Visi yra lygūs, bet kai kurie lygesni už kitus

„Visi <...> yra lygūs, bet kai kurie <...> lygesni už kitus.“( Dž. Orvelas) Šiuolaikiniame pasaulyje brukama nuostata, kad visi žmonės yra lygūs. Nesvarbu kokiai rasei priklausytum, kokioje pasaulio srityje gyventum ar kokia būtų tavo religija, teigiama, kad žmogus yra lygus žmogui. Tačiau po dideliu kiekiu įvairiausių blizgučių yra užmaskuotas toliau pasaulyje tebeegzistuojantis žmonių skirstymas į socialinius sluoksnius. Tebeegzistuoja ir tas socialistinių laikų išskirstymas pagrįstas tuo, kas turi daugiau - pinigų tas valdo. Tokia yra ir šiandieninės visuomenės gyvenimo realybė. Socializmo idėja, kad valstybės gėrybės turi būti paskirstomos lygiai tarp žmonių, taip greitai išpopuliarėjo, kad užverbavo kiekviena proletariatą. Tačiau tikrovė buvo visai kitokia. Taip gražiai skambėjusios idėjos virto realiu košmaru, kurį komunistai stengėsi užglaistyti. Tikrasis komunizmo siekis, sužlugdyti žmogų kaip asmenybę ir paversti jį darbo robotu, suskirstė visuomenę į socialinius sluoksnius, pagal užimamas pareigas ar materialinių gėrybių gausą. Tokia šios ideologijos idėja yra smerkiama Džordžo Orvelo satyrinėje alegorijoje „Gyvulių ūkis“, kur vieno Anglijos ūkininko fermoje valdžią užima gyvuliai, išvarydami šeimininką. Jie sukuria savarankišką bendruomenę, kurioje visi gyvuliai yra lygūs. Bet tuojau išryškėja skirtumai tarp rūšių, tai yra tarp klasių ir taip atskleidžiamas socialinis nelygumas. Būtų galima suprasti, kodėl tada viskas taip vyko. Tačiau tokių pavyzdžių nemaža ir šiandieninėj visuomenėj. Nors gražiai skambantys žodžiai „demokratinė visuomenė“ mus visus sulygina, bet čia pat galima pastebėti esminių skirtumų tarp kiekvieno mūsų. Valdininkas skiriasi nuo valstiečio, turtuolis - nuo vargšo. Tai kas mus skiria vadinama valdžia ir pinigais. Jeigu tu būsi vargšas ligonis ir stovėsi pradžioje eilės laukdamas savo vizito pas gydytoją, tai atėjęs turtuolis su savo privilegijom būtinai atsistos prieš tave ir užims tavo vietą net nemirktelėjęs ir nesuabejojęs, kuriam labiau reikia, jam ar tau. Todėl visos tos žmogaus teisių deklaracijos ir normos nublanksta prieš nūdienos realybę. Kapitalistinėje visuomenėje labiausiai yra vertinamas žmogaus kapitalas. Jis kaupiamas tam, kad taptum visavertis tarp verčiausių. Tačiau ne kiekvienas individas turi tokią galimybę. Ne kiekvienam iš mūsų yra lemta prasibrauti „į žmones“. Kiekvienas žmogus sunkiai dirbdamas kuria sau ateitį, tačiau yra tokių, kurie pinigus užsidirbę iš kitų žmonių vargo užtikrina ateitį ne tik sau, bet ir kelioms kartoms po jų. Kaip pavyzdys Henrikas Daktaras. Jis savo turtus susikrovė tikrai nešvariais būdais. Dideli turtai tarnauja ne tik jam, bet tarnaus ir jo palikuoniams. Tačiau tai daug laimės neteikia, nes visa atsisuka prieš jį. Jis yra sučiuptas ir tardomas už sunkią nusikalstamą veiką ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje. Taigi galima teigti, kad ne visuomet pinigai yra laimę nešantis ir išskirtinumą suteikiantis dalykas. Žmonės kovoja už kiekvieną geresnį gabalėlį žemės, bet nesupranta, kad kovodami praranda bendrumą ir vienybę. O visur ir visuomet laimi tas, kuris turi daugiau, vadinasi jis ir yra „lygesnis už kitus“ lygius.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!