Šperos

Viskas apie fiziką

9.8   (3 atsiliepimai)
Viskas apie fiziką 1 puslapis
Viskas apie fiziką 2 puslapis
Viskas apie fiziką 3 puslapis
Viskas apie fiziką 4 puslapis
Viskas apie fiziką 5 puslapis
Viskas apie fiziką 6 puslapis
Viskas apie fiziką 7 puslapis
Viskas apie fiziką 8 puslapis
Viskas apie fiziką 9 puslapis
Viskas apie fiziką 10 puslapis
Viskas apie fiziką 11 puslapis
Viskas apie fiziką 12 puslapis
Viskas apie fiziką 13 puslapis
Viskas apie fiziką 14 puslapis
www.nemoku.lt
www.nemoku.lt
Aukščiau pateiktos peržiūros nuotraukos yra sumažintos kokybės. Norėdami matyti visą darbą, spustelkite peržiūrėti darbą.
Ištrauka

1., Kulono dėsnis –sąveikos jėga. Elektros krūviai sąveikauja: vienaženkliai krūviai vienas kitą stumia, o skirtingų – traukia. Elektrostatinės sąveikos jėgos dydis priklauso nuo kūnų formos, matmenų, atstumo tarp jų, krūvio pasiskirstymo pobūdžio juose ir nuo aplinkos dielektrinių savybių. Taškinių krūvių sąveikos jėgos dydį nusako Kulono dėsnis, kuris teigia, kad vakuume esančių krūvių elektrostatinės sąveikos jėgos dydis tiesiog proporcingas krūvių sandaugai ir atvirkščiai proporcingas atstumui tarp jų kvadratui:. Proporcingumo koef. , elektrinė konstanta . Kai taškiniai krūviai yra vienalyčiame dielektrike, jų sąveikos jėga yra ε kartų mažesnė už sąveikos jėgą vakuume, . Aplinkos santykinė dielektrinė skvarba . Krūvio vienetas – kulonas (C). Jo skaitinė vertė lygi krūviui, kurį perneša laidininko skerspjūviu vieno ampero (A) stiprumo srovė per 1s; 1C=1A1s. 2. Elektrostatinis laukas ir jo stiprumas. Elektros krūvis sukuria apie save elektrinį lauką ir pakeičia aplinkos savybes. Nejudančių krūvių sukurtas elektrinis laukas vadinamas elektrostatiniu lauku. Pagrindinė elektrostatinio lauko charakteristika yra lauko stiprumas. Tai vektorinis dydis. Jos skaitinė vertė lygi jėgos, kuria lauka veikia nejudantį taškinį krūvį, ir to krūvio santykiui: , q – bandomasis krūvis q sukurtame elektrostatiniame lauke . Elektrostatinio lauko stiprumas nepriklauso nei nuo q0 dydžio , nei nuo jo ženklo ir yra krūvio q sukurto lauko jėginė charakteristika. Jis matuojamas N/C. Taškinio krūvio sukurto elektrostatinio lauko stiprumas , jis tiesiog proporcingas krūviui ir atvirkščiai proporcingas atstumo nuo krūvio iki lauko taško kvadratui. Kai lauką kuria daug taškinių krūvių, galioja laukų superpozicijos principas: atstojamojo lauko stiprumas lygus atskirų krūvių sukurtų laukų stiprumų vektorinei sumai:. Elektriniu dipoliu – vadinsime sistemą iš dviejų vienodo didumo ir priešingų ženklų krūvių, atstumas tarp kurių mažas, lyginant su atstumu iki nagrinėjamųjų lauko taškų. Dipolio petimi vadinamas vektorius, kurio kryptis yra išilgai dipolio ašies nuo neigiamo krūvio link teigiamo, o skaitinis didumas lygus atstumui tarp krūvių . Dipolio teigiamo krūvio q ir peties sandauga vadinama dipolio elektriniu momentu pe: . 3, Elektrinio lauko stiprio srautas. Gauso teorema. Elektrinio lauko stiprumas priklauso nuo aplinkos savybių: vienalytėje aplinkoje lauko stiprumas E yra atvirkščiai proporcingas ε. Todėl elektriniam laukui apibūdinti pravartu įvesti tokį dydį D, kuris nepriklausytų nuo aplinkos dielektrinių pralaidumo. Lengva parodyti, kad šią sąlyga atitinka: . Fizikinis dydis D vadinamas elektrine slinktimi, arba elektrine indukcija. Sakykime, kad elektrinį lauką sukuria vienas taškinis krūvis q. Imame bet kokį paviršių S, apgaubiantį šį krūvį, gauname, kad slinkties srautas dΦe pro to paviršiaus elementą dS lygus: r – atstumas tarp elemento dS ir krūvio q. dSn – paviršiaus elemento dS projekcijos vektoriui r statmeną plokštumą plotas. Atstojamojo lauko slinkties srautas pro bet kurį uždarą paviršių S, kuris gaubia q1, q2,....qm yra lygus: Slinkties srautas pro bet kurį uždarą paviršių yra lygus šio paviršiaus viduje esančių elektros krūvių algebrinei sumai. . Elektrinio lauko potencialas. Potencialas yra energinė elektrostatinio lauko charakteristika. Tai skaliarinis dydis. Jo skaitinė vertė lygi elektriniame lauke esančio krūvio potencinės energijos ir jo krūvio santykiui: . Vartojant potencialo sąvoką, krūvio perkėlimo darbą galima išreikšti potencialų skirtumu :. Potencialų skirtumo vertė lygi darbui, kurį atlieka elektrostatinės jėgos, perkeldamos teigiamą vienetinį krūvį iš vieno lauko taško į kitą. Lauko taško potencialas nustatomas pagal lauko jėgų darbą, perkeliant vienetinį krūvį iš duotojo taško į begalybę arba atvirkščiai: . Darbas uždaru kontūru lygus 0. . Potencialų skirtumas - . Potencialo ir potencialų skirtumo vienetas yra voltas (V). Jį galima nusakyti dvejopai: potencine energija arba darbu: 1) 1V potencialas yra tų lauko taškų, kuriuose esančio 1C krūvio potencinė energija lygi 1J. 2) potencialų skirtumas yra tarp tų lauko taškų, tarp kurių perkeliant 1 C krūvį atliekamas 1 J darbas. 4. Elektrostatinio lauko stipris medžiagose ir laidininkuose. Dielektrikai – tai medžiagos, kuriose nėra laisvų elektronų. Įnešus dielektrikus į elektrostatinį lauką, elektronų poslinkiai vyksta tik atskiruose molekulėse ir dėl to pasislenka vienas kito atžvilgiu molekulės teigiamų ir neigiamų krūvių svorio centrai. Šis reiškinys vadinamas molekulių elektronine poliarizacija. Poslinkį tarp teigiamųjų ir neigiamųjų krūvių centrų pažymėjus raide l, galima apskaičiuoti dipolinį elektrinį momentą, kurio modulis . Polinių molekulių protonų ir elektronų, krūvio centrai nesutampa pvz. Tokia molekulė yra vandens molekulė. Kol dielektrikas yra ne elektrostatiniame lauke, jo natūralūs dipoliai dėl chaotiško judėjimo išsidėstę netvarkingai, ir bendras dipolinis elektrinis momentas lygus nuliui. Elektrostatiniame lauke Kulono jėga natūraliuosius dipolius stengiasi pasukti išilgai lauko jėgų linijų. Taigi elektrostatiniame lauke dielektrikas poliarizuojasi, atsiranda jo dipolinis elektrinis momentas. Žinomos trys poliarizacijos rūšys: a) elektroninė arba deformacinė, būdinga dielektrikams iš nepolinių molekulių; b) orientacinė, būdinga dielektrikams iš polinių molekulių; c) joninė, būdinga kietiesiems dielektrikams pvz. NaCl, kuriame teigiamieji natrio jonai pasislenka lauko jėgų linijų kryptimi, neigiamieji chloro jonai – prieš lauko jėgų linijas. Dielektriko paviršiuose atsiradę elektros krūviai vadinami surištaisiais, nes jie priklauso molekulėms. Surištieji krūviai sukuria savąjį lauką E, kurio kryptis priešinga išorinio lauko krypčiai. Todėl dielektriko elektrostatinio lauko stiprumas yra kartų mažesnis negu vakuumo, t.y . Nustatyta, kad dielektriko molekulių deformacinės ir orientacijos poliarizacijos atvejais surištųjų krūvių paviršinis tankis proporcingas lauko stipriui dielektrike. Čia - dielektriko jautris. Atsižvelgę į vektorių E0 ir E’ kryptį gauname lauko stiprio dielektrike modulį E=E0 – E’, tai pat panaudoję išraiška gauname . Iš šios lygybės išplaukia . Dydis atskleidžia dielektriko molekulių deformacijos arba orientacines savybes dielektrike ir visiems dielektrikams taigi . Poliarizuotam dielektrikui apibūdinti naudojamas specialusis dydis – poliarizacijos vektorius P, išreiškiantis dielektriko tūrio vienetui tenkančių molekulių n0 suminį dipolinį momentą . Tarp vektoriaus P modelio ir yra ryšys. Jį lengvai gauname išskyrę poliarizuotojo dielektriko juostelę. 5. Elektrinė talpa. Kuo didesnis laidininko krūvis, tuo didesnis ir jo potencialas. Taigi krūvio ir potencialo santykis yra pastovus dydis. Taigi krūvio ir potencialo santykis yra pastovus dydis, vadinama elektrinė talpa. Elektrinės talpos skaitinė vertė lygi krūviui, kurį gavusio laidininko potencialas pakinta vienu voltu: . Laidininko elektrinė talpa priklauso nuo jo formos, matmenų ir aplinkos santykinės dielektrinės skvarbos: rutulio, kurio spindulys R, elektrinė talpa apskaičiuojama pagal formulę ; plokščiojo kondensatoriaus elektrodai – dvi lygiagrečios plokštelės, įelektrintos vienodo modulio, bet priešingų ženklų krūviais. Tarpas užpildytas dielektriku. Tokio kondensatoriaus elektrinė talpa . S –plokščių dengimosi plotas, kurį sudaro viena kitą dengiančios plokštės, d – atstumas tarp plokščių. . Kondensatoriaus, kartu ir tarp elektrodų sukurto elektrostatinio lauko energija lygi kondensatoriaus įkrovimo darbui, t.y. Elektrinės talpos vienetas – faradas (F). Tai talpa laidininko, kurio potencialas pakinta 1V, laidininkui gavus 1C krūvį. 6., Nuolatinės srovė ir svarbiausi (Omo ir Džiaulio dėsniai). Elektros srove vadinamas tvarkingas elektros krūvių judėjimas. Jos tekėjimo kryptimi laikoma teigiamųjų krūvių judėjimo kryptis. Kad elektros srovė tekėtų, jos grandinėje turi veikti pašalinės jėgos, kurių kryptis turi būti priešinga elektrostatinės sąveikos jėgų krypčiai. Pašalinių jėgų poveikis apibūdinamas elektrovaros jėga. Jos skaliarinė vertė lygi pašalinių jėgų darbui, perkilsiant teigiamą vienetinį krūvį elektros srovės grandine:. Elektrovaros jėgos vienetas yra voltas. Elektros srovė apibūdinama srovės stiprumu I. Jo skaitinė vertė lygi krūvio q pratekančio laidininko skerspjūviu, ir tekėjimo trukmės t santykiui: .Srovės stiprumo ir laidininko skerspjūvio ploto santykis vadinamas elektros srovės tankiu:. Srovės tankio vienetas A/m2. Laisvieji krūvininkai medžiagoje juda beveik tolygiai, vidutiniu greičiu

Daugiau informacijos...

Šį darbą sudaro 7659 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!

★ Klientai rekomenduoja


Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!

Detali informacija
Darbo tipas
Šaltiniai
✅ Šaltiniai yra
Failo tipas
Word failas (.doc)
Apimtis
14 psl., (7659 ž.)
Darbo duomenys
  • Fizikos špera
  • 14 psl., (7659 ž.)
  • Word failas 2 MB
  • Lygis: Universitetinis
  • ✅ Yra šaltiniai
www.nemoku.lt Atsisiųsti šią šperą
Privalumai
Pakeitimo garantija Darbo pakeitimo garantija

Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.

Sutaupyk 25% pirkdamas daugiau Gauk 25% nuolaidą

Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.

Greitas aptarnavimas Greitas aptarnavimas

Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!

Atsiliepimai
www.nemoku.lt
Dainius Studentas
Naudojuosi nuo pirmo kurso ir visad randu tai, ko reikia. O ypač smagu, kad įdėjęs darbą gaunu bet kurį nemokamai. Geras puslapis.
www.nemoku.lt
Aurimas Studentas
Puiki svetainė, refleksija pilnai pateisino visus lūkesčius.
www.nemoku.lt
Greta Moksleivė
Pirkau rašto darbą, viskas gerai.
www.nemoku.lt
Skaistė Studentė
Užmačiau šią svetainę kursiokės kompiuteryje. :D Ką galiu pasakyti, iš kitur ir nebesisiunčiu, kai čia yra viskas ko reikia.
Palaukite! Šį darbą galite atsisiųsti visiškai NEMOKAMAI! Įkelkite bet kokį savo turimą mokslo darbą ir už kiekvieną įkeltą darbą būsite apdovanoti - gausite dovanų kodus, skirtus nemokamai parsisiųsti jums reikalingus rašto darbus.
Vilkti dokumentus čia:

.doc, .docx, .pdf, .ppt, .pptx, .odt