Virpesiai

Mechaninė vibracija (virpesiai, virpėjimas) - tai mechaniniai sistemos (mašinų, mechanizmų ir pan.) taškų svyravimai dėl jų svono centro ar simetrijos ašies judesių arba dėl jos statinėje būklėje turėtos formos kitimo.
Daugeliu atvejų mašinų generuojama vibracija vertinama kaip naudingo darbo proceso nepageidaujamas rezultatas. Tuomet ją stengiamasi kuo labiau sumažinti. Be to. yra sričių, kur sužadinta virpėjimų energija panaudojama naudingai (pavyzdžiui, konvejeriuose, mechaniniuose plaktuose, ultragarsinėse plovimo voniose, vibraciniuose įrankiuose ir t.t.).
Virpesiai (vibracija) žmogų veikia fiziškai ir fiziologiškai. Net ir nestiprioms vibracijoms ilgai veikiant, pasireiškia fiziologinių pojūčių kenksmingumas. Didesnį poveikį žmogui sukelia bendro pobūdžio, t.y. visą žmogaus kūną veikianti vibracija. Jis padidėja veikiant horizontalios krypties ir žemų dainių vibracijoms.
Šio referato tikslas išanalizuoti virpesių poveikį žmogui ir aplinkai, bei išsiaiškinti veiksmus, siekiant juos sumažinti ar pašalinti.
1. Išanalizuoti kokios yra virpesių rūšys.
2. Išanalizuoti virpesių poveikį žmogui ir aplinkai.
3. Susipažinti su virpesių normavimu darbo vietoje.
Vibracijų veikimo kenksmingumo vertinimo metodai priklauso nuo: virpėjimų dažnio ir amplitudės, poveikio trukmės, formos ir rūšies, įrenginio techninės būklės ir bendrosios veikimo trukmės, kontakto su virpesių šaltiniu jėgos, žmogaus (operatoriaus) kūno ir rankų padėties, taip pat ir jo profesinio pasirengimo lygio (meistriškumo).
Be to, kenksmingas vibracijų poveikis labai priklauso ir nuo darbo aplinkos šiluminio komforto, užterštumo dulkėmis ir dujomis. Nematai įtakos turi kiti šalutinio poveikio veiksmai: rūkymas, vartojamų vaistų rūšis ir pan. Visa tai būtina nurodyti tyrimų ataskaitoje (bandymų protokole).
Siekiant sumažinti virpesių energijos poveikį ji yra normuojama, t y. apribojamas vibracijos veikimo laikas ir intensyvumas. Yra techninis bei higieninis vibracijos normavimo principai.
2. Vibracijų ( virpesių ) rūšys
Technikoje virpesiais priimta vadinti periodiškai pasikartojančius svyravimus. Pagal kilmę jie skirstomi į: mechaninius, akustinius, elektromechaninius, elektromagnetinius. Būna periodiniai ir neperiodiniai, slopinamieji ir neslopinamieji.
2.1 Laisvieji virpesiai
m- masė, c- standumas spyruoklės, h - trinties koef.
mx..+hx.+cx=0; x.=dx/dt; x.. = d2x/dt; x0, x0.
2.2 Priverstiniai virpesiai
Jei sistemą veikia periodinė jėga F=F(wt), tai mx..+hx.+cx=F(wt) - tai priverstiniai virpesiai.
2.3 Parametriniai virpesiai
Atsiranda, jei periodiškai keičiasi virpančias...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!