Vilniaus apskrities demografinė analizė

Nuo 1994 m. apskritis – stambiausias Lietuvoje administracinis vienetas. Lietuvoje yra 10 tokių administracinių vienetų: Klaipėdos, Telšių, Tauragės, Šiaulių, Panevėžio, Utenos, Kauno, Marijampolės, Alytaus ir Vilniaus apskritys. Vilniaus apskritis – didžiausia iš Lietuvos apskričių tiek pagal teritorijos plotą, tiek pagal gyventojų skaičių.
Norint sužinoti apie gyventojus, jų bendrus pokyčius, fizinę, pilietinę, intelektualinę ir moralinę būklę, apie visuomenės ekonominės, politinės, socialinės, kultūrinės raidos sąsajas, priežasčių ir pasekmių ryšius, reikia atlikti demografinę analizę.
Kiekvieno demografinio tyrimo pradžia – statistinių duomenų rinkimas. Jis yra svarbus mokslinio gyventojų tyrimo sistemos elementas. Tokio pobūdžio informaciją paprasčiausia gauti tiesioginės gyventojų apskaitos būdu – juos surašant.
Šio darbo tikslas – atlikti Vilniaus apskrities demografinę analizę. Uždaviniai, tikslui pasiekti:
• Apžvelgti visus Lietuvos valstybės gyventojų surašymus istorine, eiliškumo tvarka;
• Išanalizuoti Vilniaus apskrities gyventojų demografinius įvykius, jų socialinę, kultūrinę ir ekonominę raidą paskutiniaisiais metais;
• Palyginti gautus Vilniaus apskrities statistinius duomenis su visos šalies duomenimis.
• Išnagrinėti įvairių visuomenėje vykstačių procesų, Vilniaus apskrityje, priežastis ir galimas pasekmes.
Istorinė Lietuvos gyventojų surašymų apžvalga
Gyventojų surašymas – seniausia ir labiausiai paplitusi gyventojų apskaitos forma.
Duomenys apie Lietuvos gyventojus buvo renkami dar XIII a. pirmojoje pusėje, susikūrus Lietuvos valstybei. Gyventojai buvo surašomi inventorizacijų metu. Apskaitos rezultatai buvo naudojami nustatant, kiek žmonių gali mokėti mokesčius ir kiek yra vyrų, tinkančių kariauti. Lietuvos istoriniuose šaltiniuose minimas pirmasis visuotinis „žemininkų“ surašymas, įvykęs 1528 m. Iki 1789 m. Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje gyventojai buvo skaičiuojami pagal „dūmų“ (sodybų, turinčių ugniakurą), arba kiemų, skaičių, tačiau tokie duomenys nebuvo tikslūs, nes kiekviename kieme gyveno nuo 5 iki 9 žmonių. Tikslesnius gyventojų apskaitos duomenis buvo bandyta gauti 1789 m., bet tuo metu nebuvo surašomi privilegijuoti sluoksniai: bajorai ir dvasininkai. Po vienerių metų (1790 m.) surašytos visos tuometės gyventojų grupės, todėl šį gyventojų surašymą galime laikyti pirmuoju visuotiniu gyventojų surašymu Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. Šis surašymas išsiskyrė programos platumu: jo metu buvo surinkti duomenys apie gyventojų amžių ir lytį, socialinę priklausomybę,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!