Vindikacinis ieškinys. Konspektas

Pasitaiko atvejų, kai daiktas be savininko valios ir žinios yra perleidžiamas kitiems asmenims, kai kada – net kelis kartus, o vėliau tikrasis daikto savininkas reikalauja pirminį sandorį pripažinti negaliojančiu. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas suteikia savininkui teisę reikalauti grąžinti daiktą iš svetimo neteisėto valdytojo, pareiškiant vadinamąjį vindikacinį ieškinį. Tačiau savininko teisės neginamos absoliučiai. Įstatyme numatytos išimtys, kada savininkas neturi teisės išreikalauti savo daikto iš kito jį valdančio asmens. Apie tokius atvejus kalbėsime šiame straipsnyje.
Vindikacija yra savininko, nevaldančio savo turto, reikalavimas grąžinti neteisėtai valdomą turtą. Šį gynimo būdą turto savininkas (fizinis ar juridinis asmuo) arba kitas turtą teisėtai valdantis asmuo gali panaudoti prieš bet kurį neteisėtą turto valdytoją. Vindikacinio ieškinio reikalavimo objektu dažniausiai gali būti tik pagal individualius požymius apibūdinami daiktai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.4 str.), kurie egzistuoja natūra. Toks ieškinys gali būti pareiškiamas tik tada, kai šalių nesieja prievoliniai teisiniai santykiai. Reikšdamas vindikacinį ieškinį, ieškovas teisme visada nurodo ieškinio faktinį pagrindą: aplinkybes, pagrindžiančias ieškovo turimą ginčijamo daikto nuosavybės ar valdymo teisę; tos teisės praradimą; praradimą liudijančias aplinkybes; aplinkybes, kurioms esant daiktą neteisėtai pradėjo valdyti atsakovas, ir aplinkybes, kad šalių nesieja prievoliniai teisiniai santykiai.
Teisės teorija skiria visišką ir ribotą vindikaciją. Visiška vindikacijos koncepcija yra palankiausia savininkui, nes ji visais atvejais, neatsižvelgiant į kitų civilinės apyvartos dalyvių interesus, pirmiausia gina savininko teises. Tačiau CK yra įtvirtintas ribotos vindikacijos principas, t. y. įstatyme daroma išimčių, kada šeimininkas neturi teisės išreikalauti savo daikto iš kito jį valdančio asmens. „Jeigu kilnojamasis daiktas įgytas iš asmens, kuris neturėjo teisės jo perleisti nuosavybėn, ir įgijėjas to nežinojo ir neturėjo žinoti (sąžiningas įgijėjas), tai savininkas turi teisę išreikalauti šį daiktą iš įgijėjo tik tuo atveju, kai daiktas yra savininko ar asmens, kuriam savininkas buvo perdavęs jį valdyti, pamestas arba iš kurio nors iš jų pagrobtas, arba kitaip be jų valios nustojo būti valdomas“ (CK 4.96...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!