Viskas apie Dzūkiją ir dzūkus

Dzūkių moterų drabužiai labai margi ir spalvingi. Baltus drobinius, panašius į aukštaičių, ar lininius marškinius puošė žičkinių siūlų užaudimais (juostelių, geometrinių ornamentų ar stilizuotų augalų raštais) ir siuvinėjo (19 a. antroje pusėje baltais siūlais išsiuvinėdavo apykakles, perpetes, krūtinę, rankogalius puošė žiedeliais, lapeliais, kiauraraštėmis akutėmis, geometriniais ornamentais). 19 a. pabaigoje marškinius imta dėvėti po švarkeliu, jų puošyba nyko, neretai prie stačios apykaklės buvo prisiuvamos megztos ar siuvinėtos apykaklaitės. Dzūkės dėvėjo smulkiai languotus sijonus (panašius į aukštaičių), dvispalves ir daugiaspalves prijuostes – languotas arba dryžuotas, puoštas kaišytais raštais apačioje, baltas, puoštas įvairiu kiauraraščiu arba nėriniais, skersadryžes, puoštas dimučiu (pluošteliu) įaustomis spalvotomis juostomis, siuvinėtas augaliniu polichrominiu ornamentu. Mėgstamos spalvos – žalia, mėlyna, raudona, geltona. Liemenes siūdinosi iš pirktinių medžiagų: brokato, atlaso, vilnos, medvilnės, šilko, labai mėgtos ryškiaspalvės (žalios, rausvos) ir gėlėtos; buvo madingos trumpos (iki juomens) ir nuo liemens pailgintos priekyje nesusieinančiais skverneliais. Merginos galvas puošė aukso galionais ir iš kaspinų ar juostų darytomis karūnomis, puoštomis karoliukais ar nėriniais, moterys dėvėjo gobtuvėlius, kepurėles, ryšėjo skareles. Avėjo nagines ar čempes, turtingesnės – batelius. Dzūkių mėgstamiausias papuošalas – karoliai. Dažniausiai puošėsi 5–15 eilių koralų karoliais.
Vyrų svarbiausias išeiginis drabužis buvo rudinė (ją 19 a. pabaigoje pakeitė trumpas švarkas). Dzūkai dėvėjo rudas, pilkas rudines (apylinkėse prie Nemuno – siuvinėtas), puoštas dekoratyvinių siūlų ornamentais, aksomo apvadais. Kelnės ir liemenės dėvėtos ramių spalvų dryžuotos, languotos, marškiniai – drobiniai, kartais puošti baltai siuvinėtu kiauraraščiu. Ant kaklo ryšėjo margaspalvę skarelę. Galvą dengė veltinėmis skrybėlėmis (panašiomis į aukštaičių) su siaurais, aukštyn užverstais kraštais. Avėjo aulinius batus, nagines. Ir moterys, ir vyrai ryšėjo vytas ar rinktines juostas.
Skiriamasis pietų aukštaičių bruožas – dzūkavimas. Yra dvi dzūkavimo ypatybės: c; dz tarimas vietoj č, dž (jauciai, gaidziai, dziaugsmas, cia), t, d virtimas į c, dz (dzvylika, ciek, dzviracis, dzyrbc). Kitos ypatybės: nekirčiuotą o taria su a atspalviu, ilgina dvigarsius il, im, in, ir, ul, um, un,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!