Vilnius 1920-1939 ir Pilsudskio biografija

• 1936–1939 m. – laikotarpis iki Lietuvai atgaunant Vilnių ir dalį Vilniaus krašto. Nors išskirtų etapų ribos iš pažiūros simbolinės, aptariamojo laikotarpio lietuvių liudijimu, būtent J. Basanavičiaus ir J. Pilsudskio mirtys tapo savotiškais slenksčiais, po kurių represijos lietuvių bendruomenės atžvilgiu nuosekliai stiprėjo.
Lenkijos okupuotame Vilniaus krašte gyveno gausi lietuvių bendruomenė. Mažiau jų buvo Vilniuje ir rajonų centruose, kur dominavo žydai, tačiau kaimo vietovėse lietuviai sudarė absoliučią gyventojų daugumą. Iki šiol populiaru kartoti plačiai paplitusį mitą, kad Vilniuje tuo laiku gyvenę 0,8 procento lietuvių.
Lenkijos okupuotoje Pietryčių Lietuvoje 1920–1939 m. administracinė valdžia slopino bet kokį lietuvių tautinės saviraiškos blyksnį. Varžytas vaikų mokymas gimtąja kalba, neleista veikti lietuvių kultūros ir ūkio įstaigoms, ribota labdaros ir religinių organizacijų veikla. Represijos mūsų tautiečius ištikdavo už paprasčiausius susibūrimus, jiems visada primetus antilenkišką, antivalstybinį pobūdį.
Švietimas
Nelikus legalių mokyklų, kūrėsi slaptosios. Jos atsirasdavo ten, kur mokytojas iš klebono gaudavo vyskupo rekomendaciją katechizuoti vaikus arba būdavo kilęs iš to paties kaimo, kur vyko pamokos, taigi turėjo leidimą ten gyventi. Artėjant Antrajam pasauliniam karui, buvo nuosekliai plečiama Lietuvos ir Lenkijos pasienio demarkacinė zona, kurioje mokytojams gyventi buvo apskritai draudžiama, taip pat visiems drausta turėti radiją, rengti šokius, laikyti šunis ir t. t.
Po j. pilSuDskio mirties
Mirus J. Pilsudskiui, Varšuvoje įsitvirtino nacionaldemokratų (endekų) valdžia, puoselėjusi šovinistinę tautiškai vienalytės Lenkijos viziją. 1935 m. pabaigoje į Vilnių atsiųstas vaivada Liudvikas Bocianskis, buvęs J. Pilsudskio armijos pulkininkas, amžininkų sąmonėje tapęs tikru lietuvių persekiojimo simboliu. Jau 1936 m. vasarį jis išleido slaptą dokumentą „Administracinės valdžios priemonės prieš Lenkijos lietuvių mažumą ir planai šiuo klausimu ateičiai“.
PILSUDSKIO CHRONOLOGINĖ BIOGRAFIJA
Juozas Pilsudskis (1867 gruodžio 5 d. Zalave, Švenčionių raj. - 1935 m. gegužės 12 d. Varšuvoje) – Lenkijos revoliucinis ir valstybės politinis veikėjas, Lenkijos maršalas, 1926–1935 m. Diktatorius.
Buvo ketvirtas vaikas 12 vaikų (iš kurių 2 mirė dar kūdikystėje) bajorų šeimoje.
1874 m. sudegus Zalavo dvarui, su šeima persikėlė į Vilnių, kur lankė rusų...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!