Vinco Krėvės gyvenimas, asmenybė, kūryba (konspektas)

perspektyvą".
Vincas Krėvė (tikr. Mickevičius) gimė 1882 m. spalio 19 d. Subartonyse (Varėnos raj.). Pasimokęs
Merkinės pradinėje mokykloje bei pasiruošęs privačiai, Peterburge išlaikė 4 klasių kurso egzaminą, 1898
m. įstojo į Vilniaus kunigų seminariją, kurioje mokėsi 2 metus, bet dėl nesutarimų su seminarijos vadovybe
iš jos pasitraukė. Nors dvasininku netapo, visą gyvenimą domėjosi religija. Nuo 1907 m. iki gyvenimo
pabaigos Krėvė rašė Biblijos motyvais pagrįstą veikalą ,,Dangaus ir žemės sūnūs“ (išsp. 1949, 1961), kaip
ir Johanas Volfgangas Gėtė viso gyvenimo kūrinį Faustą, Kristijonas Donelaitis - Metus.
Užrašų sąsiuvinyje, kurį būsimasis rašytojas rašė lenkiškai, 1900-1902 m. mokydamasis kunigų
seminarijoje, ne vienas įrašas byloja apie aistringą norą būti rašytoju. Taip pat ir apie maištingą prigimtį,
kuri nuolat skatina ieškoti kliūčių ir jas įveikti, pasipriešinti net žemės traukai. Ir apie natūralų polinkį į
dialoginį kalbėjimą, - jaunasis Krėvė šnekasi su įsivaizduojama Ponia: „norėjau poniai papasakoti, kaip
tapau tuo, kuo esu, tai yra rašytoju. [...] Reikia poniai žinoti, kad jau keleri metai aš svajoju apie tai, kaip
pakilti aukštai iki pačios saulės, kad visa žemė išsižiotų iš nuostabos, jog vienas jos sūnų užkopė ten, kur ji,
prikaustyta Niutono grandinėmis, pakilti negali. Kūriau visokius projektus, net konkursą paskelbiau, bet,
deja, niekas nieko geresnio nesugalvojo, tik kažkoks nepažįstamas berniukas man patarė pasidaryti iš vaško
sparnus arba vantas prie rankų prisirišti ir taip skristi aukštyn". Ikaro sparnų vaizdiniu atskleidžiamas
rašytojo prigimtyje esantis natūralus dramatiškumas. Krėvė visą gyvenimą išliko prieštaraujančiu,
abejojančiu, svyruojančiu žmogumi. Pasak Zalatoriaus, „abejojančiu ne todėl, kad neturi savo požiūrio, o
todėl, kad turi daugybę požiūrių, supranta, kaip gyvenime viskas sudėtinga ir painu, kad kiekvienam
argumentui galima surasti kontrargumentą". Daugiabalsį priešingų požiūrių susikirtimą, kelių balsų
skambėjimą, skirtingų aistrų ir gyvenimo sampratų susidūrimą geriausiai atskleidžia dramos forma, kurią
dažnai rinkosi rašytojas. Tačiau dramaturgijos principai yra būdingi ir Krėvės prozai, kur dominuoja ne
aprašymas, o dialoginė kalba, plėtojanti nenutrūkstančias konfliktų gijas. Krėvei svarbiausia vertybė yra
individualizmas, kurį atskleidžia įvairaus žanro kūriniuose. Daugelis jų veikėjų - išskirtinės asmenybės,
trokštančios gyventi kitaip, negalinčios prisitaikyti...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!