos jėga. Ji priklauso europinei socialdemokratų ir demokratiškųjų socialistų partijų šeimai. CDU/CSU ir SPD yra liaudies partijos, tai reiškia, kad praeityje joms sėkmingai pavyko iškovoti didelės rinkėjų dalies paramą. Abi partijos iš principo remia socialinę valstybės santvarką, senyvo amžiaus ar sergantiems žmonėms, neįgaliesiems ir bedarbiams garantuojančią pastovias pajamas. CDU/CSU daugiau pritraukia savarankiškai dirbančiųjų bei verslininkų sluoksnius, o SPD artimesnė profsąjungoms. Laisvoji demokratų partija (FDP) priklauso liberalių Europos partijų šeimai. Jos politinis credo skelbia kiek įmanoma mažesnį valstybės kišimąsi į rinką. FDP – ne liaudies partija. Ją remia visų pirma daugiau uždirbantys ir labiau išsilavinę rinkėjai. 1980 m. įkurta partija Sąjunga 90/Žalieji, trumpai vadinama „Žalioji“, buvo pirma ilgą laiką sėkminga naujai įkurta partija po 1949m. Žalieji priklauso europinei žaliųjų ir ekologinių partijų šeimai. Būdingas jų programos bruožas yra rinkos ekonomikos derinimas su valstybės kontroliuojamais gamtos ir aplinkos apsaugos principais. Ši partija taip pat atstovauja geriau uždirbančius ir labiau išsilavinusius rinkėjus. Po šalies suvienijimo į Vokietijos Federacinės Respublikos politinę sceną įžengė Demokratinio socializmo partija (PDS). 1989 m. ji susikūrė buvusios Vokietijos Demokratinės Respublikos valstybinės Vokietijos vieningosios socialistų partijos (SED) pagrindu. PDS tapo demokratine partija. Politinės sėkmės ši partija visų pirma sulaukė išskirtinai penkiose rytinėse Federacinės Respublikos žemėse – ankstesnėje VDR teritorijoje. 2005 m. Bundestago rinkimuose pirmą kartą savo kandidatūras PDS, pakeitusios savo pavadinimą į Kairiųjų partija.PDS, sąrašuose iškėlė naujai įkurtos ir lig tol tik Landtago (federacinės žemės parlamento) rinkimuose dalyvavusios partijos Rinkimų alternatyvos Darbas ir socialinis teisingumas (WASG) nariai. 2007 m. birželio mėnesį abi partijos susijungė į Kairiąją partiją. Vokietijos rinkimų sistema suorganizuota taip, kad vienai partijai be partnerių būtų sunku suformuoti Vyriausybę. Tokia galimybė per 56 metus pasitaikė tik vieną kartą. Įprastai sukuriamos partijų sąjungos. Kad rinkėjai žinotų, su kokiais partneriais planuoja valdyti jų renkama partija, partijos prieš pradėdamos savo rinkiminę kampaniją, praneša apie galimas koalicijas. Taigi, pilietis, atiduodamas savo balsą už partiją, iš vienos pusės suteikia pirmenybę vienai partijų sąjungai, o iš kitos pusės nustato jėgų santykius tarp pageidaujamų būsimųjų Vyriausybės partnerių. 4.5. Vokietijos užsienio ekonominių ryšių politika Užsienio ekonominių ryšių politika – tai kryptingi valstybės ir jos institucijų veiksmai, kuriais optimizuojamas šalies dalyvavimas tarptautiniame darbo pasidalijime ir nustatomas tarptautinių ekonominių ryšių reguliavimo režimas. Pagrindinės politikos dedamosios yra užsienio prekybos politika (apimanti eksporto ir importo politiką), valiutinė politika, užsienio investicijų nacionalinėje ekonomikoje politika ir nacionalinių investicijų užsienyje politika. Ji, be kita ko, padeda subalansuoti tarptautines ekonomines operacijas su atskiromis šalimis ir regionais, o tai susiję su šalies ekonominio saugumo užtikrinimu. Vokietijos užsienio politika yra taikos politika. Nauja federacinė vyriausybė ir toliau dirbs šiomis užsienio politikos kryptimis: 1. sieks taikiai bendradarbiauti su kaimyninėmis šalimis, 2. skatins transatlantinę partnerystę, 3. plės Europos Sąjungą, 4. skatins visų Europos šalių bendradarbiavimą Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijoje, 5. skatins demokratiją ir stabilumą vidurio, rytų ir pietryčių Europoje ir visose Pietų šalyse. Nauja federacinė vyriausybė stengsis skatinti efektyvių krizių prevencijos, taikaus bendradarbiavimo ir tarptautinio santykių tobulinimo strategijų plėtojimą, riboti ginklavimąsi, skatinti nusiginklavimą, suderinti pasaulio regionų ekonominius, ekologinius ir socialinius interesus, paisyti žmogaus teises. Europos politikoje Vokietija siekia trijų pagrindinių tikslų: - aktyvesnio Europos dalyvavimo pasaulio ekonomikoje, - stiprinti ir plėtoti Europos sąjungą, - sutvirtinti Europos Sąjungos pozicijas santykiuose su užsienio šalimis, derybose dėl stojimo. Vokietija realiai žiūri į Europos Sąjungos plėtimo galimybę. Prezidentavimo metu Vokietija ypatingą dėmesį kreipė į tai, kad Europos Sąjungos plėtimas turi vykti lygiagrečiai su vidiniu reformavimu. Galima išskirti kelias Vokietijos užsienio politiką nusakančias sąvokas: tarptautinė diplomatija, 40 naujų diplomatinių atstovybių atidarymas daugelyje naujų šalių nuo 1989m., pasikeitusi konfliktų ir jų sprendimų struktūra, nelegalaus įvažiavimo ir kriminalumo, kertant sienas, įveikimas. Daugiau nei trečdalis Vokietijos atstovybių užsienyje dalyvauja užsienio ekonomikos skatinimo procese. Užsienio ir saugumo politikos horizontai išsiplečia vis labiau, nors tam skiriama tik 0,8% nuo biudžeto. Vokietija pažymi strateginę ES ir Rusijos energetinio bendradarbiavimo svarbą. Tolesnis bendradarbiavimas šioje srityje turi būti grindžiamas tarpusavio priklausomybės ir skaidrumo principais, todėl bus svarbu užtikrinti kad Rusija gerbtų energetikos chartijos principus. Šį pusmetį bus siekiama užbaigti Suomijos Pirmininkavimo metu pradėtą rengti naują Bendradarbiavimo ir Partnerystės Susitarimą su Rusija. Vokietija taip pat pažymi, kad tvirtas žmogaus teisių ir demokratinių vertybių gynimas turėtų būti pagrindinis bet kokių ES ir Rusijos susitarimų pagrindas. Pirmininkavimo gairėse Vokietija pabrėžia, kad, sprendžiant užsienio politikos klausimus, ES valstybės narės turi aktyviai ir vieningai reikšti pasauliniu mastu savo nuomonę. Vieningo požiūrio formavimas yra vienas iš prioritetų Vokietijos Pirmininkavimo laikotarpiu. 5.Vokietijos teisinė aplinka Vokietija yra Federacinė Respublika, kurios sostinė yra Berlynas. Ją sudaro 16 federacinių žemių. 1990m. Vokietija tapo vieninga Federacinė Respublika, tokia, kokia ji yra dabar. Vokietijos Konstitucija buvo priimta 1949 m. ir vėliau, 1990 m. susivienijus Vokietijos Federacinei ir Demokratinei Respublikoms, ši Konstitucija tapo susivienijusios Vokietijos konstitucija. Vokietijoje visuotiniuose rinkimuose dalyvauti teisę turi piliečiai ne jaunesni kaip 18 metų. Vokietijos vykdomąją valdžią sudaro prezidentas, vyriausybės vadovas (Federacijos kancleris) ir ministrų kabinetas. Federacijos kancleris numato bendrus vidaus ir užsienio politikos tikslus, pateikia vyriausybės programą ir rūpinasi jos vykdymu. Federacijos kancleris vadovauja vyriausybei, kuri vykdo ir vadovauja valstybiniems ir politiniems reikalams, priima sprendimus dėl bendros politinės reikšmės reikalų ir esant nuomonių skirtumams tarp Federacijos ministrų. Kiekvienas ministras savarankiškai ir savo atsakomybe valdo atitinkamą sritį, remdamasis Federacijos kanclerio nustatytomis direktyvomis. Vokietijos Federacinės Respublikos kancleris prezidento pasiūlymu renkamas žemųjų parlamento rūmų. Federacijos kanclerio tarnyba, kaip ir ministerijos, turinti aukščiausios federacinės institucijos laipsnį, padeda kancleriui vykdyti jo užduotis. Ji koordinuoja visą vyriausybės veiklą. Tarnyba palaiko pastovius kontaktus su ministerijomis ir kitomis federacinėmis institucijomis, kad galėtų pastoviai informuoti Federacijos kanclerį apie jų veiklą. Įstatymų leidžiamąją valdžią sudaro dveijų rūmų Parlamentas, kurį sudaro Federacinis Susirinkimas (Bundestag) turintis 672 narius, kuriuos tauta renka visuotiniu balsavimu, remiantis tiesiogine ir proporcine rinkimų sistema (nario kadencijos laikas yra 4 metai) bei Federacinė Taryba (Bundesrat), turinti 68 vietas. Į Federacinę Tarybą atstovai renkami žemių ministrų kabinetų, o kiekviena žemė turi nuo trijų iki šešių balsų, priklausomai nuo gyventojų skaičiaus, kadencijos laikas neribotas. Iš 79 Vokietijos Vyriausybės visuomenei teikiamų paslaugų 72 jau teikiamos internetu. Vyriausybės paslaugų teikimas visuomenei internetu - tai Vokietijos el. vyriausybės vizijos (BundOnline 2005) dalis, pagal kurią Federalinė Vyriausybė jau 2005 -ais metais planuoja sukurti greitesnę, į paslaugas orientuotą ir pigesnę elektroninio administravimo sistemą. Pasaulinis globalizacijos pocesas turi didelę įtaką Vokietijos užsienio politikai. Plintant moderniosioms technoligijoms geografiniai atstumai praranda svarbą duomenų ir informacijos perdavimui. Vokietija stengiasi pasinaudoti šia tendencija. ES tam yra sudarytos tinkamos sąlygos. Vokietijos ir Lietuvos įmonės 1999 m. įsteigė Vokietijos-Lietuvos ūkio asociaciją. Tai didžiausia tokia organizacija Lietuvoje, vienijanti beveik 100 narių. Ji yra forumas, tarpininkė, interesų atstovė ir kontaktų birža visiems, kurie domisi Vokietijos ir Lietuvos ekonominio bendradarbiavimo klausimais. Asociacija glaudžiai bendradarbiauja su Vokietijos ūkio atstovybe Lietuvoje. Šios asociacijos žinios, patirtis ir kontaktai taip pat būtų naudojami ieškant partnerių bei klientų. 6.Vokietija - Mokslas ir technologija Susijungimas Rytų ir Vakarų Vokietija sukūrė puikias galimybes visiems gyventojams, bet taip pat pateikė didėlę įtampą tautai. Vokietija teigia, kad puiki mokslo ir technologijų mokymo sistema ir profesinis mokymas yra daugelyje sričių. Apie 140 000 mokslo ir indžinerijos studentų baigė per metus.Viešojo ir universitetų mokslinių tyrimų infrastruktūra, buvusioje rytų Vokietijoje yra seni ir blogai prižiūrimi, mokslo ir indžinerijos studentų buvo nustatyta, kad prastai parengti ir aprūpinti priemonėmis dirbti daugiau modernios Vakarų Vokietijos įstaigų ir įmonių. Manoma, kad Vokietijos vyriausybė turės visiškai atkurti mokslo ir technologijų infrastruktūros buvusioje VDR, prieš jį galima palyginti su šiuolaikiniais vokiečių įrenginiais, Į 1987-97 bendrą mokslinių tyrimų ir plėtros išlaidų Vokietija sudarė 2,4% BVP; 2831 mokslininkų ir indžinierių ir 1472 technikų milijonui žmonių, dalyvaujančių moksliniuose tyrimuose ir plėtroje. 1998m. Aukštųjų technologijų eksportas vertinamas $ 63,7mlrd ir sudarė 14% gamybos eksporto. Vokietijos nacionalinės mokslo ir technologijų biudžetas taikomas daugėlyje mokslo ir technologijų srityse. Pvz: chemijos, automobilių ir telekomunikacijų tyrimų ir plėtros. Dabartinis politikos dėmesys skiriamas taikant mokslo ir technologijų stiprinti Vokietijos ekonomikos ir konkurencingumo nuolat saugant tautos sveikatą ir aplinką. Vokietija remia nacionalinį mokslą ir technologijas įvairiais lygiais. Yra nepriklausomos lobaratorijos, apimančios tiek nacionalines lobaratorijas ir privačius tyrimų institutus, pvz: Max Planck ir Fraun Hoferio draugijų. Be to Vokiečiu pramonė remia daug svarbių rūšių mokslinius tyrimus ir plėtrą, ir vokiečių valstybės, ar žemių, suteikti dar daugiau lėšų moksliniams tyrimams. Ministerijos Mokslo ir technologijų (BMFT), organizacija be lygiagrečiai Jungtinėse Amerikos Valstijose, ir koordinates nustato prioritetus už visą nacionalines mokslo ir technologijos programą. Pagaliau, Vokietijos dalyvavimas ES taip pat turi didėlį mokslo ir technologijos komponentų. Vokietija teikia finansavimą mokslininkam ir lobaratorijom, moksliniams tyrimams ir plėtrai. Vokietija turi daug universitetų siūlančių kursus pagrindiniams ir taikomiesiems mokslams. 1987-97m, mokslo ir indžinerijos studentai sudarė 47% universitetų registracijos.Gamtos istorijos muziejus, Berlynas (įkurtas 1889) yra geologinių, Paleontologijos, mineralogijos, zoologijos ir botanikos komponentai. Šalyje yra daug specializuotų mokslo draugijų, susijusioms su žemės ūkio ir veterinarijos, medicinos, gamtos mokslų ir technologijų. Taikomųjų tyrimų Fraunhoferio bei Helmholco draugija vienijanti, 15 geriausių pasaulyje didžiūjų mokslinių tyrimų centrų. Nuo 1948m. 17 Nobelio premijų atiteko Makso Planko draugijos mokslininkam. Be to Vokietija- kaip mokslo šalis yra vis labiau vertinama tiek šalyje, tiek pasaulyje.Vokietijos federacinė ir žemų vyriausybės skiria apie du milijardus eurų įvairių mokslinių sričių mokslinių tyrimų projektams. Taip pat nuo 2008m. Pagerėjo bendrosios sąlygos aukščiausio lygio moksliniams tyrimams finansuojamuose universitetuose, buvo sukūrta daug naujų vietų mokslininkams.Ypač sėkmingai technologijų plėtra vyko Vokietijoje. Čia XIX a. Antroje pusėje buvo sukurta techninio lavinimo sistema (prūsų) sistema, kurios unikalumas pasireiškia tuo, kad kartu su pedagogine veikla dar buvo užsiimama naujų technologijų plėtra konsultuojant indžinierius, bei technikus akademijose, muziejuose, mokslo ir technikos pasiekimų parodose. Naujų specialistų ruošimas užsienyje, darbuotojų komandiravimas į užsienį, veikiantipremijų sistema, techninės ekspertizės ir konsultavimas valstybės sąakaita-visos šios papildomos priemonės lėmė spartų technikos vystymąsį ir aukštą indžinierių darbo lygį. Net tuo met atsiradęs terminas ,, Mokslinė –Indžinerinė veikla ‘‘ rodo palankiai pasikeitūsi viuomenės požiūrį į indžinieriaus darbą. Prūsų techninio lavinimo sistemos išsaugojimas ir vystimas iki šiol leidžia vokiečių kompanijoms išlaikyti konkurencingumą, nes indžinerinis-techninis personalas laikomas geriausiu pasaulyje. Šimtmečius atgal,su pirmaujančių pasaulio chemijos pamonės ir jos personalo top fizikų,Vokietija buvo plačiai laikoma svaru. Vokietija didžiausia jėga yra automobilių pramonei. Technologinės naujovės bus svarbios sudarant galimybes išeiti automobilių gamintojams ir tiekėjams iš esamų problemų. Vokiečių neurochirurgai padarė svarbų indėlį į mokslinius tyrimus smegenų inplantus ir smegenų mašinų sąsają.Vokietija taip pat yra viena iš pirmaujančių šalių, dėl daugelių perspektyvių technologijų, kurioms būdinga sparčiai augti. Tai apima biologinių technologijų, nanotechnologijų, bei daugėlis aukštųjų technologijų atskirose pramonės šakose (aviacijos ir aeronautikos,logistikos). Įmonės specilizuojasi aplinkosaugos technologijų (vėjo energija,fotovoltinės energijos ir biomasės gamyba) iškilo kaip laimėtojai. Dėl biologinės ir genetinės indžinerijos Vokietija yr antra. Tačiau ne tik stanbių ne tik stambių korporacijų, tokių kaip ,,Siemens‘‘, ,,Volkswagen‘‘ ar ,,BASF‘‘, kad padėt pamatus, kad Vokietijis ekonomika būtų konkurencinga tarptautinėje arenoje, bet ir dešimtys tūkstančių mažų ir vidutinių įmonių ( vadinamuosiu MVĮ su iki 500 darbuotjų) gamybos sektoriaus, ypačmašinų, komponentų gamyba, taip pat nano-biotechnologijų, kurioa dažnai susiburia į grupeles. Turėdama daugiau kaip 20 milijonų darbuotojų ši MVĮ turi daugiausia darbdavių.Taip pat jie suteikia didžiają dalį stažuočių jaunimui.Trumpiau tariant Vokietija pirmauja daugėlyje būdų, atsižvelgiat į technikos meistiškumą. Vokietija pasižymi inžinerijos ir technologijų srityje. Ji pasižymi daugėlyje sričių tiek, tiek stichinių, tiek žmogaus sukurtų. Atrodo, kad Vokiečius padaro geresnius, dalykai, kuriuos jie kuria ir gamina, ir daro tai labai gerai. Tarp Vokietijos ir inžinerijos bei technojokijų pramanės yra stiprus ryšys, kuris tikėtina niekad nepasikeis. 7. Gamtinė aplinka Vokietijos kaip ir visos Vidurio Europos, trimis pakopomis kyla į iš šiaurės į pietus. Jūros pakrantės labai raižytos. Vokietijos krašto šiaurėje plyti šiaurės Vokietijos žemuma. Į pietus nuo kalnų yra Dunojaus upės slėnis, ir Bavarijos plynaukštė, o pačiuose šalies pietuose pasieniu driekiasi aukščiausių ir jauniausių Europos kalnų – Alpių – kalnagubriai, baigę formuotis alpinės kalnodaros laikais. Bavarijos Alpėse išlikęs natūralus Vokietijos kraštovaizdis, čia švariausias oras, gausu poilsiaviečių. Vokietijos klimatas vidutinių platumų, pietų kryptimi laipsniškai pereinamasis iš jūrinio į žemyninį. Žiemos ir vasaros temperatūros skirtumai šiaurėje nėra dideli. Vokietijos žemumoje ir Reino slėnyje laukai žaliuoja visą žiemą. Vokietijos upių tinklas tankus, jos vandeningos visą laiką. Dauguma upių priklauso Šiaurės ir Baltijos jūrų baseinams. Svarbiausia krašto vandens magistralė – Reinas. Daugiausia ežerų telkšo Magdeburgo ežeryne. Jų vanduo vamzdynais tiekiamas didiesiems miestams. Vokietijos žemumoje vyrauja jauriniai dirvožemiai, kalnuose miškų rudieji, o tarpukalnių slėniuose paplitę derlingiausi juodžemiai. Daugiausia miškų likę kalnuose. Kalnuose auga eglės, bukai, ąžuolai, klevai. Alpių aukštikalnėse nemažuose plotuose plyti subalpinės ir alpinės pievos. Stambūs žinduoliai daugumoje žemumos sričių išnaikinti. Liko jų Vidurio Vokietijos kalnuose ir alpėse. Vokietija labai rūpinasi gamtosauga. Įsteigta apie 750 rezervatų, 50 gamtos parkų. Įspūdingiausia – Šiaurės jūros pakrantėje esantys paukščių rezervatai, prie Miurico ežero saugomos pilkosios gervės, Kiolugzės parkas alpėse. 7.1. Aplinkosaugos fondas Vokietijos aplinkosaugos fondas buvo įkurtas 1990 metais liepos mėn. 18d. Vokietijos Federacinės Respublikos Bundestago nutarimu. Šio nutarimo tikslas - remti aplinkosaugines iniciatyvas, ypatingą dėmesį skiriant smulkiajai ir vidutinei pramonei. Prioritetinės rėmimo sritys yra aplinkosauginė technika, aplinkos tyrimai, gamtos apsauga bei informacijos, susijusios su aplinkosauga, sklaida. Kaip visuomeninis ir privačios nuosavybės teisėmis funkcionuojantis fondas, Vokietijos aplinkosaugos fondas nedalyvauja valstybinėse programose, tačiau gali jas papildyti. Šis fondas yra vienas didžiausių aplinkosaugos fondų pasaulyje. Vokietijos aplinkosaugos fondas nuolatos plečia tarptautinį rėmimą. Suvestiniai duomenys rodo, kad daugiau nei 90 %. Vokietijos aplinkosaugos fondo remiamų projektų vykdomi Vidurio ir Rytų Europoje. Nauja strategija įgyvendinama nuo 2006 metų, remiantis šiais aspektais: • Vidurio ir Rytų Europos šalių rėmimas ir toliau vykdomas atsižvelgiant į šalių narystę Europos Sąjungoje. • ypatingas dėmesys skiriamas Bulgarijai, Estijai, Latvijai, Lietuvai, Lenkijai, Rumunijai, Slovakijai, Čekijai ir Vengrijai, taip pat Kaliningrado sričiai. • dėmesio centre yra ES kandidatės Balkanuose. • su Ukraina yra užmegzti ryšiai. Aplinkosaugos fondas remia inovacinius pavyzdinius aplinkos apsaugos projektus. 2009 m. kovo mėn. paremta per 7200 projektų, suteikta 1,5 mlrd. eurų parama. Projektams kasmet yra skiriama 45 mln. Eurų 8. Swot analizė Privalumai/stiprybės Trūkumai/silpnybės Galimybės Grėsmės Masina puikiai išvystyta infrastruktūra, kvalifikuota bei motyvuota darbo jėga BVP kritimas 2009m. pirmąjį ketvirti pabrėžė išskirtini šalies silpnumą. Recesija silpsta BVP kritimas 2009m. pirmąjį ketvirtį pabrėžė išskirtinį šalies silpnumą 2008 m. įsigaliojo Įmonių mokesčių įstatymas Gimstamumas sumažėjo. Išaugo gimstamumas nesantuokoje. Pramonė gamybos nemažino pirmą kartą per 6 mėnesius Krizės metu plito nedarbas. Akcizo mokesčiai taikomi tik nedaugeliui prekių Auga naftos ir maisto kainos. Eksportas netikėtai auga Didėja infliacija. Yra politiškai stabili valstybė Paplito nelegalus darbas statybose ir smulkiąjame versle Gamyklose - netikėtai daug užsakymų Čia yra 15 geriausių pasaulyje didžiųjų mokslinių tyrimų centrų Siekia aktyvesnio Europos dalyvavimo pasaulio ekonomikoje Pirmauja inžinerijos ir technologijų srityje Siekia Europos Sąjungos plėtros ir stiprinimo 2002m. įsivedė eurą. Siekia ES pozicijų santykiuose su užsienio šalimis sutvirtinimo Absoliuti dauguma žmonių yra raštingi. Dėka geros konjunktūros vėl didėja užimtumas IŠVADOS Vokietija yra viena iš šalių, kurios įkūrė Europos Sąjungą, turinti virš 82 mln. Gyventojų yra didžiausia pagal gyventojų skaičių ES šalis. Vokietija pagal BVP dydį yra trečia pasaulyje. Vokietija laikoma viena turtingiausių ir ekonomiškai pajėgiausių šalių pasaulyje. Eksporto lyderė.Vokietijos ūkio veikla yra labiausiai orientuota į tarptautines rinkas palyginus su kitomis šalimis ir ypatingas dėmesys yra skiriamas tarptautinei prekybai bei bendradarbiavimui. Pagrindiniai Vokietijos tarptautinės prekybos partneriai yra Prancūzija ir kitos ES šalys bei JAV. Vokietijai ir toliau iki 2010 metų išlaikant sparčius ekonominio augimo tempus, Kylio ekonominių tyrimų instituto skaičiavimu, gali būti pagerintas ir vidutinio laikotarpio šalies ekonominis augimas iki šiol prognozuoto 1,5 proc. iki 2 proc. Vokietija – trečia galingiausia pasaulio ekonomika, priklausanti pačiai didžiausiai ekonominei bendrijai pasaulyje - Europos Sąjungoje. Tai šiuolaikiška šalis, draugiška aplinka, gyvenimo kokybė, nacionalinė įvairovė ir kūrybingumas, kuriuo Vokietija tuo pačiu metu atnaujina ir išsaugoja savo kultūrinį identitetą. Šiandien Vokietijoje beveik visose gyvenimo srityse pastebimas džiuginantis lengvumas ir kosmopolitinis smalsumas. NAUDOTA LITERATŪRA 1. Gilpin R. Tarptautinių santykių politinė ekonomika. - Vilnius: Algardė, 1998. - 519 p. 2. Rakauskienė, Ona Gražina. Valstybės ekonominė politika. - Vilnius, 2006. - 756 p. 3. Vokietija. Skaičiai ir faktai: iš vokiečių kalbos vertė Martišienė, Sigita; Antikevičiūtė, Ingrida; Kajutytė, Jurgita. - Vilnius, 2004. - 119 p. 4. Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija. [interaktyvus]. Vilnius: Lietuvos Respublikos ryšiai su Vokietijos Federacine Respublika [žiūrėta 2007 m. rugsėjo mėn.]. Prieiga per internetą:

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!