Vokietijos ekonominė situacija

TURINYS ĮVADAS 2 1. VOKIETIJOS GEOGRAFINĖ PADĖTIS 3 2. EKONOMINĖS BEI KITOS SĄJUNGOS, KURIOSE DALYVAUJA VOKIETIJA 4 3. Bendra Vokietijos ekonominė situacija 5 4. PAGRINDINIAI VOKIETIJOS EKONOMINIAI RODIKLIAI 6 4.1. Bendras vidaus produktas (BVP) 7 4.2. Nedarbas 10 4.3. Infliacija 11 5. Gamtiniai ištekliai 13 6. Gyventojų skaičiaus kaita ir gyventojų pagal amžiaus grupes sudėtis, migracijos, religijos 13 7. Pagrindiniai Vokietijos ūkio sektoriai 17 7.1. Pramonės sektorius 17 7.2. Paslaugų sektorius 18 8.VOKIETIJOS IMPORTO IR EKSPORTO STRUKTŪRA 18 9. Vokietijos prekybos partneriai 20 10. TIESIOGINĖS UŽSIENIO INVESTICIJOS BEI JŲ KITIMAS 21 11. EKONOMINIAI VOKIETIJOS SANTYKIAI SU LIETUVA 22 IŠVADOS 24 SUMMARY 26 LITERATŪROS SĄRAŠAS 27 ĮVADAS Vokietija yra viena labiausiai išsivysčiusių pramonės šalių pasaulyje ir trečia pagal ekonomikos galią šalis. Čia gaminami automobiliai, tiksliosios mašinos, elektroninė ir ryšių įranga, cheminės medžiagos ir farmacijos produktai bei daug kitų gaminių. Vokietija su 82,3 mln. gyventojų yra ir didžiausia bei svarbiausia Europos Sąjungos (ES) rinka. 2007 m. Vokietijos bendrasis vidaus produktas (BVP) siekė 2423 mlrd. eurų, t. y. 29455 eurus žmogui. Šis nuopelnas visų pirma priklauso užsienio prekybai. Eksporto apimtimi, sudarančia trečdalį bendrojo socialinio produkto, Vokietija užima trečią vietą pasaulyje pagal prekių eksportą ir dėl to yra laikoma „pasaulio eksporto čempione“. Todėl Vokietijos, kaip, ko gero, jokios kitos šalies, ekonomika yra ypatingai globaliai orientuota ir stipriau nei daugelio kitų šalių ekonomikos susipynusi su pasauline ekonomika. Daugiau nei kas ketvirtas euras uždirbamas prekių eksportu ir paslaugomis, o daugiau nei kas penkta darbo vieta priklauso nuo užsienio prekybos. Darbo tikslas – atlikti Vokietijos ekonominių geografinių struktūrų analizę. Darbo objektas – Vokietijos ekonominės geografinės struktūros. Darbo uždaviniai: 1. Apibūdinti Vokietijos geografinę padėtį; 2. Aptarti bendrą Vokietijos ekonominę situaciją ir išanalizuoti pagrindinius Vokietijos ekonominius rodiklius; 3. Apžvelgti gyventojų skaičiaus kaitą, gyventojų pagal amžiaus grupes sudėtį, religijas; 4. Išnagrinėti pagrindinius Vokietijos ūkio sektorius; 5. Išanalizuoti šalies importo ir eksporto struktūrą; 6. Įvardinti Vokietijos prekybos partnerius; 7. Aptarti tiesiogines užsienio investicijas bei jų kitimą; 8. Apžvelgti ekonominius Vokietijos santykius su Lietuva. 1. VOKIETIJOS GEOGRAFINĖ PADĖTIS Vokietija,  įsikūrusi Europos centre, turi daugiausia kaimynių iš visų ES šalių: ji ribojasi net su 9 valstybėmis. Rytuose su Lenkija ir Čekija, pietuose - su Austrija ir Šveicarija, pietvakariuose - su Prancūzija, Liuksemburgu, šiaurės vakaruose, - Belgija ir Olandija (Nyderlandais), o šiaurinės jos dalies  krantus skalauja Šiaurės ir Baltijos jūros, be to, Jutlandijos pusiasalyje eina siena su Danija.   Vokietija - lyg tiltas tarp jūrinės Europos vakarų dalies ir Vakarų kontinento, tarp šiltų Pietų ir šaltos Šiaurės. Vokietijos plotas 356 945 km². Atstumas nuo šiauriausio šalies taško (Sylt sala) iki labiausiai į pietus nutolusio taško (Allgauer Alpen) – 876 km. Atstumas nuo labiausiai į vakarus nutolusio šalies taško (Selfkant) iki rytinio taško (Lausitzer Neise) – 640 km. Sausumos sienos ilgis 3758 km. Ilgiausios upės Reinas (865 km), Elbė (700 km), Dunojus (647 km), Mainas (524 km), Vėzeris (440 km). Didžiausi ežerai Bodeno (538,5 kv.m), Müritco (110,3 kv.m), Chymzė (82 kv.m). Salos: R. Fryzų salos, Helgolando salos (Šiauries jūra), Fėmano sala (Baltijos jūra), Riugeno sala, Usedomo sala. Sausumos sienų ilgis sudaro 3621 km. Nuo Šiaurės ir Baltijos jūrų iki Alpių kalnų pietuose driekiasi Šiaurės Vokietijos žemuma, Vidurio Vokietijos kalnais ir plynaukštėmis, Pietvakarių Vokietijos kalnagūbriais Reino aukštupyje, Pietų Vokietijos Alpių prieškalnėmis ir Bavarijos Alpėmis. Dėl tokios palankios geografinės padėties Vokietija visą laiką buvo Europos įvykių sūkuryje. Būdama Europos Sąjungos bei NATO nare, Vokietija natūraliai tapo tiltu, jungiančiu Vidurio ir Rytų Europos šalis. Vokietija vientisa tik nuo 1871 m. Lig tol ją sudarė daug atskirų valstybių. Dabar Vokietija skirstoma į 16 žemių (žr.1 pav.), kurių kiekviena turi savo vyriausybę, parlamentą ir įstatymų leidybą. Jas valdo federalinė vyriausybė, panašiai kaip JAV. 1 pav. Vokietijos žemėlapis Šaltinis : http://www.supertravelnet.com/maps/?country=164_0_4&language=41 2. EKONOMINĖS BEI KITOS SĄJUNGOS, KURIOSE DALYVAUJA VOKIETIJA XXI a. pradžioje Vokietija siekia išsaugoti taiką visame pasaulyje, garantuoti žmonių teises ir kovoti su terorizmu. Vokietija pasisako už pasauliniu bendradarbiavimu paremtą Jungtinių Tautų saugumo sistemą ir po istorinės 2004 m. plėtros tapo Europos Sąjungos centru, kurį supa draugiškos, glaudžiais politiniais ir ekonominiais saitais susijusios kaimynės. Transatlantiniai santykiai ir toliau išlieka viena pagrindinių Vokietijos užsienio politikos ašių. Ypač naudinga Vokietijai yra NATO plėtra ir jos dėka išsiplėtusi stabilumo zona. Vokietijos politika prisideda prie Europos integracijos stiprinimo ir bendrų pastangų, siekiant garantuoti stabilumą ir taiką pasaulyje. Parama besivystančioms šalims lieka pagrindinė Vokietijos užsienio politikos dalis. Vokietija yra daugelių tarptautinių organizacijų narė: • JTO - Jungtinių Tautų Organizacija (anksčiau vadinta Suvienytųjų Nacijų Organizacija arba SNO) yra tarpvalstybinė organizacija, kurią sudaro 192 valstybės, t.y. praktiškai visos pripažintos nepriklausomos valstybės (išskyrus Vatikaną ir nepripažintą Taivaną). Vokietija į JTO buvo priimta 1926 m. • NATO - Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacija – tarptautinė gynybinė sąjunga, įkurta 1949 metais. Prie NATO Vokietija prisijungė 1954 metais. • EWG - Europos Valiutos Sąjunga. • ES - Europos Sąjunga – tai ekonominė bei politinė sąjunga, įkurta 1951 metais. Vokietija viena iš ES įkūrėjų, sąjungoje turinčių daugiausia teisių. • WEU - Vakarų Europos Sąjunga, formaliai įkurta 1955 m. Link tokios organizacijos sukūrimo buvo einama mažiausiai 8-erius metus. • OSCE - Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija. • OECD - Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija buvo įkurta 1961 m. JAV ir Kanadai prisijungus prie Europos ekonominio bendradarbiavimo organizacijos, vienijusios Europos šalis bendram tikslui – atstatyti po II-ojo Pasaulinio karo sugriautą ekonomiką. • WTO (PPO) - Pasaulio prekybos organizacija - tarptautinė prekybos organizacija, nustatanti taisykles ir sprendžianti prekybinius konfliktus tarp į ją įstojusių šalių. PPO įkurta 1995 metais, pakeitus nuo 1947 m. pasaulinę prekybą reguliavusį Bendrąjį susitarimą dėl muitų tarifų ir prekybos (GATT). Šiuo metu PPO narės yra 149 valstybės. • G8 - Didįjį Aštuonetą sudaro Kanada, Prancūzija, Vokietija, Italija, Japonija, Rusija, Jungtinė Karalystė, ir JAV. Kartu šios šalys sukuria apie 65% Pasaulio ekonomikos. Iš pradžių buvo G6 ir viena iš pradininkių buvo Vokietija 1975 metais, po to tapo G7 prisijungus Kanadai, o nuo 1997 tapo G8 prisijungus Rusijai. 3. Bendra Vokietijos ekonominė situacija Vokietija yra viena labiausiai pažengusių rinkos ekonomikoje valstybė pasaulyje. Turtinga ir technologiškai galinga ekonomika, užimanti ketvirtąją vietą pasaulyje, pastaraisiais metais tapo valstybe su viena lėčiausiai augančių ūkio sistemų euro zonoje. Tačiau tai suprantama, turint galvoje, jog Rytų Vokietijos ekonomikos integracija ir modernizacija yra brangus ir ilgalaikis procesas, kasmet iš vakarinės, buvusios VDR (Vokietijos demokratinės respublikos), šalies dalies pareikalaujantis vidutiniškai 70 mlrd. lėšų. Dėl senstančios Vokietijos populiacijos ir aukšto bedarbystės lygio socialinės apsaugos išlaidos pasiekė tokį lygį, kad jis viršija dirbančiųjų mokesčius. Darbo rinkos struktūros nelankstumas, įskaitant griežtus reguliavimus laikino darbuotojų atleidimo ir atlyginimų subalansavimo valstybės lygiu srityse, paskatino nedarbo, kaip pastovios problemos, atsiradimą. Bendras restruktūrizavimas ir auganti kapitalo rinka kloja pamatus, kurie galėtų tapti puikia pradžia Vokietijai pasitinkant būsimus Europos Sąjungos sukeltus išbandymus jos kelyje į integraciją ir globalizaciją. Ypač, jei bus atsižvelgta į darbo rinkos nelankstumą. Kaip ten bebūtų, sumažėjusios valstybės pajamos ir padidėjusios išlaidos paskatino susidaryti valstybės skolai, siekiančiai apie 3% BVP. Kaip žinia Europos Sąjungos reikalavimai teigia, jog skola neturi peržengti šios ribos. 4. PAGRINDINIAI VOKIETIJOS EKONOMINIAI RODIKLIAI Pagal bendrą ekonomikos galią Vokietija, turinti trečią pagal dydį pasaulio ūkį, yra viena iš pirmaujančių šalių. Užsienio prekyboje ji užima antrą vietą pasaulyje. Užsienio investuotojus Vokietija masina puikiai išvystyta infrastruktūra, kvalifikuota bei motyvuota darbo jėga. Vargu ar rastume kitą tokią didelę pramoninę valstybę kaip Vokietija, kurios ūkio veikla būtų taip orientuota į tarptautines rinkas. Kas trečias euras Vokietijos įmonėse uždirbamas iš eksporto ir beveik kas ketvirta darbo vieta priklauso nuo užsienio prekybos. Vokietijos tarptautinis konkurencingumas išryškėja įmonėms konkuruojant pasauliniu mastu. Nepaisant sumažėjusios pasaulio prekybos apimties, Vokietijos eksportas išaugo daugiau nei vidutiniškai, tai rodo stiprią Vokietijos poziciją tarptautinėje konkurencinėje kovoje (žr. 1 lentele). 1961-1990 m. Vokietijoje sparčiais tempais augo chemijos, naftos perdirbimo, radio-elektronikos ir informatikos pramonės šakos, tad Vokietija tapo viena iš stipriausių valstybių. VFR ekonomika yra labai plačiai įtraukta į pasaulinį ūkį. Ji įsiveža žaliavas iš kitų šalių, nes tiktai 1 proc. jų poreikio padengiamas vietiniais ištekliais. Vokietija užima puikias pozicijas visose užsienio rinkose, kur pagrindinį vaidmenį konkurencijoje vaidina ne tik kainos, bet ir gaminių kokybė, patikimumas ir kt. Vokietijos automobilių pramonė užima pirmą vietą tarp visų apdirbamosios pramonės šakų. Lengvųjų automobilių Vokietija pagamina daugiau kaip po 5 mln. vienetų kasmet. Tai trečioji vieta pasaulyje po Japonijos ir JAV. Pagal automobilių eksportą Vokietija užima antrąją vietą (pirmoji Japonija). 1 lentelė. Pagrindiniai VFR makroekonominiai rodikliai (2002-2006 metai) Šaltinis: Vokietija: Vokietijos ekonomikos apžvalgos. [interaktyvus]. Prieiga per internetą:

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!