3 ĮVADAS Tyrimo aktualumas. XXI-ame amžiuje žmogaus veikloje vis didesnę vietą užima informacinės technologijos. Informacines technologijas sutinkame ne vien namuose, bet ir darbovietėse, mokymosi vietose, tačiau mokyklose vadovėlis neretai naudojamas kaip pagrindinė mokymo ir mokymosi priemonė. Daugelis šiuolaikinių valstybių susiduria su problema, kaip tobulinti vadovėlių parengimo ir jų pritaikymo ugdymo procese sistemą. Bendrojo lavinimo dalyko vadovėlis yra viena iš svarbiausių, bet jau ne vienintelis ugdymo(si) šaltinis: iš pagrindinio informacijos šaltinio vadovėlis pamažu tampa savarankiško mokymosi priemone, padedančia įgyvendinti švietimo kaitą. Nuo 2009 m. mokyklos įgijo teisę pasirinkti ir įsigyti tuos vadovėlius, kuriems buvo parengtos leidyklos pasirinkto vertintojo ir institucijos, atsakingos už vadovėlio turinio vertinimą , paskirto vertintojo teigiamos recenzijos. Teigiamai buvo vertinami vadovėliai, kurie atitiko pagrindinius vadovėlio turiniui keliamus reikalavimus. Jie buvo nurodyti švietimo ir mokslo ministro 2009 m. gegužės 19 d. įsakymu Nr. ISAK – 1051 patvirtintame „ Mokyklų aprūpinimo bendrojo lavinimo dalykų vadovėliais ir mokymo priemonėmis tvarkos apraše“. Šiame dokumente rašoma, kad vadovėlis turi „ būti skirtas konkrečiam ugdymo turinio koncentrui arba klasei, ugdymo sričiai, integruotam kursui, dalykui arba moduliui; <...> turėti skirtą mokytis metodinę sąrangą <...> atitikti pagrindines demokratinės visuomenės ir Lietuvos valstybės vertybes, būti nešališkas lyties, amžiaus grupių, gebėjimų, socialinės padėties, rasės, etninės priklausomybės, religijos ar įsitikinimų atžvilgiu“ Lietuvos respublikos dokumentuose įvardijama vadovėlio paskirtis – padėti mokiniams siekti Lietuvos respublikos švietimo ir mokslo ministro patvirtintose Bendrosiose programose apibrėžtų ugdymo tikslų ir rezultatų, t.y. plėtoti kompetencijas – kurtis vertybinių nuostatų sistemą, įgyti reikiamų žinių, gebėjimų, įgūdžių. Šiandieninėje visuomenėje viena iš pagrindinių vadovėlio funkcijų - motyvuoti mokinius mokytis. Motyvacija, kaip priemonė, yra vienas svarbesnių mokymosi rezultatus lemiančių veiksnių. Veiksmingo mokymosi siekiančio vadovėlio uždavinys – pašalinti motyvaciją slopinančias aplinkybes ir stengtis žadinti pozityvią motyvaciją. Tam gali būti naudojamos įvairios technikos. Sužadinančios užduotys, klausimai, skatinantys tyrinėti, ieškoti informacijos įvairiuose šaltiniuose, sukelia natūralų mokinių domėjimąsi nežinomais dalykais, tyrinėjimo pomėgį. Labai svarbu, kad vadovėliai ir kitos mokymo(si) priemonės teiktų išsamią ir naudingą informaciją, sudarytų mokiniams sąlygas gilinti žinias apie juos supantį pasaulį, gerinti komunikavimo gimtąja kalba gebėjimus, prisidėtų prie mokinių mokymosi mokytis ir kitų kompetencijų ugdymo. Ne retai vadovėlis tampa vienu 4 svarbiausių veiksnių mokytojui dirbant klasėje, taip pat vadovėlis yra tarsi pagalbininkas mokiniui atliekant užduotis savarankiškai. Vienas svarbiausių būdų, kaip sukurti gerus vadovėlius yra visada juo analizuoti. Vadovėlių analizavimas turi didelę įtaką vėliau kuriant naujus vadovėlius, atkreipiant dėmesį į tai, kas domina mokinius ir kas skatina juos mokytis ir siekti naujų žinių. Lietuvos bendrojo lavinimo mokykloje vadovėliai kaip ugdymo priemonė užima svarbią vietą, formuojant mokinių pilietines ir tautines vertybines nuostatas (Zaleskienė, Jašinauskas, 2013). Juose yra susisteminamos naujos visuomenės idėjos, požiūriai, kaitos kryptys ir perteikiama informacija pagal esminius metodinius principus. Tyrinėtojai pabrėžia, kad mokykliniame vadovėlyje pateikta mokomoji medžiaga turi atitiki ne tik jai keliamus dalykinius ir pedagoginius reikalavimus, bet kartu objektyviai ir reprezentatyviai atspindėti visuomenės gyvenimą bei prisidėti prie demokratijos ir tuo metu visuomenei svarbių vertybių ugdymo. Vadovėlių turinio kokybės klausimai yra sulaukę nemažo mokytojų, mokslininkų, ugdymo turinio kūrėjų ir žurnalistų dėmesio. Spaudoje galima rasti straipsnių, kuriuose gvildenami įvairūs vadovėlių turinio kokybės ir jų naudojimo ugdymo procese klausimai. Vienas svarbiausių vadovėlio didaktinių elementų – klausimai ir užduotys, padedantys mokyti ir mokytis dalyko. Todėl ši svarbi vadovėlio struktūrinė dalis gali būti kaip savarankiškas edukologinio tyrimo objektas. Iki šiol tradiciškai pagrindinis dėmesys dažniausiai skiriamas tekstui ir iliustracijoms, o klausimai, užduotys paliekamos kaip „privalomas“ vadovėlio kaip mokymui skirtos knygos elementas. Taigi visiškai pagrįstai galima formuluoti tokią edukologinio tyrimo problemą – kaip vadovėlių klausimuose, užduotyse realizuojamos bendrosios ugdymo programose apibrėžtos didaktinės nuostatos, dalyko struktūros elementai, ugdymo pasiekimų normos, kaip klausimai ir užduotys dera su vadovėlio tekstine medžiaga? Atsakyti į šios problemos klausimus ir sudaryta konkreti edukologinio tyrimo programa. Tyrimo objektas: bendrojo ugdymo mokyklinių vadovėlių klausimai ir užduotys. Tyrimo dalykas: pagrindinės mokyklos geografijos vadovėlių (serijos Žemė ir Šok) klausimai ir užduotys kaip bendrųjų ugdymo programų nuostatų realizavimo priemonė ir būdas. Tyrimo tikslas: ištirti bendrojo ugdymo serijų Žemė ir Šok (7 - 8kl.) geografijos vadovėlių klausimus ir užduotis sąsajoje su bendrųjų ugdymo programų didaktinėmis nuostatomis bei ugdymo pasiekimų reikalavimais ir išryškinant pedagoginius bei psichologinius mokyklinio vadovėlio aspektus. Tyrimo uždaviniai: 1. Išryškinti mokyklinio vadovėlio kaip ugdymosi(si) priemonės funkcijas. 2. Aprašyti pagrindinius vadovėlio turinio, struktūros ir didaktinius elementus. 3. Išanalizuoti nagrinėjamų vadovėlių klausimus ir užduotis pagal parengtą jų analizės metodiką 5 4. Apibendrinti, palyginti ir įvertinti išanalizuotų vadovėlių klausimus ir užduotis pagal jų atitikimą bendrųjų ugdymo programų nuostatoms. Tyrimo metodai: • Pedagoginės, psichologinės ir didaktinės literatūros analizė • Teisinių dokumentų analizė • Vadovėlio turinio analizė • Statistinė analizė • Informacijos generalizacija ir apibendrinimas Mokslinis darbo naujumas: 1. Darbe atliekamas vadovėlio klausimų ir užduočių analizė pagal parengtą metodiką yra naujas bandymas visuminiu požiūriu pažvelgti į šį svarbų mokyklinio vadovėlio didaktinį elementą sąsajoje su bendrųjų ugdymo programų nuostatomis. 2. Darbe pateikta serijų Žemė ir Šok geografijos vadovėlių klausimų ir užduočių analizė yra pirmas bandymas susisteminti šio mokyklos lygmens pagrindinių geografijos vadovėlių klausimų ir užduočių dalykinius, pedagoginius-didaktinius ir psichologinius aspektus. 3. Darbo naujumą sąlygoja ir atlikta mokyklinių vadovėlių analizės šaltinių susisteminimas, įvertinimas ir tyrimo metodologijos parengimas. Teorinė ir praktinė darbo reikšmė: 1. Darbe atliktas mokyklinių vadovėlių vieno iš didaktinio elemento – klausimų ir užduočių – analizė papildo šioje srityje negausius tyrimus Lietuvoje ir pasaulyje. 2. Darbe pateikta medžiaga (tyrimo metodologija) gali būti panaudota atliekant tolimesnius vadovėlių tyrimus ir rengiant naujus vadovėlius mokyklai. 6 1. MOKYKLINIS VADOVĖLIS KAIP UGDYMO TURINIO (IŠ)RAIŠKOS FORMA 1.1.VADOVĖLIŲ UGDYMO FUNKCIJŲ REALIZAVIMAS PER BENDRĄSIAS KOMPETENCIJAS Mokyklinio vadovėlio samprata Tyrimų duomenys rodo, kad mokymo(si) priemonių kokybė daro įtaką mokymosi efektyvumui, mokinių pasiekimams, t.y. tiesiogiai veikia švietimo kokybę, todėl, mokykliniai vadovėliai, būdami ypatingai svarbia ugdymo turinio dalimi, vis dar išlaiko išskirtinį statusą kitų mokymo(si) priemonių kontekste (Vilkonis, 2003; Makarskaitė-Petkevičienė, Varnagirienė, 2006; Bruzgelevičienė, 2008; Vilkonienė, 2009). Anot D. Zujevo vadovėlis yra svarbiausias žinių šaltinis, mokslo turinio laikmena ir mokymo priemonė, kurios uždavinys – padėti suvokti žinias, ugdyti mokinių savarankišką, kūrybinį mąstymą, padėti orientuotis dalyke ir ieškant informacijos (1997). Tačiau tai yra viena iš daugelio vadovėlį apibrėžiančių sampratų. A. Svėrienė (2006), atlikusi išsamią vadovėlio sampratos analizę, pateikia skirtingus įvairių autorių suformuluotus vadovėlio apibrėžimus ir jų apibūdinimus ( 1 pav.). 1pav. Vadovėlio sampratos įvairovė (Svėrienė, 2006). 7 Anot A. Svėrienės (2006), vadovėlio samprata, struktūra ir funkcijos laikui bėgant keitėsi, iš pagrindinės mokomosios priemonės vadovėlis tapo viena iš mokymo(si) priemonių. Lietuvoje, randantis vis daugiau alternatyvių vadovėlių, išliko būtinybė patikslinti vadovėlio sampratą, kadangi tradicinė samprata, kai vadovėliu laikomas mokomasis leidinys, kuriame pagal mokymo programą išdėstytas mokomasis dalykas ar jo dalis, nebetenkina bendrojo lavinimo mokyklos. Tai patvirtina D. Hamiltonas (1990), pabrėždamas, jog vadovėlis – knyga, sąmoningai suskurta ir sudaryta mokymo tikslams pasiekti ir naudojama ne tik mokykloje. Pasak M. Ware-von Hedenberg (1994), idealu, jei vadovėlį papildo mokytojo knyga, leidžianti mokytojams ir mokiniams išnaudoti visas vadovėlio galimybes. F. M. Žerar ir K. Rožjė (1998), kalbėdami apie mokytojo knygą, išskiria keturias jos funkcijas, kurias realizuojant siekiama aukštesnio dalyko dėstymo lygio. Tai: mokslinė ir bendroji informacija, medžiagą kvalifikacijai kelti, pagalba mokymo procesui, pamokos vedimui ir idėjos, kaip vertinti mokinių pasiekimus. Čia paminėtųjų autorių mintims antrino ir V. Jonynienė (1995), teigiama, kad vadovėliais gali būti įvairaus pobūdžio mokomosios knygos: įprasti „klasikiniai“ vadovėliai, enciklopedinio pobūdžio vadovėliai, chrestomatijos, antologijos, skaitiniai, uždavinynai, pratybų medžiaga, mokytojo knygos. Tačiau, dešimtmečiu vėliau autorė pripažįstą, kad vadovėlis – išskirtinai mokinio darbo knyga, su kuria jis dirba, bendrauja, nes vadovėlis kelia klausimus, padeda rasti atsakymus arba nurodo, kur jų ieškoti (Jonynienė, 2003). Šiuolaikinio ugdymo turinio kaita Ugdymo turinio kaitą lemia daugybė veiksnių: politiniai, ekonominiai, socialiniai, kultūriniai visuomenės gyvenimo pokyčiai, edukologijos mokslo raida, tyrimų duomenys apie ugdymo tikslų įgyvendinimo rezultatus. Svarbiausi šiuolaikinio švietimo siekiniai taikliai įvardyti UNESCO J. Delorso pranešime „Mokymasis: vidinis lobis“ (1996) – tai mokymasis gyventi kartu, mokymasis žinoti, mokymasis veikti ir mokymasis būti. Lietuvos bendrojo lavinimo ugdymo turinio kaitos gaires apibrėžiantys dokumentai irgi akcentuoja panašius siekius. 2006–2012 metų bendrojo lavinimo ugdymo turinio formavimo, įgyvendinimo, vertinimo ir atnaujinimo strategijoje teigiama, kad ugdymo tikslas – ugdymo turinį pritaikyti taip, kad kiekvienas mokinys pagal savo poreikius ir išgales bręstų kaip asmenybė, ugdytųsi pilietinę ir tautinę savimonę, įgytų kompetencijų, būtinų tolesniam mokymuisi ir prasmingam, aktyviam gyvenimui šiuolaikinėje visuomenėje. Pagrindiniai šiuolaikinio ugdymo principai : Šiuolaikinis mokymas(is) turėtų atitikti šiuos principus: būti tikroviškas, aktualus, patrauklus, motyvuojantis; būti aiškus, tikslus, t. y. nukreiptas į konkretų tikslą ir adresatą; 8 suteikti mokiniams savarankiškumo; pritaikytas skirtingų mokymo(si) poreikių ir stilių mokiniams; sudaryti galimybių prisiimti skirtingus vaidmenis ir atsakomybę; plėsti akiratį ir skatinti siekti daugiau. Pagrindiniai į kompetencijas orientuoto mokymosi bruožai Mokymasis yra aktyvus kuriamasis procesas. Tai reiškia, kad mokinys turi būti paskatintas ir įtrauktas pats pažinti dalykus, procesus ar reiškinius, pats išsiugdyti reikalingus gebėjimus. Mokymasis yra sukauptų žinių ir gebėjimų siejimas. Tai reiškia, kad mokinys turi būti skatinamas įžvelgti saitus tarp jau turimų ir naujų žinių ar gebėjimų, kitaip tariant, nerti žinių ir gebėjimų „tinklą“, o ne rikiuoti naujai įgytas žinias ir gebėjimus „ant lentynėlių“. Mokymasis yra bendradarbiavimas. Tai reiškia, kad mokinys turi būti paskatintas suvokti esąs narys bendruomenės, kuriai jo žinios ir gebėjimai gali būti naudingi ir kuri gali daryti įtaką tomis žinioms ir gebėjimams: sukelti naujų minčių, paskatinti sužinoti naujų dalykų, rasti geresnį žinių pritaikymo būdą ir pan. Tik kalbėdamiesi, aiškindamiesi, ginčydamiesi, svarstydami mokiniai gali veiksmingai ugdytis savo gebėjimus. Mokymasis turi tikslą. Tai reiškia, kad mokinys turi aiškiai suprasti mokymosi tikslus, o dar geriau – mokiniai turi būti skatinami drauge su mokytoju, bendraklasiais ar individualiai keltis mokymosi tikslus. Mokymasis yra savitvarka. Tai reiškia, kad mokinys turi būti skatinamas ir pratinamas planuoti, valdyti ir apmąstyti savo mokymosi laiką, veiklą ir jos rezultatus. Mokymasis yra susijęs su kontekstu ir aplinkybėmis. Tai reiškia, kad mokymo procesas turi būti siejamas su realaus gyvenimo kontekstu, tada bus galima pasiekti geresnių rezultatų. ( Sahlberg, 2004) Siekiant padėti mokiniams išsiugdyti kompetencijas, mokytojui svarbu: įtraukti mokinį į aktyvų, sąmoningą mokymąsi; planuoti mokymosi, o ne tik mokymo procesą; individualizuoti ir diferencijuoti mokymą ir mokymąsi; taikyti mokytis padedantį vertinimą; išnaudoti IKT galimybes visiems dalykams mokyti ir mokytis; sukurti mokymąsi skatinančią aplinką; įtraukti tėvus į ugdymo procesą. Mokymosi psichologijos tyrėjai teigia, kad mokymosi sėkmė priklauso nuo mokinio motyvacijos. Roberto Marzano manymu, emocinė sritis iš esmės valdo metakognityvinę ir 9 kognityvinę sritis, kitaip tariant, jei besimokantis žmogus nėra išsiugdęs teigiamų nuostatų, sunku tikėtis sėkmingos metakognityvinės ir kognityvinės veiklos (2 pav. ). 2 pav. „Mokymosi variklis“ (Pagal Petty, 2006). Bendrosios ir esminės dalykinės kompetencijos (Pagrindiniai kompetencijų ugdymo aspektai 2013) Kompetencija – tam tikros srities žinių, gebėjimų ir nuostatų visuma, įrodytas gebėjimas atlikti užduotis, veiksmus pagal sutartus reikalavimus. Mokyklai keliamas uždavinys padėti mokiniui išsiugdyti tiek bendrąsias, tiek dalykines kompetencijas. Nors bendrojo ugdymo turinys programose pateikiamas gana reglamentuotai ir išlaikoma tradicinė dalykinė sistema, akivaizdu, kad pats dalykų turinys nėra savitikslis, kad jis turi padėti mokiniams ugdytis bendrąsias kompetencijas. Tikslaus, apibrėžto kompetencijų sąrašo nėra. Netgi tarptautiniu mastu kiekviena šalis sudaro kiek kitokį bendrųjų kompetencijų sąrašą, o mokyklos jį interpretuoja ir pritaiko savo mokiniams (R. Hipkins, 2006, Europos Parlamento ir Tarybos rekomendacija (2005/0221(COD). Išlaikoma tik pagrindinė idėja – padėti mokiniams išmokti mokytis, įgyti asmeninę, socialinę, kultūrinę ir kitas kompetencijas, o kompetencijų pavadinimai ir jas sudarantys elementai – gebėjimai, nuostatos – išskiriami pagal tai, kas yra aktualu, svarbu mokiniams (Bendrosios programos, 2008, Metodinė medžiaga, 2010). Visos bendrosios kompetencijos nėra izoliuotos, jos susijusios (3pav.). Pavyzdžiui, viena iš mokėjimo mokytis kompetencijos sudedamųjų dalių yra gebėjimas įveikti mokymosi sunkumus, o šis gebėjimas įeina ir į asmeninės kompetencijos aprėptį. 10 3 pav. Bendrosios kompetencijos.(Metodinė medžiaga, 2010) Vadovėlis yra priemonė ugdyti(s) esmines, dalykines ir bendrąsias kompetencijas. Norint ugdyti kompetencijas privalu vis naujinti vadovėlius juos pritaikant dabartiniams mokinių poreikiams, nes tik tinkama vadovėlio tekstinė ir vaizdinė medžiaga, užduotys ir klausimai, medžiagos struktūra, informacinė sistema gali padėti mokytojui mokyti, mokiniui mokytis ir ugdyti(s) bendrąsias kompetencijas. Vadovėlis- tai mokymo priemonė, kuri turi atitikti Bendrosiose programose apibrėžtą ugdymo dalyko turinio apimtį. Jame turėtų būti aiškios nagrinėjamos temos, kurios nurodytos Bendrosiose programose. Vadovėlis yra pagalbininkas, kuris padeda ugdyti žinias ir supratimą, gebėjimus ir vertybes, kurie yra išskirti Bendrųjų programų ugdomosiose veiklos srityse. Vadovėlyje pateikiama medžiaga visada turėtų padėti ugdyti Bendrosiose programose apibrėžtas mokinių bendrąsias kompetencijas: mokymosi mokytis: skatinti mokymosi motyvaciją, padėti planuoti, kelti tikslus ir uždavinius, suvokti veiklos prasmingumą ir tikslingumą, tinkamai pasirinkti informacijos šaltinius, mokytis iš įvairių informacijos šaltinių, suprasti tekstinę ir vaizdinę medžiagą, tvarkyti informaciją: rasti, atsirinkti, sisteminti; naudotis informacinių komunikacinių technologijų teikiamomis galimybėmis, numatyti sėkmės kriterijus, įsivertinti atliktą užduotį ar gautą rezultatą, nustatyti sėkmės ir nesėkmės priežastis ir kt. Mokymosi mokytis kompetencijos ugdymas geografijoje - mokosi planuoti geografijos informacijos 11 šaltinių paiešką, stebėti ir tyrinėti aplinką, planuoti ir apmąstyti tyrimą, mokymosi procesą bei rezultatus, išsikelti pamatuotus tolesnius uždavinius, pasirinkti tinkamas mokymosi strategijas ir, įsivertinę sėkmę, tobulinti savo mokymąsi. komunikavimo kompetenciją: sudaryti sąlygas priimti įvairią informaciją, suprasti (analizuoti, lyginti, įsivaizduoti) žodinius ir nežodinius tekstus, interpretuoti ir vertinti informaciją, kurti tekstus ir apmąstyti priimamus pranešimus; bendrauti atsižvelgiant į tikslą, adresatą, situaciją, Rasti, kritiškai vertinti, apibendrinti informaciją ir tinkamai ją pateikti kitiems ir kt. Komunikavimo kompetencijos ugdymas geografijoje - ugdantis gebėjimus orientuotis erdvėje ir žemėlapyje, skaityti geografinę informaciją, tyrinėti aplinką, drauge mokomasi atsakingai vartoti kalbą. Mokinys siekia suprasti ir perduoti įvairaus pobūdžio pranešimus, bendrauti atsižvelgdamas į tikslą, adresatą, situaciją, rinkti, apibendrinti ir kritiškai vertinti informaciją, tinkamai ją pateikti kitiems. pažinimo kompetenciją: skatinti, kad mokiniai domėtųsi naujais dalykais, kryptingai ieškotų informacijos, atpažintų problemas, įvairiais aspektais jas nagrinėtų ir rinktųsi tinkamus sprendimo būdus, kritiškai vertintų informaciją ir darytų pagrįstas išvadas. Pažinimo kompetencijos ugdymas geografijoje - skirtingais geografijos erdvės lygmenimis mokomasi pažinti gamtinius ir visuomeninius reiškinius bei procesus, stebėti ir saugiai tyrinėti aplinką, kryptingai pasirinkti ir taikyti pažinimo metodus, nuosekliai, kritiškai mąstyti, analizuoti ir spręsti problemas, daryti pagrįstas išvadas. socialinę kompetenciją: gerbti kitų žmonių poreikius, jausmus, įsitikinimus, teises, atsakingai atlikti pareigas, veiksmingai bendradarbiauti tarpusavyje, spręsti konfliktines situacijas, įgyvendinti įvairias veiklas bendruomenėje. Socialinės kompetencijos ugdymas geografijoje - Mokiniai mokosi tyrinėti aplinkos problemas, nagrinėti įvairius geografinius šaltinius, bendrauti ir bendradarbiauti, būti aktyviu ir atsakingu piliečiu, siekti įgyvendinti asmeninius ir visuomenei svarbius tikslus, tolerantiškai vertinti kitus žmones, tautas ir kultūras. Prisidėti prie gamtinio ir kultūrinio paveldo išsaugojimo. iniciatyvumo ir kūrybiškumo kompetenciją: : skatinti mokinius kelti ir atsirinkti idėjas, kurti idėjų įgyvendinimo veiksmų planą, aktyviai ir kūrybiškai veikti įgyvendinant idėjas; Iniciatyvumo ir kūrybiškumo kompetencijos ugdymas geografijoje - mokantis apie Lietuvos, Europos ir pasaulio regionus, kuriamos idėjos, numatomas jų įgyvendinimo planas, įgytos dalykinės žinios taikomos naujoje situacijoje. Kūryba pripažįstama kaip įdomi, vertinga, prasmingų išgyvenimų teikianti veikla. asmeninę kompetenciją: sudaryti sąlygas pažinti save, skatinti priimti iššūkius, didžiuotis savo tapatybe, valdyti emocijas ir jausmus, laikytis sveiko gyvenimo principų, saugiai elgtis. Asmeninės kompetencijos ugdymas geografijoje - tyrinėdami gamtinę ir visuomeninę aplinką, mokiniai apmąsto bendražmogiškas vertybes, santykį su savimi ir kitais, mokosi pažinti save, įsisąmoninti savo stiprybes ir silpnybes, ugdosi pozityvų požiūrį į sveiką gyvenseną, siekia saugiai elgtis. Tačiau be galo svarbu, kad esminės dalykinės ir bendrosios kompetencijos būtų ugdomos integruotai. Bendrųjų kompetencijų ugdymas yra veiksmingiausias, jei tuo pat metu yra ugdomos kelios 12 kompetencijos ir yra integruojamas į esmines kompetencijas: komunikavimo gimtąja ir užsienio kalbomis, matematikos, gamtos mokslų ir technologijų, socialinių mokslų. 1.2. VADOVĖLIŲ STRUKTŪRA IR TURINYS Vadovėlio medžiagą sudaro šie pagrindiniai elementai: tekstas ir netekstiniai komponentai (4 pav.). Skiriamas pagrindinis, papildomas ir pagalbinis tekstas (5 pav.). Prie netekstinių komponentų priskiriamos iliustracijos, informacinės nuorodos. Visi vadovėlio elementai turėtų sudaryti vieningą visumą ir būti pritaikyti mokymui ir mokymuisi ( 7 pav.). 4 pav. Vadovėlio pagrindiniai elementai.(pagal D.D. Zujevą ) 5 pav. Vadovėlio teksto struktūra.(pagal D.D. Zujevą ) Pagrindinis tekstas sudaro visą vadovėlio struktūrą. Tai yra pati svarbiausia ir informatyviausia vadovėlio dalis. Pagrindinis tekstas yra didaktiškai ir metodiškai parengtas autorių ir suderintas tu Bendrosiomis programomis. Čia išdėstyta pagrindinė mokymui(si) skirta medžiaga, kuri gali būti Vadovėlis Tekstas Netekstiniai komponentai Vadovėlis Tekstas Netekstiniai komponentai Pagrindinis Papildomas Pagalbinis 13 suskirstyta į skyrius, temas ir pastraipas. Pagrindinį tekstą dar galima skirstyti į atskiras dalis teorinis pažintinis ir metodinis praktinis (6 pav.). 6 pav. Vadovėlio pagrindinio teksto tipai. (Pagal D.D. Zujevą, ) Teorinis pažintinis tekstas yra svarbus būtinos išmokti mokomosios informacijos šaltinis. Šis tekstas dažniausiai atlieka vadovėlio informacinę funkciją. Jame išdėstytos esminės žinios, pagrindinės sąvokos, dėsniai, teorijos. Metodiniam praktiniam tekstui priskiriama medžiaga, aprašanti geografinių gebėjimų turinį, reikalavimus mokinių žinioms ir įgūdžiams, padedanti geriau išmokti mokomąją medžiagą, ugdanti mokinių gebėjimus ir nuostatas. Vadovėlyje metodinis praktinis tekstas gali būti pateiktas labai įvairiai: skyriaus, temos pradžioje, pabaigoje, greta pagrindinio teksto, prie iliustracijų. Pagrindinis vadovėlio tekstas sudaro visą vadovėlio turinį, o pagalbinis tekstas jį papildo ir padeda geriau suprasti ir įsigilinti į pagrindinį tekstą. Papildomas tekstas, tai - grožinės, mokslinės literatūros, dokumentų, istorijos šaltinių, įdomiosios informacijos ištraukos. Papildomu tekstu mokinys yra priartinamas prie kasdienių situacijų ne retai vykstančių šalia jo. Papildomu tekstu neretai yra argumentuojamas pagrindinis tekstas ir kartu yra ugdomos mokinių vertybės. Papildomas tekstas priartina mokinius prie gyvenimiškų situacijų, suteikia pagrindiniam tekstui mokslinės argumentacijos pobūdį, ugdo mokinių vertybines nuostatas. Papildomieji ir paaiškinamieji tekstai išplečia pagrindinio teksto pažintines galimybes, paįvairina mokymo turinį, padeda išmokti dalyką. Papildomajam tekstui priklauso : chrestomatinė medžiaga, grožinės ir mokslinės literatūros ištraukos, biografinės žinios, grožiniai aprašymai. Paaiškinamajam tekstui priskiriami žodynai, literatūros išnašos, simbolių ir sutrumpinimų paaiškinimai. Prie netekstinių komponentų priskiriamos iliustracijos, didaktiniai elementai, informacinės nuorodos. Pagrindinis tekstas Teorinis pažintinis tekstas Metodinis praktinis tekstas 14 7 pav. Vadovėlio bendra struktūra. (Pagal D.D. Zujevą) Iliustracijos – elementai, grafiniais vaizdais aiškinantys, papildantys ir puošiantys tekstą. Pagal funkcijas skiriamos mokslinės pažintinės ir meninės iliustracijos. Vadovėliuose dažniausiai naudojamos mokslinės pažintinės iliustracijos. Pagal santykį su tekstu vadovėlio iliustracijos skirstomos į tokias grupes: pagrindinės –iliustracijos, kurios gali pakeisti vadovėlio pagrindinį tekstą; lygiareikšmės – iliustracijos, naudojamos greta pagrindinio teksto; aptarnaujančiosios - iliustracijos papildančios ir konkretizuojančios vadovėlio tekstą, keliančios emocijas (Z.Kairaitis, 1997). Jos komponuojamos įvairiai: gali būti spausdinamos tekste – tai tekstinės iliustracijos, jos numeruojamos kartu su tekstu. Iliustracijos, spausdinamos atskirai, neįeinančios į bendrą puslapių numeraciją, vadinamos įdėtiniais lapais. Iliustracijos gali būti spalvotos ir nespalvotos; atlikti motyvacijos, dekoracijos, informacijos funkcijas. Iliustracijos turi padėti formuluoti išvadas, įsiminti specifinę informaciją, pritaikyti tai, kas buvo išmokta, ugdyti kūrybinį mąstymą, mokyti spręsti problemas. Analizuojamuose vadovėliuose iliustracijų yra labai gausu. Vadovėliuose dažniausiai naudojamos mokslinės pažintinės iliustracijos. Jos spausdinamos tekste, numeruojamos kartu su tekstu. Vadovėlio informacinę sistemą sudaro: turinys, pratarmė, įžanga, išvados, pabaiga, puslapio antraštė, simboliai, bibliografinė informacija, priedai. Visos vadovėlio informacinės dalys nėra būtinos kiekviename vadovėlyje. Svarbu, kad būtų motyvuotos ir funkcionalios. Turinys – viena iš svarbiausių vadovėlio informacinės sistemos dalių. Jis parodo vadovėlio teksto sandarą ir padeda greitai rasti reikiamą vadovėlio struktūros dalį. Svarbu, kad turinys aiškiai atspindėtų vadovėlio medžiagos struktūrą, jo dalių tarpusavio priklausomybę. Taip mokiniams palengvinama informacijos paieška. Pratarmė – tai vadovėlio įvadinis tekstas, kuriuo dažniausia kreipiamasi į mokinius, kaip pagrindinius vadovėlių naudotojus. Pratarmėje mokiniai supažindinami su ugdymo dalyku, kuriam skirtas vadovėlis. Vadovėlis Tekstas Netekstiniai komponentai Pagrindinis Papildomas Pagalbinis Didaktiniai elementai Iliustracijos Informacinės nuorodos 15 Pratarmėje pateikiama metodinių patarimų, kaip naudotis vadovėliu, supažindinama su jo struktūrinių dalių paskirtimi. Įžanga (įvadinis tekstas) – skirtas jau konkrečiai mokomajai medžiagai, nuo jos prasideda mokymasis. Joje gali būti pateikta temos ar kitos struktūrinės dalies problema, mokymo(si) tikslai, tezės, sąsajos su kitomis vadovėlio dalimis. Įžanga parengia mokinius naujos medžiagos mokymui(si). Įvadiniai tekstai išsiskiria puslapių spalva, juose pateikiamos ištraukos iš įvairių kūrinių, kurios parengia mokinius naujos medžiagos mokymuisi. Išvados – skirtos apibendrinti tam tikros vadovėlio struktūrinės dalies mokymo(si) medžiagą, glaustai apibūdinti joje nagrinėtus klausimus. Išvados glaudžiai susijusios su įžanginiame tekste suformuluota problema, keltais tikslais, kitais mokymo(si) siekiais. Įžanga ir išvados sudaro vadovėlio arba jo struktūrinės dalies vientisą didaktinę bei informacinę sistemą. Pabaiga – vadovėlio baigiamoji dalis, sietina su pratarme, kur apibendrinama mokymo(si) etapo, koncentro arba jo dalies (klasės, semestro) pasiekimų esmė (A. Birgelytė, L. Jašinauskas, Z. Kairaitis „Bendrojo ugdymo mokyklos vadovėlis: dalykiniai ir pedagoginiai kokybės aspektai LEU, 2013.“). Puslapio antraštė – tai tekstinė ir grafinė informacija, pateikiama vadovėlių puslapių viršuje arba apačioje, kairėje arba dešinėje. Paprastai tai būna vadovėlio struktūrinės dalies (skyriaus, temos) pavadinimai, numeracija (A. Birgelytė, L. Jašinauskas, Z. Kairaitis „Bendrojo ugdymo mokyklos vadovėlis: dalykiniai ir pedagoginiai kokybės aspektai LEU, 2013.“) . Simboliai – tekstiniai, grafiniai ženklai, kitokių sutartinių simbolių sistema, reiškianti, žyminti tam tikras (vienarūšes) vadovėlio medžiagos struktūrines dalis. Tam tikrose vadovėlio rubrikose besikartojantys puslapių antraščių simboliai padeda mokiniui greičiau suvokti tam tikrą vadovėlio struktūrinę dalį, jos funkciją. Bibliografinė informacija – tai vadovėlyje naudotos literatūros, iliustracijų šaltinių, internetinių tinklalapių adresų nuorodos. Kaip atskira dalis pateikiami rekomenduotinos literatūros, dokumentų ir kitų informacijos šaltinių sąrašai. Bibliografiniai aprašai gali būti išdėstyti pagal abėcėlę, chronologine ir sistemine tvarka. Svarbiausi reikalavimai bibliografinei informacijai – jos naujumas, aktualumas, atitiktis mokinių poreikiams, tinkamas jos pateikimas. Priedai – vadovėlio pabaigoje pateikiama tekstinė ar vaizdinė informacija papildanti pagrindinį tekstą ir leidžianti pagilinti žinias, ugdytis gebėjimus, formuotis nuostatas(A. Birgelytė, L. Jašinauskas, Z. Kairaitis „Bendrojo ugdymo mokyklos vadovėlis: dalykiniai ir pedagoginiai kokybės aspektai LEU, 2013.“) . 16 1.3. VADOVĖLIŲ METODINIAI ELEMENTAI Informaciniai, praktiniai ir kūrybiniai mokymo ir mokymosi metodai Vadovėlio turinys turi užtikrinti informacinių – teikiamųjų, praktinių - operacinių ir kūrybinių mokymo ir mokymosi metodų taikymą. Kūrybiškai taikomi įvairūs metodai padeda formuoti protinius ir praktinius mokinių gebėjimus bei įgūdžius, mokyti savarankiškai įgyti žinių, ugdyti bendrąsias ir dalykines kompetencijas. Iš informacinių - taikomųjų metodų dažnai taikomas pasakojimo metodas. Sėkmingą praktinių - operacinių mokymo metodų taikymą garantuoja tinkamai sudaryta praktinių užduočių sistema vadovėlyje. Vadovėlyje pateikiami klausimai, užduotys, pratimai priskiriami prie netekstinių jo komponentų ir padeda diegti dalyko žinias, įgūdžius bei paįvairina mokymo procesą. Greta gali būti metodiniai nurodymai, kaip atlikti reikiamą užduotį ar pratimą, pateikta reikalinga statistinė, tekstinė ar vaizdinė medžiaga( Z. Kairaitis, 1997) Pateikiamos užduotys turi būti orientuotos į įvairią veiklą. Atlikdami vadovėlio užduotis, mokiniai turi užsiimti kuo įvairesne edukacine veikla: spręsti uždavinius, atlikti eksperimentus, spręsti kryžiažodžius, rebusus. Vadovėlio mokomoji medžiaga turi skatinti mokinius priimti sprendimus: analizuoti įvairius požiūrius, nagrinėti pateiktus klausimus, priimti ir patikrinti prielaidas, pateikti suprantamus ir pagrįstus argumentus, kurti ir patikrinti hipotezes, atlikti tyrimus. Užduotys, klausimai, pratimai, kiti praktiniai darbai gali būti diferencijuoti pagal jų didaktinę paskirtį (siekiamus ugdymo tikslus), konkrečiai ją įvardinant. Pavyzdžiui, užduotys skirtos žinių ir gebėjimų plėtojimui, kartojimui, pasiekimų įtvirtinimui, kūrybiškumui, malonumui, vertybiniam pasaulio suvokimui, fantazijai, meninei raiškai ir panašiai. Euristinis pokalbis – kūrybinis metodas skatinantis kritinį mąstymą, mokinių aktyvumą. Pagrindinis įrankis, naudojamas taikant šį metodą , yra klausimas. Pagal santykį su mokamąja medžiaga klausimai gali būti atgaminamieji, mokomieji (priežastis – pasekmė), taikomieji, vertinamieji. Pagal mokinių kognityvinės veiklos lygį klausimai skirstomi į tikslaus atsakymo, interpretavimo, pritaikymo, analizės, sintezės, vertinimo ( 1 lentelė ). 1 lentelė 17 Klausimai pagal mokinių kognityvinės veiklos lygį Kognityvinės veiklos lygis Klausimų ir užduočių turinys Užduočių ir klausimų formavimui naudotinų veiksmažodžių pavyzdžiai Žinios Žino sąvokas, faktus, taisykles, veiksmus, principus, dėsnius, teorijas struktūras. Apibrėžti, apibūdinti, aprašyti, atrinkti, išvardyti, pacituoti, atkartoti, papasakoti, surasti, surikiuoti, pavadinti Supratimas Sugeba papasakoti, paaiškinti, pagrįsti, interpretuoti tai, ką žino. Apginti, apskaičiuoti, apžvelgti, diskutuoti, iliustruoti, išplėtoti, palyginti, numatyti, patvirtinti, pratęsti, suklasifikuoti, susieti Pritaikymas Žinių pritaikymas įprastose ir naujose situacijose. Aprašyti, atrasti, atskleisti, modeliuoti, pademonstruoti, panaudoti, pasirinkti, parengti (pranešimą, pristatymą), pritaikyti, suplanuoti, surinkti Analizė Gebėjimas suskaidyti į mažesnes, geriau aprėpiamas dalis ir jas nagrinėti atskirai, ieškant organizacinių principų, tarpusavio ryšių. Analizuoti, apžvelgti, grupuoti, išskirti, kritikuoti (parodyti pliusus ir minusus), nurodyti, nustatyti ryšį, priešpastatyti, spręsti problemą, sugretinti, suskaidyti, tikrinti, tyrinėti Sintezė Gebėjimas apibendrinti, numatyti abstrakčius ryšius ir juos parodyti, sukurti naujus, taip pat kurti idėjas ir jas įgyvendinti. Apibendrinti, derinti, integruoti, kelti hipotezes, klasifikuoti, organizuoti, paaiškinti, padaryti išvadas, pagrįsti, pasiūlyti, plėtoti, prognozuoti, suformuluoti, susisteminti Vertinimas Gebėjimas vertinti situacijas, poreikius, požiūrius, teiginius, pagrįsti ir daryti sprendimus. Apginti (teiginį, požiūrį...), atsižvelgti, atskirti, informuoti, įtikinti, įvertinti, kritikuoti, nagrinėti, nustatyti vertę, padaryti išvadą, pagrįsti, patikrinti, rekomenduoti, svarstyti. Vadovėlyje neturi dominuoti į vieną kognityvinę veiklą orientuoti klausimai, ypač reikalaujantys tik tikslių faktinių žinių. Vadovėlio mokomojoje medžiagoje turėtų būti suformuluoti į įvairią kognityvinė veiklą orientuoti klausimai, skatinantys minčių vientisumą, apmąstymus, kūrybingumą. Euristinio pokalbio klausimai būna aiškūs, nedviprasmiški. Tokiuose klausimuose nebūna susidvejinimų, viename klausime dviejų. Klausimai yra tendencingi, orientuoti į atitinkamą atsakymą. Klausimų struktūra yra aiški ir paprasta. Klausimyno pradžioje dažniausia pateikiami įdomūs ir sudėtingi klausimai, o pabaigoje paprastesni, bet ne itin įdomūs klausimai. Euristinio pokalbio klausimai 18 yra formuluojami taip, kad aktyvintų, verstų abejoti atsakymu. Vietoje klausiamųjų žodžių vartojama liepiamoji nuosaka: pagrįsk, paaiškink, pakartok, pasakyk paprasčiau. Sudėtingesnių kūrybinių metodų, tokių kaip diskusijos, debatai, atvejo analizės, minčių lietus, sniego gniūžtė, projektinė veikla, esminis komponentas – probleminė situacija. Problema – tai užduotis, kurios sprendimo rezultato mokiniai iš anksto nežino, bet turi pakankamai žinių ir įgūdžių, kad galėtų surasti sprendimo būdą ir atsakymą. Probleminių situacijų kūrimo prielaidos gali būti tiek vadovėlio teorinėje medžiagoje, tiek ir užduotyse. Probleminių situacijų sprendimas susideda iš kelių etapų: problemos sprendimo planavimas, hipotezių kėlimas, hipotezių įrodymas, problemos sprendimo patikrinimas, problemos sprendimo siejimas su praktika. Probleminės situacijos skiriasi savo turiniu. Vadovėliuose sudarant užduočių sistemą į tai atsižvelgiama. Pagal turinio pobūdį gali būti tokios probleminės situacijos: netikėtumo, konfliktinės, spėjimo, neatitikimo, neigimo. Netikėtumo situacija – mokiniai supažindinami su reiškiniais, išvadomis, faktais, kurie sukelia nuostabą, atrodo neįprasti. Konfliktinė situacija – nagrinėjami skirtingi požiūriai, dėsningumai, pasireiškiantys skirtingomis sąlygomis. Spėjimo situacija – iš vieno reiškinio spėjama, kaip galimas kitas panašiais dėsningumais pasižymintis reiškinys. Neatitikimo situacija – buitinė patirtis prieštarauja mokslo dėsniams. Žaidimai yra vienas iš aktyviųjų mokymosi metodų. Didaktinių žaidimų tikslas - perimti žinias, ugdyti bendrąsias ir dalykines kompetencijas. Didaktinio žaidimo esmė – tinkamai atlikti tam tikras didaktines užduotis. Didaktiniai žaidimai gali būti grupuojami pagal žaidimo turinį, pagal žaidimo priemonių savitumą, pagal didaktinę užduotį ir jos sprendimo pobūdį. Vadovėliuose dažnai pateikiami didaktiniai žaidimai , ugdantys bendrąsias kompetencijas. Tai žaidimai padedantys pažinti aplinką, gamtą, skatinantys iniciatyvumą ir kūrybiškumą. Svarbūs didaktiniai žaidimai , ugdantys dalykinius gebėjimus. Didaktiniai žaidimai priskiriami prie žaidimų pagal taisykles, todėl vadovėliuose yra pateikiamos žaidimų taisyklės , nurodyta, ką reikia daryti mokiniams. Tiriamojo pobūdžio projektai – tikslinga, sisteminga, ilgalaikė veikla, pasižyminti rezultatų sklaida, jų vertinimu. Vadovėliuose yra sudarytos prielaidos mokinių tiriamojo pobūdžio veiklai. Siūlomų projektų tematika apliepia mokinio, visuomenės poreikius, sudaro sąlygas tobulinti: imitacinius gebėjimus, kurie skatina pakartoti įgytas žinias ar veiksmus kitoje, analogiškai išmoktai, situacijoje; kognityvinius gebėjimus, kurie skatina pažintines galias, pertvarkant informaciją; praktinius gebėjimus, kur dominuoja fizinė veikla; savimonės gebėjimus, kurie skatina vykdomos veiklos prasmės supratimą, įsivertinimą. Klausimas kaip dalykinės medžiagos loginė išraiškos forma Klausimai skirti gauti naują informaciją atsakymo pagalba. Klausimas yra viena problemos pateikimo formų. Klausimai pagal loginę struktūrą gali būti patikslinamieji arba Ar –klausimai ir papildantieji arba K – klausimai. Patikslinamieji klausimai skirstomi į paprastuosius ir sudėtinius. Paprastieji klausimai gali būti sąlyginiai ir nesąlyginiai. Sudėtiniai klausimai, tai klausiami kuriuos galima 19 išskaidyti į kelis atskirus klausimus. Jie gali būti konjunkciniai ir disjunkciniai. Konjunkciniuose klausimuose atskiros klausimo dalys dažniausia sujungiamos žodeliu ir, o disjunkciniuose - arba. Papildančiųjų klausimų sudėtyje vyrauja žodeliai : kur? kada? kas?. Papildantieji klausimai , taip pat kaip patikslinamieji skirstomi į paprastuosius ir sudėtinius. Klausimai grupuojami ir pagal didaktinę funkciją, kai orientuojamasi į klausimu suponuojamą atsakymo pobūdį. Pagal didaktinę funkciją išskiriamos šios klausimų grupės: „taip, ne“ klausimai, konvergentiniai, divergentiniai, korektiški ir nekorektiški, provokaciniai.“Taip, ne“ klausimai reikalauja vieno iš alternatyvos „taip“ arba „ne“ atsakymo. Šių klausimų privalumas yra tas, jog mokytojas, pasiūlęs temą pokalbiui ir bendraudamas su klase alternatyviais atsakymais, priverčia mokinius taisyklingai formuluoti klausimus ir spręsti problemą. Konvergentiniai klausimai reikalauja vieno teisingo atsakymo, įgytos informacijos atgaminimo, aiškių praktinių veiksmų. Divergentiniai klausimai – į juos gali būti daug įvairių savitų atsakymų, jie verčia samprotauti, spręsti problemas, skatina aukštesnį pažinimo lygį. Seniai žinoma, kad geografija atsakinėja į klausimus kas? kur? kodėl? Tačiau šis klausimų sąrašas ilgėja, vis detaliau atspindėdamas geografinio pažinimo metodologinį subtilumą (2 lentelė). 2 lentelė Geografiniai klausimai ir juos atitinkančios pažinimo kategorijos. ( Kairaitis, 1997) Klausimas Pažinimo kategorija 1. Kas tai yra? 2. Kur tai yra? 3. Kaip tai atrodo? 4. Kas ten yra? 5. Kodėl ten yra? 6. Kaip tai keičiasi? 7. Koks to poveikis? 8. Koks su tai mūsų santykis? 9. Kaip tai galima panaudoti? 10. Kas tai yra tai? Pavadinimas Padėtis Vaizdinys Sudėtis Priežastis Dinamika Efektas Afektas Reikšmė Esmė Šiuo metu ryškėja geografinio požiūrio į aplinkos objektus ir reiškinius nuosekli sistema nuo daiktų konkretaus įvardijamo iki filosofinio apibendrinimo. 20 2.VADOVĖLIŲ UŽDUOČIŲ IR KLAUSIMŲ TYRIMO METODOLOGIJA 2.1. BENDROJO UGDYMO PAKOPOS IR TIRIAMŲ VADOVĖLIŲ TRUMPAS APIBŪDINIMAS Vadovėliai kuriami tam, kad mokymas ir mokymasis taptų lengvesnis, todėl labai svarbu, kad vadovėlyje pateikta medžiagą būtų glausta, svarbi ir struktūrizuota. Mokiniai turi aiškiai suprasti, kokia mokymosi svarbą ir ką autorius vienoje ar kitoje temoje nori mokiniui perteikti. Be vadovėlio medžiagos taip pat labai svarbu, kad užduotys ir klausimai būtų aiškiai suformuluoti, kad mokinys suprastų, ko iš jo reikalaujama. Vadovėliai rengiami atsižvelgiant į daug švietimo ir mokslo ministerijos, kalbos komisijų ir bendrųjų programų reikalavimus. Švietimo aprūpinimo standartuose bendrojo ugdymo dalyko vadovėlis apibrėžiamas kaip priemonė, „[...] kuri padeda mokiniams siekti konkretaus ugdymo tarpsnio ar klasės, ugdymo srities, integruoto kurso, dalyko bendrojoje programoje, dalyko modulyje ar mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, pritaikytoje programoje apibrėžtų pasiekimų, stiprinti motyvaciją mokytis, skatinti aktyvų ir savarankišką mokymąsi ir kritinį mąstymą“ (Švietimo aprūpinimo standartai, 2011). Geografija – vienas labiausiai integruotų mokomųjų dalykų mokykloje. Geografija atskleidžia mozaikinio pasaulio gamtos ir visuomenės vientisumą, erdvines civilizacijų ir kultūrų sąsajas, gamtos ir visuomenės savitarpio priklausomybę, jų raidos ir išlikimo klausimus. Ugdomos asmens nuostatos skatina solidarumą, rezultatyvų kultūrų dialogą ir tarptautinį bendradarbiavimą, padeda plėtoti visų rasių, tautų, religinių bendruomenių tarpusavio supratimą, toleranciją ir draugystę, norą konstruktyviai spręsti kylančias vietos bendruomenių, šalių, pasaulio problemas. Puoselėjamas mokinių nusiteikimas ir gebėjimas kompetentingai naudotis geografijos žiniomis ir įgūdžiais asmeniniame, profesiniame ir visuomeniniame gyvenime. Pagrindinis geografijos ugdymo tikslas - Plėtoti mokinių geografinį pasaulėvaizdį, skatinti domėtis savo ir kitų šalių gamtos bei visuomenės įvairove, plėsti geografijos žinias ir supratimą, padėti ugdytis socialinę kompetenciją ( Bendrosios ugdymo programos). Siekdami geografijos dalyko tikslo, mokiniai :mokosi orientuotis gamtinėje ir visuomeninėje aplinkoje, naudoja kartografijos kūrinius kaip patikimus informacinius šaltinius; renka ir analizuoja įvairiuose informaciniuose šaltiniuose pateikiamą informaciją ir kritiškai ją vertina; domisi Lietuvos, kitų šalių gamtos ir visuomenės įvairove; įvairia geografine veikla aktyviai tiria savo ir kitų kraštų gamtinę ir visuomeninę aplinką, susipažįsta su ja. Pagrindinio geografijos ugdymo struktūra Programoje ugdymo turinys pateiktas koncentrais: 5–6, 7–8, 9–10 klasės (3 lentelė). Kiekvieno koncentro turinį sudaro santykinai atskirtos, bet ugdymo procese integruojamos šios veiklos sritys: 21 orientavimasis erdvėje ir žemėlapyje – aprašomi mokinių gebėjimai orientuotis geografinėje erdvėje, vietovės planuose ir žemėlapiuose, suvokti juose esančius objektus; geografinės informacijos skaitymas – aprašomi mokinių gebėjimai skaityti, analizuoti, suvokti, kritiškai vertinti ir interpretuoti geografinės informacijos šaltinius, perteikti geografinę informaciją rašytine, vaizdine ir garsine forma; regionų pažinimo raiška – aprašomi mokinių gebėjimai pažinti Lietuvos ir pasaulio regionų geografines sąlygas, specifinius erdvinės struktūros bruožus, gamtinės ir visuomeninės aplinkos reiškinius ir dėsningumus; aplinkos pažinimas ir tyrimai – aprašomi mokinių gebėjimai atlikti geografinius aplinkos stebėjimus ir tyrimus, formuluoti hipotezes, rinkti duomenis, atlikti įvairius matavimus ir skaičiavimus, ieškoti sprendimo būdų, daryti išvadas ir vertinti gautus rezultatus. Atsižvelgiant į mokinio patirtį, žinias ir gebėjimus, geografijos supratimo augimą, kiekvieno koncentro turinys nagrinėjamas lokalioje, regiono ir globalioje geografinėje erdvėje. Integravimo galimybės. Siekiant tolygiai ir aktyviai įtraukti mokinius į mokymosi procesą, bendradarbiaujama su kitų mokomųjų dalykų – istorijos, ekonomikos ir verslumo, matematikos, biologijos, chemijos, informacinių technologijų ir kt. – mokytojais. Geografijos ugdymo turinys glaudžiai siejasi ir su integruojamosiomis programomis: darnaus vystymosi, verslumo, pilietiškumo ir kt. Derinant geografijos programos tikslus su integruojamųjų programų tikslais, turiniu ir metodologija, parenkami integruotam ugdymui tinkami metodai (pvz., projektai, meninė raiška, tyrimai), mokomoji medžiaga siejama su gyvenimo aktualijomis. (Pagrindinio ugdymo geografijos programa 6-10 klasėms). 3 lentelė Mokinių gebėjimų raida (Bendrosios ugdymo programos, 2008). Veiklos sritis 5–6 klasės 7–8 klasės 9–10 klasės Orientavimasis erdvėje ir žemėlapyje Remiantis aplinkos požymiais, orientuotis savo gyvenamojoje vietovėje. Elementariai orientuotis žemėlapyje ir gaublyje. Naudojantis vietovės planu, gebėti orientuotis vietovėje. Naudojantis bendraisiais ir teminiais žemėlapiais, orientuotis lokalioje ir globalioje geografinėje erdvėje. Nustatyti objektų geografinę padėtį. Naudojantis vietovės planu, savarankiškai gebėti orientuotis vietovėje. Naudojantis įvairaus turinio ir mastelio žemėlapiais, orientuotis visose trijose geografinėse erdvėse(lokalioje, regio no, globalioje). Nustatyti ir apibūdinti objektų gamtinę, ekonominę ir politinę geografinę padėtį. 22 3 lentelės tęsinys 2. Geografinės informacijos skaitymas Atpažinti geografinės informacijos šaltinius ir jais naudotis. Gebėti perskaityti įvairiuose šaltiniuose pateikiamą geografinę informaciją. Atrinkti geografinės informacijos šaltinius, jais savarankiškai naudotis nurodyta tema. Tinkamai atsirinkti ir klasifikuoti informaciją. Naudotis įvairiais geografinės informacijos šaltiniais, lyginti ir analizuoti reiškinius, procesus, vykstančius atskiruose žemynuose ir vandenynuose. Apibendrinti informaciją ir ją perteikti kitiems. Savarankiškai atsirinkti, skaityti, analizuoti ir kritiškai vertinti patikimumo ir informatyvumo požiūriu įvairius geografinės informacijos šaltinius. Jais naudojantis, aiškinti gamtinius, socialinius, ekonominius, politinius reiškinius, procesus, vykstančius Lietuvos, Europos ir pasaulio erdvėje. Apibendrinti informaciją ir įvairiomis formomis perteikti ją kitiems. 2. Regionų pažinimo raiška Bendrais bruožais apibūdinti žemynus kaip stambiausius regionus, nurodyti po 2– 3 jų ypatumus. Naudotis mokytojo pasiūlytais geografijos pažinimo būdais. Tinkamai vartoti šio koncentro geografijos sąvokas. Naudojantis geografinės informacijos šaltiniais, apibūdinti įvairių regionų gamtinius ir socialinius aplinkos elementus, mokytis rasti jų ryšius. Lyginti regionus, rasti panašumų ir nustatyti jų skirtumus, paaiškinti priežastis, daryti išvadas. Tinkamai vartoti šio koncentro geografijos sąvokas. Naudojantis geografinės informacijos šaltiniais, skirti regionus, nurodyti jų savitumus, ieškoti Lietuvos, Europos ir kitų pasaulio regionų gamtinių ypatumų, socialinių ir ekonominių sanklodų panašumų ir skirtumų, mokytis spręsti problemas ir daryti išvadas. Tinkamai vartoti šio koncentro geografijos sąvokas. 3. Aplinkos pažinimas i r tyrimai Pažinti, identifikuoti gamtinius ir socialinius aplinkos objektus. Atlikti paprastus aplinkos tyrimus ir nesudėtingus skaičiavimus vietovės planuose. Tobulinti įgūdžius dirbant grupėje, klasėje ir artimiausioje savo aplinkoje. Stebint aplinką ir atliekant tyrimus, mokėti naudotis paprasčiausiais prietaisais ir geografinės informacijos šaltiniais. Atlikti skaičiavimus vietovės planuose ir žemėlapiuose. Tobulinti įgūdžius dirbant individualiai ir grupėje; klasėje ir aplinkoje. Paaiškinti atlikto tyrimo rezultatus, jausti atsakomybę už savo indėlį atliekant darbą. Atliekant stebėjimus ir tyrimus, naudotis įvairiais geografinės informacijos šaltiniais. Savarankiškai suplanuoti ir atlikti gamtinius, socialinius ir ekonominius stebėjimus, tyrimus, mokytis pasirinkti metodus ir būdus, tyrimų priemones, spręsti problemas, daryti išvadas. Gautus rezultatus įvairiomis formomis perteikti kitiems. Paaiškinti atlikto tyrimo pranašumus ir trūkumus, jausti atsakomybę už atlikto darbo rezultatus. Geografijos vadovėliai 7 ir 8 klasei. Serijos Šok ir Žemė Geografijos vadovėlių 7 ir 8 klasei komplektai parengti pagal atnaujintas Bendrąsias programas. Komplektai atitinka serijų „Šok" ir „ Žemė“ vadovėlių komplektų struktūrą. 23 Perteikiant geografijos dalyko mokomąją medžiagą, vadovėliuose laikomasi aiškios schemos. Pirma, pateikiama medžiaga yra koncentruota, moksliškai pagrįsta ir šiuolaikiška. Antra, ji yra suprantama ir siejama su mokinių patirtimi bei aktualiais socialiniais ir kultūriniais poreikiais. Trečia, mokomoji medžiaga ir užduotys yra diferencijuotos. Ketvirta, ji papildo kitų mokomųjų dalykų (istorijos, gamtos mokslų, matematikos ir kt.) informaciją ir ją savaip interpretuoja. Atsižvelgiant į septintokų ir aštuntokų amžiaus ypatybes, vadovėlių medžiagą stengiamasi perteikti konkrečiai, vaizdingai ir suprantamai. Mokiniai skatinami vadovėliuose savarankiškai ieškoti atsakymų į jiems kylančius klausimus, mąstyti, būti aktyvūs, diskutuoti, pasakoti, kurti ir interpretuoti. Vadovėlių turinys siekia kompleksiškai ir tolygiai aprėpti Bendrojoje geografijos programoje numatytas keturias svarbiausias pažinimo sritis: geografinį pažinimą, gamtinę geografiją, visuomeninę geografiją ir regioninę geografiją. Kiekvienai pamokai skiriama viena ar dvi atlankos, kuriose pamokos medžiaga išdėstoma tolygiai, tad mokiniai gali dirbti sistemingai. Pagrindinė mokomoji medžiaga (teorija), papildoma ir konkretinama žemėlapiais, schemomis, diagramomis ir kita iliustracine medžiaga. Pamokos medžiagą įtvirtinti padeda Klausimai ir užduotys. Tai praktinės, kūrybinės ir mokinių pasiekimų įvertinimo užduotys, kuriomis siekiama sukurti aktyvų mokinių santykį su anksčiau pateikta vadovėlių medžiaga. Geografijos vadovėliai ”Šok“ 7 ir 8 klasei, parengti pagal Bendrąsias programas, toliau padeda mokiniams gerinti jau įgytas geografijos žinias, ir suteikia galimybę išmokti kažką naujo. 7 klasėje mokiniai mokosi apie tolimiausias planetos vietas, apie Ameriką, Afriką, Australiją, Antarktidą, Atlanto vandenyną, o mokydamiesi 8- oje klasėje, mokiniai gilina žinias ir supratimą apie didžiausią planetos žemyną Euraziją, stengiasi suvokti ir išmokti Europos ir Azijos ribas. Mokydamiesi iš šių vadovėlių mokiniai ne tik gilina geografijos žinias, sužino daug naujų dalykų, bet taip pat mokiniai mokami taisyklingai kalbėti, sklandžiai reikšti mintis, diskutuoti, kūrybiškai atlikti praktines užduotis ir bendradarbiauti. Sudėtingesnes praktines užduotis mokiniams siūloma atlikti naudojantis Mokymosi žingsniais. Taip ne tik tobulinami mokymosi įgūdžiai, suvokiamas geografijos integralumas, bet ir įgyjama žinių ir gebėjimų, kuriuos mokiniai galės pritaikyti per kitų dalykų pamokas. Pagrindinė dalis - tai yra didžiausia savo apimtimi vadovėlyje perteikiamos medžiagos struktūrinė dalis. Kiekvienai pamokai skirtą medžiagą (arba temą) sudaro kelios dalys, dažnai vadinamos poskyriais. Tai mokiniams padeda suvokti nagrinėjamos temos esminius dalykus. Apibendrinimas - kitaip glaustos išvados, pateiktos kiekvienos temos pabaigoje (vadovėliai „ Šok“) arba skyriaus pabaigoje (vadovėliai „Žemė“). Čia rašomos svarbiausios temos arba skyriaus mintys, kurias turi suprasti ir gebėti pagrįsti mokiniai.. Apibendrinimas skatina mokinius apmąstyti mokymosi veiklą ir padeda įsivertinti. 24 Skyriaus įvadas - kiekvienas vadovėlio skyrius turi trumpą įvadą. Šiose atlankose pateikiami trumpi įvairaus pobūdžio literatūros tekstai, atitinkantys skyriaus temą. Pamoka - čia pateikiama pagrindinė mokomoji medžiaga. Teorinė medžiaga – tai pagrindinis pamokos tekstas, kuriame sudėtingesnės geografinės sąvokos yra paryškintos. Kai kurias sąvokas mokiniai gali rasti žodynėlyje, vadovėlio pabaigoje. Pagrindinė mokomoji medžiaga kiekvienoje pamokoje išskirta į skyrius, arba tiesiog pastraipas. Iliustracijos – vaizdinė pamokos informacija, kuri papildo tekstą ir yra skirta darbui pamokoje. Iliustracijas sudaro: schemos, kartoschemos, žemėlapiai, diagramos, paveikslėliai, nuotraukos. Kiekvienoje temoje yra skyrelis „Tai įdomu“ arba „ Žvilgsnis iš arčiau“. Ši kiek netradicinė informacija papildo pamokos medžiagą, skatina smalsauti, susimąstyti. Mokiniai, kurie geografijos mokysi pagal „Šok" ir „ Žemė“ serijų vadovėlius nenuobodžiauja: kelia mokymosi uždavinius, analizuoja informatyvią vaizdinę medžiagą, daro išvadas ir atlika įdomias praktines užduotis. 2.2.TYRIMO TEORINĖS PRIELAIDOS IR ETAPAI Metodologija apibūdinama kaip teorija, nagrinėjanti mokslinio pažinimo procesą, principus, metodus bei mokslinio tiriamojo darbo procedūras (Luobikienė, 2010). Tyrimo metodologijoje pagrindžiamos vykdomo tyrimo teorinės prielaidos, struktūra, procedūros, dar kitaip vadinamas, tyrimo dizainas. Šiame darbe buvo remtasi metodinėmis priemonėmis, skirtomis mokslinių tyrimų planavimui, vykdymui ir rašto darbų rengimui ( Bitinas, 2006; Bitinas ir kt., 2008; Kardelis, 2002; Tidikis, 2003; Žydžiūnaitė, 2006, 2007 ). Rengiant darbą buvo atsižvelgiama ir laikomasi tokių vadovėlio rengimo metodologinių principų: Integralumo – vadovėlio medžiaga suderinta su kitų vadovėlių, naudojamų bendrojo ugdymo procese, turiniu. Sistemingumo – vadovėlis sudaromas remiantis pasirinktais aiškiais didaktiniais principais, turi aiškią loginę sistemą, pateikiama tikslinė medžiaga, reikalinga numatytoms kompetencijoms įgyti. Kontekstualumo – vadovėlio medžiaga turi atitikti bendrųjų ugdymo programų kontekstą. Prasmingumo – medžiaga pateikiama taip, kad jos prasmingumą mokinys jaustų dabar ir čia, o ne neapibrėžtoje ateityje. Įgyvendinant šį principą, svarbu problemiškai pateikti šiuolaikišką medžiagą, stengtis sudaryti tikras gyvenimo situacijas, skatinančias mokinius kūrybiškai mąstyti ir veikti. Prieinamumo – atsižvelgiama į mokinių patirtį, žinias, gebėjimus. Lankstumo – numatyta vadovėlio atnaujinimo galimybė: vadovėlis parengtas taip, kad jį būtų nesunku priderinti prie ugdymo(si) veiklos.. 25 Aiškumo – vadovėlio žodinis tekstas yra aiškus, tikslus, glaustas, logiškas, atitinka taisyklingos kalbos reikalavimus ir pagrindinius terminologijos principus. Vadovėlio grafinis sprendimas (šriftas, pastraipos, spalvos, simboliai) padeda išryškinti esminius dalykus, atskiria juos nuo antraeilių detalių. Vaizdumo – vadovėlio tekstas yra visą informaciją teikianti medžiaga: žodinė ir vaizdinė. Vadovėlyje tikslingai derinamos žodinė ir vaizdinė (paveikslėliai, nuotraukos, lentelės, schemos, diagramos ir t.t.) informacija. Žodinis tekstas vaizdu pratęsiamas ir plėtojamas.. Tyrimo organizavimo etapai Pirmajame tyrimo etape (2013 m. sausio – 2013 balandžio mėn.), tyrimo koncepcijos formavimas: apsvarstytas klausimo reikšmingumas teoriniu ir praktiniu požiūriu, numatytos tyrimo klausimo studijavimo galimybės, apsvarstyti ištekliai, rinkta ir nagrinėta mokslinė literatūra bei internetinė medžiaga. Remiantis užsienio ir Lietuvos mokslininkų ir pedagogų atliktais tyrimais bei pasiūlymais, atlikta pedagoginių, psichologinių bei didaktinių terminų sampratos analizė. Antrajame tyrimo etape (2013 m. balandžio – 2013 m. birželio mėn.) tikslinta mokslinė problema, tyrimo objektai, tyrimo uždaviniai, kurta tyrimo metodika. Trečiajame tyrimo etape (2013 m. rugsėjo - 2013 m. spalio mėn.) rinkti iš įvairių bibliotekų serijų „ Šok“ ir „Žemė“ geografijos vadovėliai, skirti septintoms ir aštuntoms, bendrojo lavinimo mokyklų, klasėms. Atliktas vadovėlių užduočių ir klausimų tyrimas, pildyta „Microsoft Excel“ programa sudaryta lentelė (1 priedas). Ketvirtajame tyrimo etape (2013 m. lapkričio – 2014 m. vasario mėn.) atliktas tyrimo metu surinktų duomenų apdorojimas bei statistinė analizė. Atliekant vadovėlių klausimų ir užduočių statistinę analizę buvo remtasi geografijos dalyko bendrųjų ugdymo programų nuostatomis. Penktajame tyrimo etape (2014 m. kovo – 2014 m. gegužės mėn.) parengtas magistrinio darbo tekstas, pateikiami tyrimo rezultatai, formuluojamos išvados ir rengiamos praktinės rekomendacijos. Detalesnis magistrinio darbo tyrimo dizainas pateiktas 8 paveiksle. 26 8 pav. Tyrimo dizainas I etape analizuota mokslinė literatūra bei internetinė medžiaga, susijusi su didaktinių, pedagoginių bei psichologinių terminų sampratomis. Išanalizuota geografijos ugdymo programų struktūra bei išskirtos pagrindinės vadovėlių struktūrinės dalys ir metodiniai elementai. Vadovėlių funkcijų realizavimas per bendrąsias kompetencijas kompetencijaskompetancijas Vadovėlių struktūra ir turinys Vadovėlių metodiniai elementai II etape tikslinta mokslinė problema, tyrimo objektai, tyrimo uždaviniai, kurta tyrimo metodika. III etape atliktas vadovėlių klausimų ir užduočių tyrimas, pildyta kompiuterine programa „Microsoft Excel“ sukurta lentelė. Kompiuterine programa „Microsoft Excel“ kuriama klausimų ir užduočių tyrimo lentelė Naudojantis sukurta lentele, atliekamas klausimų ir užduočių tyrimas IV etape atliktas tyrimo metu surinktų duomenų apdorojimas bei rezultatų statistinė analizė. Tyrimo duomenų apdorojimas, analizavimas Tyrimo rezultatų apibendrinamas ir įvertinimas pagal atitikimą bendrųjų programų nuostatoms. V etape parengtas magistrinio darbo tekstas, pagal tyrimo rezultatus formuluojamos darbo išvados, rengiami pasiūlymai ir rekomendacijos. 27 2.3 TYRIMO OBJEKTŲ ATRANKA IR DUOMENŲ ANALIZĖS METODAI Darbe buvo minėta (2.2. skyrelyje), jog tyrimas buvo vykdomas dviem etapais: vadovėlių turinio bei vadovėlių užduočių ir klausimų didaktinė analizė. Tyrimui buvo pasirinkta serijų „Šok“ ir „ Žemė“ geografijos vadovėlių, skirtų bendrojo ugdymo 7 – 8 klasių koncentrui, klausimai ir užduotys. Užduočių tyrimo metu atlikta serijos „Šok “ ir „Žemė“ geografijos vadovėlių, skirtų 7 ir 8 klasėms, didaktinė analizė. Vadovėliuose „Žemė“ buvo išanalizuotos 763 užduotys. Iš jų 7 klasei skirtuose vadovėliuose buvo išanalizuota 405 užduotys, o 8 klasei skirtuose vadovėliuose – 358 užduotys. Vadovėliuose „Šok“ buvo išanalizuota 641 užduotis. Iš jų 7 klasei skirtuose vadovėliuose buvo išanalizuota 333 užduotys, o 8 klasei skirtuose vadovėliuose – 308 užduotys. Atliekant vadovėlių užduočių didaktinę analizę buvo pildytos kompiuterine programa Microsoft Excel sudarytos lentelės (1 priedas). Lenteles sudarė 5 skyriai, kurie suskaidyti į smulkesnius poskyrius. Buvo išnagrinėti visi geografijos vadovėlių „Šok“ ir „Žemė“, skirtų 7 – 8 klasių koncentrui, klausimai ir užduotys pagal skyrių ir poskyrių temas. Vadovėlio užduočių analizės teminė struktūra: Ugdomosios veiklos sritys: 1. Orientavimasis erdvėje ir žemėlapyje: 1. 1. Gebėjimas orientuotis aplinkoje (patalpoje, horizonto erdvėje); 1. 2. Gebėjimas orientuotis plane ir žemėlapyje (kartotopografija. GIS technologija); 1. 3. Darbas su žemėlapiu išgaunant informaciją; 2. Geografinės informacijos skaitymas; 2. 1. Informacijos tekste radimas, analizavimas, lyginimas; 2. 2. Teksto visumos supratimas, aiškinimas, interpretavimas; 2. 3. Informacijos perdavimas rašytine, sakytine, vaizdine ir garsine forma; 3. Regionų pažinimo raiška; 3. 1. Lietuvos pažinimas; 3. 2. Europos pažinimas; 3. 3. Pasaulio regionų pažinimas; 3. 4. Lietuvos, Europos ir pasaulio regionų pažinimas; 4. Aplinkos pažinimas ir tyrimai; 4. 1. Stebėjimas ir tyrimas, informacijos rinkimas; 4. 2. Darbų pristatymas ir vertinimas. 28 Vadovėlių užduočių tinkamumas ugdytis kognityvinius gebėjimus ir nuostatas. 1. Žinios ir supratimas 2. Taikymas tipiškose situacijose; 3. Taikymas sprendžiant problemas; 4. Nuostatos, vertybės; 5.Užduočių atlikimo forma/ technika. Užduočių pateikimo vieta. 1. Temoje; 2. Temos pabaigoje; 3. Skyriaus pabaigoje; 4. Vadovėlio pabaigoje. Užduočių sąsajos su vadovėlio medžiaga. Užduotys klausimai susiję su vadovėlio: 1. Tekstu; 2. Tekstu ir/ arba: 2. 1. Papildoma medžiaga; 1.2. Žemėlapiu, atlasu; 2. 3. Statistine medžiaga, lentelėmis, diagramomis, grafikais; 2. 4. schemos; 2. 5. iliustracijos; 2. 6. blokdiagramos, profiliai; 2. 7. keliais netekstiniais elementais; 2.Nesusijusios su vadovėlio medžiaga. Geolygmenis. 1.Lokalinis; 2.Nacionalinis; 3.Regioninis; 4.Globalinis; 5.Keli lygmenys. Tyrimo metu surinktų duomenų apdorojimas bei statistinė analizė. Atlikus vadovėlių užduočių ir klausimų tyrimą bei užpildžius Microsoft Excel lentelę gauti duomenys buvo apdorojami, analizuojami. Vadovėlių užduočių ir klausimų tyrimo rezultatai buvo apibendrinami, lyginami ir įvertinami pagal jų atitikimą bendrųjų programų nuostatoms. Tyrimo rezultatai buvo peržiūrimi ir pateikiama kiekybinė bei kokybinė jų analizė. 29 3.VADOVĖLIŲ KLAUSIMŲ IR UŽDUOČIŲ TYRIMO REZULTATAI Užduočių tyrimo metu atlikau serijos „Šok “ ir „Žemė“ geografijos vadovėlių, skirtų 7 ir 8 klasėms, didaktinę analizę. Vadovėliuose „Žemė“ išanalizavau 763 užduotis. Iš jų 7 klasei skirtuose vadovėliuose buvo išanalizuota 405 užduotys, o 8 klasei skirtuose vadovėliuose – 358 užduotys. Vadovėliuose „Šok“ išanalizavau 641 užduotį. Iš jų 7 klasei skirtuose vadovėliuose buvo išanalizuota 333 užduotys, o 8 klasei skirtuose vadovėliuose – 308 užduotys. Atlikto tyrimo duomenis apskaičiavau ir gautus rezultatus pateikiau diagramų metodu šiame darbo skyriuje. 3.1.VADOVĖLIŲ TYRIMO REZULTATŲ PAGAL ATSKIRAS UŽDUOČIŲ GRUPES ANALIZĖ 3.1.1. Užduočių analizė pagal ugdomosios veiklos temines sritis Pirmasis skyrius, pagal kurį atlikau užduočių didaktinę analizę, tai ugdomosios veiklos sritys. Ugdomosios veiklos sritys skiriamos į keturias dalis: orientavimasis erdvėje ir žemėlapyje, geografinės informacijos skaitymas, regionų pažinimo raiška bei aplinkos pažinimas ir tyrimai. Žemiau pateikiami vadovėlių užduočių analizės pagal ugdomosios veiklos sritis rezultatai. Orientavimasis erdvėje ir žemėlapyje Septintų ir aštuntų klasių mokiniai šioje veiklos srityje ugdo(si) gebėjimus naudojantis vietos planu orientuotis vietovėje, naudojantis bendraisiais ir teminiais žemėlapiais orientuotis lokalioje ir globalioje geografinėje erdvėje. 9 pav. Orientavimasis erdvėje ir žemėlapyje. Vadovėlis „Žemė“ 7 klasė I dalis. Pirmoji diagrama (9 pav.) skirta septintos klasės vadovėlio „Žemė“ pirmos dalies užduočių analizei pagal ugdomosios veiklos sritį orientavimasis erdvėje ir žemėlapyje. Iš diagramos matyti, kad didesnė dalis išanalizuotų užduočių (113) yra skiriamos ugdyti gebėjimą orientuotis aplinkoje. Darbui su 30 žemėlapiu išgaunant informaciją yra skiriama 72 užduotys. Mažiausia užduočių skiriama ugdyti gebėjimą orientuotis plane ir žemėlapyje. 10 pav. Orientavimasis erdvėje ir žemėlapyje. Vadovėlis „Žemė“ 7 klasė II dalis. Ši diagrama (10 pav.) skirta septintos klasės vadovėlio „Žemė“ antros dalies užduočių analizei pagal ugdomosios veiklos sritį orientavimasis erdvėje ir žemėlapyje. Iš diagramos duomenų galima teigti, kad šiame vadovėlyje yra mažiau užduočių, skirtų orientavimuisi erdvėje ir žemėlapyje (81) nei pirmoje šio vadovėlio dalyje (193). Iš gautų rezultatų matyti, kad vadovėlio užduotys labiau orientuotos į darbą su žemėlapiais ir planais, nei į gebėjimų orientuotis aplinkoje ugdymą (0). 11 pav. Orientavimasis erdvėje ir žemėlapyje. Vadovėlis „Žemė“ 8 klasė I dalis. Trečioji diagrama (11 pav.) skirta aštuntos klasės vadovėlio „Žemė“ pirmos dalies užduočių analizei pagal ugdomosios veiklos sritį orientavimasis erdvėje ir žemėlapyje. Iš diagramos matyti, kad daugiausia užduočių šiame vadovėlyje skiriama darbui su žemėlapiu išgaunant informaciją (35).Nors ir mažai, bet yra užduočių skirtų ugdyti gebėjimą orientuotis plane ir žemėlapyje. 31 12 pav. Orientavimasis erdvėje ir žemėlapyje. Vadovėlis „Žemė“ 8 klasė II dalis. Diagrama (12 pav.) skirta aštuntos klasės vadovėlio „Žemė“ antros dalies užduočių analizei pagal ugdomosios veiklos sritį orientavimasis erdvėje ir žemėlapyje. Šiame vadovėlyje daugiau užduočių skiriama darbui su žemėlapiu išgaunant informaciją (61). Mažiausia užduočių yra susijusių su gebėjimu orientuotis aplinkoje. 13 pav. Orientavimasis erdvėje ir žemėlapyje. Vadovėliai „Žemė“ 7 ir 8 klasė. Ši diagrama (13 pav.) skirta apibendrinti vadovėlių „ Žemė“ užduočių analizei pagal ugdomosios veiklos sritį orientavimasis erdvėje ir žemėlapyje. Iš bendros diagramos matyti, kad daugiausia užduočių vadovėliuose „ Žemė“, skirtuose 7 ir 8 klasei, yra orientuota į darbą su žemėlapiu išgaunant informaciją (207), o mažiausia – į gebėjimą orientuotis plane ir žemėlapyje. 32 14 pav. Orientavimasis erdvėje ir žemėlapyje. Vadovėlis „ Šok“ 7 klasė I dalis. Šioje diagramoje (14 pav.) atsispindi septintos klasės vadovėlio „Šok“ pirmos dalies užduočių analizės pagal ugdomosios veiklos sritį orientavimasis erdvėje ir žemėlapyje rezultatai. Iš diagramos galima teigti, kad šiame vadovėlyje didesnė dalis užduočių ( 62 ) yra skirtos ugdyti gebėjimą orientuotis plane ir žemėlapyje. Mažiausia užduočių yra skiriama orientavimuisi aplinkoje ( 17 ). Antroje dalyje vadovėlio „Šok“ skirto 7 klasei, atliekant analizę, rasta užduočių skirtų darbui su žemėlapiu ( 38 ), bet nėra užduočių susijusių su orientavimusi aplinkoje bei palne ir žemėlapyje. 15 pav. Orientavimasis erdvėje ir žemėlapyje. Vadovėlis „ Šok“ 8 klasė I dalis. Iš šios diagramos (15 pav.) galima spręsti, kad 8 klasės vadovėlio I dalyje daugiau užduočių yra susijusių su žemėlapiu išgaunant informaciją ( 50 ). Tai yra mokiniai, dirbdami su žemėlapiu, turi nustatyti padėtį, paplitimo ir išsidėstymo ypatumus, surasti tam tikrų geografinių objektų, reiškinių ir procesų skirtumus bei pamašumus. Rasta tik viena užduotis, susijusi su orientavimusi aplinkoje.Antroje šio vadovėlio dalyje išlieka panašus užduočių pasiskirstymas pagal orientavimąsi erdvėje ir žemėlapyje. 33 Daugiau užduočių šiame vadovėlyje, kaip ir pirmoje dalyje, skiriama darbui su žemėlapiu išgaunant informaciją ( 46 ) . 16 pav. Orientavimasis erdvėje ir žemėlapyje. Vadovėliai „Šok“ 7 ir 8 klasė. Diagrama (16 pav.) skirta apibendrinti vadovėlių „ Šok “ užduočių analizei pagal ugdomosios veiklos sritį orientavimasis erdvėje ir žemėlapyje. Iš bendros diagramos matyti, kad daugiausia užduočių vadovėliuose „ Šok“, skirtuose 7 ir 8 klasei, yra orientuota į darbą su žemėlapiu išgaunant informaciją (148 ), o mažiausia – į gebėjimus orientuotis aplinkoje (18 ). 17 pav. Orientavimasis erdvėje ir žemėlapyje. Vadovėliai „ Žemė“ ir „ Šok“ 34 Apibendrinant užduotis ir klausimus susijusius su šia ugdomąja veikla (17 pav.), galima teigti, kad didesnė užduočių vadovėliuose „ Šok“ ir „ Žemė“ dalis yra skirta darbui su žemėlapiu išgaunant informaciją. Bendrosiose ugdymo programose yra teigiama, kad mokiniai dirbdami su žemėlapiais mokosi nustatyti geografines koordinates ir geografinę padėtį, skaičiuoti atstumus ir laiko juostų skirtumus. Su šiomis ir panašiomis veiklomis vadovėliuose „ Žemė“ susijusių užduočių rasta 207, o vadovėliuose „ Šok“ – 148 užduotys. Geografinės informacijos skaitymas Vykdydami šią veiklą 7 – 8 klasių mokiniai turi gebėti atrinkti geografinės informacijos šaltinius , jais savarankiškai naudotis nurodyta tema. Mokiniai turi ugdyti gebėjimus tinkamai atsirinkti ir klasifikuoti informaciją, naudotis įvairias geografinės informacijos šaltiniais, lyginti ir analizuoti reiškinius ir procesus, vykstančius atskiruose žemynuose ir vandenynuose. Be to, jie turi gebėti apibendrinti informaciją ir ją pateikti kitiems. 18 pav. Geografinės informacijos skaitymas. Vadovėlis „Žemė“ 7 klasė I dalis. Pirmoji diagrama (18 pav.) skirta septintos klasės vadovėlio „Žemė“ pirmos dalies užduočių analizei pagal ugdomosios veiklos sritį geografinės informacijos skaitymas. Bendrosiose ugdymo programose šios užduotys skirtos išmokti suvokti, argumentuotai vertinti geografinius ir su geografija susijusius šaltinius, gebėti nusakyti jų reikšmę. Iš diagramos matyti, kad daugiausia užduočių yra susijusių su informacijos tekste paieška, jos analizavimu bei teksto visumos supratimu. Tai gana nesudėtingos užduotys. Sudėtingesnių užduočių susijusių su kritiniu šaltinių vertinimu yra labai nedaug ( 3 ). Informaciją perduoti rašytine ar vaizdine forma prašoma tik vienoje užduotyje. 35 19 pav. Geografinės informacijos skaitymas. Vadovėlis „Žemė“ 7 klasė II dalis. Ši diagrama (19 pav.) skirta septintos klasės vadovėlio „Žemė“ antros dalies užduočių analizei pagal ugdomosios veiklos sritį geografinės informacijos skaitymas. Iš duomenų galima teigti, kad antroje vadovėlio „ Žemė“, skirto 7 klasei, dalyje taip pat kaip ir pirmoje, daugiausia užduočių susiję suinformacijos tekste radimu ir analizavimu ( 167 ).Yra gana mažai užduočių skirtų informacijos šaltinių kritiniam vertinimui ( 39 ) ir informacijos perdavimui rašytine ir vaizdine forma. 20 pav. Geografinės informacijos skaitymas. Vadovėlis „Žemė“ 8 klasė I dalis. Iš šios diagramos (20 pav.) matyti, kad 8 klasės vadovėlyje atsiranda daugiau užduočių , kuriose reikia ne tik suvokti tekstą, bet ir kritiškai vertinti informacijos šaltinius ( 17 ). Didelis dėmesys skiriamas teksto visumos suvokimui. Tai parodo skaičius užduočių, kurios orientuotos į darbą su vadovėlio pagrindiniu tekstu ( 23 ). 36 21 pav. Geografinės informacijos skaitymas. Vadovėlis „Žemė“ 8 klasė II dalis. Antroje vadovėlio, skirto 8 klasei, dalyje (21 pav.) didžioji dalis užduočių siejama su informacijos tekste ieškojimu, jos analizavimu (15 ). Nemažai užduočių yra susiję su teksto visumos supratimu (11). Kaip ir kituose vadovėliuose, mažiausia užduočių yra susijusių su informacijos perteikimu rašytine ir vaizdine forma ( 1 ). 22 pav. Geografinės informacijos skaitymas. Vadovėliai „Žemė“ 7 ir 8 klasė. Ši diagrama (22 pav.) skirta apibendrinti vadovėlių „ Žemė“ užduočių analizei pagal ugdomosios veiklos sritį geografinės informacijos skaitymas. Iš bendros diagramos matyti, kad daugiausia užduočių vadovėliuose „ Žemė“, skirtuose 7 ir 8 klasei, yra orientuota į darbą su pagrindiniu vadovėlio tekstu. 284 užduotys skirtos informacijos tekste radimui ir jos analizavimui, 217 užduočių skirtos teksto visumos suvokimui. 37 23 pav. Geografinės informacijos skaitymas. Vadovėlis „Šok“ 7 klasė I dalis. Ši diagrama (23 pav.) skirta septintos klasės vadovėlio „Šok“ pirmos dalies užduočių analizei pagal ugdomosios veiklos sritį geografinės informacijos skaitymas. Galima pastebėti, kad didžiausia dalis užduočių yra siejama su informacijos tekste radimu ir jos analize ( 61 ). Šiame vadovėlyje nerasta užduočių, susijusių su informacijos perdavimu rašytine ir vaizdine forma. Taip pat mažai užduočių, kurios skirtos informacijos šaltinių kritiniam vertinimui ( 1 ). 24 pav. Geografinės informacijos skaitymas. Vadovėlis „Šok“ 7 klasė II dalis. Iš šios diagramos ( 24 pav.) duomenų galima pasakyti, kad užduotys pagal geografinės informacijos skaitymą pasiskirstę gana tolygiai. Vadovėlyje nemažai užduočių skirtų informacijos perdavimui rašytine ir vaizdine forma ( 21 ) bei iformacijos šaltinių kritiniam vertinimui (27 ). Tai minėtina todėl, kad anksčiau analizuotuose vadovėliuose su šiomis sritimis buvo susijęs mažas užduočių skaičius. 38 25 pav. Geografinės informacijos skaitymas. Vadovėlis „Šok“ 8 klasė I dalis. Iš diagramos duomenų (25 pav.) galima teigti, kad 8 klasės vadovėlio „ Šok“ I - oje dalyje, didesnis dėmesys yra skiriamas informacijos šaltinių kritiniam vertinimui. Su šia veikla susijusių užduočių skaičius yra didižiausias ( 66 ). Informacijos tekste radimui ir analizavimui skirtų užduočių yra mažiausia (19 ). 26 pav. Geografinės informacijos skaitymas. Vadovėlis „Šok“ 8 klasė II dalis. Antroje vadovėlio „Šok“ dalyje, skirtoje 8 klasei, užduotys skirtos geografinės informacijos skaitymui pasiskirstę tolygiau nei pirmoje vadovėlio dalyje (26 pav.) . Daugiau užduočių yra skiriama informacijos perdavimui rašytine ir vaizdine forma (39). Informacijos tekste radimo ir analizavimo gebėjimų ugdymui(si) skirtų užduočių rasta mažiausia ( 11 ). 39 27 pav. Geografinės informacijos skaitymas. Vadovėliai „ Šok“ 7 ir 8 klasės Iš diagramos (27 pav.) matyti, kad užduotys ir klausimai susiję su geografinės informacijos skaitymu pasiskirstę gana tolygiai. Daugiausia užduočių vadovėliuose „Šok“ yra skirta informacijos tekste radimui ir jos analizei ( 125 ). Yra nemažai užduočių, susijusių su teksto visumos supratimu ( 111 ) ir informacijos šaltinių kritiniu vertinimu ( 117 ). Tyrimo metu rasta mažai užduočių susijusių su informacijos perdavimu rašytine ir vaizdine forma ( 94 ). 28 pav. Geografinės informacijos skaitymas. Vadovėliai „ Žemė“ ir „ Šok“ Iš apibendrinamosios diagramos (28 pav.), skirtos užduotims susijusioms su geografinės informacijos skaitymu, matyti, kad didesnė dalis užduočių ir klausimų orientuotos į informacijos tekste radimą ir jos analizavimą. Mažiausia užduočių yra susijusių su informacijos šaltinių kritiniu vertinimu (117 ir 64) bei informacijos perdavimu rašytine ir vaizdine forma ( 94 ir 10 ). 40 Regionų pažinimo raiška Vykdydami šią ugdomąją veiklą mokiniai, naudojantis geografinės informacijos šaltiniais, apibūdina įvairių regionų gamtinius ir socialinius aplinkos elementus, mokosi rasti jų ryšius. Lygindami regionus, mokiniai ugdosi gebėjimus rasti panašumus ir nustatyti skirtumus, aiškinti priežastis ir daryti išvadas. 29 pav. Regionų pažinimo raiška.Vadovėlis „ Žemė“ 7 klasė I dalis. Pirmoji diagrama (29 pav.) skirta septintos klasės vadovėlio „Žemė“ pirmos dalies užduočių analizės rezultatams pagal ugdomosios veiklos sritį regionų pažinimo raiška. Iš diagramos matyti, kad vadovėlyje didžioji dalis užduočių yra sisiję su pasaulio regionų pažinimu ( 45 ) ir integruotu Lietuvos, Europos ir pasaulio regionų pažinimu ( 33 ). Analizuojant vadovėlį, rasta mažai užduočių, skirtų Lietuvos pažinimui ( 9 ) ir Europos pažinimui ( 2 ). 30 pav. Regionų pažinimo raiška.Vadovėlis „ Žemė“ 7 klasė II dalis. 41 Septintos klasės vadovėlio „Žemė“ antoje dalyje (30 pav.) daugiausia užduočių skiriama pasaulio regionų pažinimui (95 ). Lietuvos ir Europos pažinimui skirtų užduočių skaičius yra mažas (11 ) ir ( 24). 31 pav. Regionų pažinimo raiška. Vadovėlis „ Žemė“ 8 klasė I dalis. Iš diagramos (31 pav.) matyti, kad aštuntos klasės vadovėlio I – oje dalyje, kaip ir septintos klasės vadovėlio II – oje dalyje, vyrauja užduotys susijusios su pasaulio regionų pažinimu ( 40 ). Aštuntoje klasėje plačiai pradedamas nagrinėri Azijos žemynas, todėl užduočių susijusių su Europos ir Lietuvos pažinimu yra mažai ( 16 ) ir ( 1 ). 32 pav. Regionų pažinimo raiška. Vadovėlis „Žemė“ 8 klasė II dalis. 42 Diagramoje (32 pav.) pavaizduoti vadovėlio analizės rezultatai parodo, kad 8 klasės vadovėlio II – oje dalyje didžioji dalis užduočių siejamos su Europos pažinimu (154 ) ir integruotu Lietuvos, Europos ir pasaulio regionų pažinimu ( 153 ).Pasaulio regionų pažinimui skirta tik 47 užduotys. 33 pav. Regionų pažinimo raiška. Vadovėliai „ Žemė“ 7 ir 8 klasės Iš pateiktos diagramos (33 pav.) matyti, kad užduotys susijusios su regionų pažinimo raiška pasiskirstę beveik tolygiai. Išsiskiria tik su Lietuvos pažinimu susijusių užduočių skaičius, kurių tyrimo metu buvo rasta mažiausia (22). 34 pav. Regionų pažinimo raiška. Vadovėlis „ Šok“ 7 klasė I dalis. Iš diagramos (34 pav.) duomenų matyti, kad užduočių, susijusių su regionų pažinimo raiška, skaičius pasiskirtęs tolygiai. Šiame vadovėlyje nerasta užduočių susijusių su Europos pažinimu. 43 Antroje, vadovėlio „Šok“ septintai klasei, dalyje, rasta daug užduočių susijusių su pasaulio regionų pažinimu ( 56 ). Šiame vadovėlyje nerasta užduočių skirtų Europos pažinimui. Lietuvos pažinimui skirtų užduočių skaičius irgi yra mažas ( 5 ). 35 pav. Regionų pažinimo raiška. Vadovėlis „Šok“ 8 klasė I dalis. Ši diagrama (35 pav.) parodo, kad aštuntos klasės vadovėlio „ Šok“ pirmos dalies užduotys daugiau orientuotos į pasaulio regionų pažinimą ( 58 ) nei į Lietuvos (15 ) bei Europos pažinimą ( 13 ). 36 pav. Regionų pažinimo raiška. Vadovėlis „Šok“ 8 klasė II dalis. Iš pateiktos diagramos duomenų (36 pav.) galima teigti, kad didžioji dalis užduočių susijusių su regionų pažinimo raiška, skirtos pasaulio regionų pažinimui ( 56 ) ir Europos pažinimui ( 44 ). Rasta nedaug užduočių susijusių su Lietuvos pažinimu ( 2 ). 44 37 pav. Regionų pažinimo raiška. Vadovėliai „Šok“ 7 ir 8 klasės Iš šios diagramos (37 pav.) matyti, kad vadovėliuose „Šok“ didesnė dalis užduočių ir klausimų skirta pasaulio regionų pažinimui (180), o mažiausia Lietuvos , Europos ir pasaulio regionų pažinimui kartu (23). 38 pav. Regionų pažinimo raiška.Vadovėliai „ Žemė“ ir „ Šok“ Iš apibendrinamosios diagramos (38 pav.) skirtos, su regionų pažinimo raiška susijusių užduočių ir klausimų analizei, matyti, kad daugiausia užduočių vadovėliuose „ Šok“ (180) ir „ Žemė“ (227) skirta pasaulio regionų pažinimui. Tokie rezultatai sietini su tuo, kad 7 – 8 klasėje nagrinėjami visi pasaulio regionai tiek gamtiniu, tiek ir visuomeniniu kontekstu. 45 Aplinkos pažinimas ir tyrimai Vykdydami šią ugdomąją veiklą, mokiniai turi stebėti aplinką, atlikti tyrimus, ugdytis gebėjimą naudotis paprasčiausiais prietaisais ir geografinės informacijos šaltiniais. Mokiniai atlieka skaičiavimus vietovės planuose ir žemėlapiuose, tobulina įgūdžius dirbti individualiai ir grupėse; klasėje ir aplinkoje.Mokiniai ugdosi gebėjimą jausti atsakomybę už savo indėlį atliekant darbą. Pažinti aplinką mokiniams padeda originalūs tyrimai ir projektai. Atlikdama užduočių analizę, vadovėliuose ieškojau užduočių, susijusių su aplinkos stebėjimu ir tyrimu, informacijos rinkimu bei darbų pristatymu ir vertinimu. 39 pav. Aplinkos stebėjimas ir tyrimas, informacijos rinkimas. Aukščiau pateikta diagrama (39 pav.) skirta, užduočių susijusių su aplinkos stebėjimu ir tyrimu bei informacijos rinkimu, paieškos rezultatams. Kaip matyti iš diagramos, daugiau su šia veikla susijusių užduočių buvo rasta septintos klasės vadovėlyje „ Žemė“ ( 40 ) ir aštuntos klasės vadovėlyje „Šok“ ( 28 ). Užduočių, kuriose būtų prašoma pristatyti darbus arba juos įvertinti, vadovėliuose rasta nedaug. Septintų klasių vadovėliuose „Žemė“ ir „ Šok“ tokių užduočių rasta po dvidešimt, aštuntos klasės vadovėlyje „Žemė“ - dvidešimt aštuonios užduotys. Bendrųjų ugdymo programų gairėse teigiama, kad mokytojų padedami mokiniai mokosi apdoroti tyrimų duomenis, juos apibendrinti ir , kiek leidžia galimybės, atliktų tyrimų rezultatus pristato naudodami pateikčių rengykles. 46 3.1.2.Užduočių analizė pagal kognityvinius gebėjimus Atsižvelgiant į mokinių kognityvinius gebėjimus klausimai skiriami į grupes, atitinkančias skirtingus mąstymo lygius. Skiriamos žinojimo ir supratimo, pritaikymo, analizės, sintezės, vertinimo ir įsivertinimo, tikslų kėlimo ir kitos užduotys. Skirtingo mąstymo lygius užduotyse atitinka tam tikri veiksmažodžiai, naudojami toms užduotims sudaryti. 40 pav. Vadovėlių užduočių tinkamumas ugdytis kognityvinius gebėjimus ir nuostatas. Vadovėlis „Žemė“ 7 klasė. I dalis. 41 pav. Vadovėlių užduočių tinkamumas ugdytis kognityvinius gebėjimus ir nuostatas.. Vadovėlis „Žemė“ 7 klasė II dalis. 47 42 pav. Vadovėlių užduočių tinkamumas ugdytis kognityvinius gebėjimus ir nuostatas. Vadovėlis „ Žemė“ 8 klasė I dalis. 43 pav. Vadovėlių užduočių tinkamumas ugdytis kognityvinius gebėjimus ir nuostatas. Vadovėlis „ Žemė“ 8 klasė II dalis. 48 44 pav.Vadovėlių užduočių tinkamumas ugdytis kognityvinius gebėjimus ir nuostatas. Vadovėlis „ Šok“ 7 klasė I dalis. 45 pav. Vadovėlių užduočių tinkamumas ugdytis kognityvinius gebėjimus ir nuostatas. Vadovėlis „ Šok“ 7 klasė II dalis. 49 46 pav. Vadovėlių užduočių tinkamumas ugdytis kognityvinius gebėjimus ir nuostatas. Vadovėlis „ Šok“ 8 klasė I dalis. 47 pav. Vadovėlių užduočių tinkamumas ugdytis kognityvinius gebėjimus ir nuostatas. Vadovėlis „ Šok“ 8 klasė II dalis. Iš pateiktų diagramų (40 – 47 pav.), skirtų vadovėlių užduočių tinkamumo ugdytis kognityvinius gebėjimus ir nuostatas analizei, matyti, kad visuose vadovėliuose daugiausia užduočių yra skiriama naujų žinių įsisavinimui ir supratimui. Jų skaičius analizuotuose vadovėliuose svyruoja nuo 235 (vadovėlis „Žemė“ 8 kl. II dalis) iki 109 ( vadovėlis „ Šok“ 8 kl. II dalis). Tokios užduotys susiję su sąvokų, faktų, taisyklių, duomenų, dėsnių, teorijų žinojimu bei gebėjimu papasakoti, paaiškinti, pagrįsti, interpretuoti tai, ką jau žino. Vadovėliuose nėra daug užduočių skirtų žinių pritaikymui naujose situacijose bei užduočių susijusių su aukštesniųjų mąstymo gebėjimų ugdymu. 50 48 pav. Vadovėlių užduočių tinkamumas ugdytis kognityvinius gebėjimus ir nuostatas. Vadovėliai „ Žemė“ ir „ Šok“ Apibendrinant visas aukščiau pateiktas diagramas, susijusias su kognityvinių gebėjimų ir nuostatų ugdymu, galima teigti, kad didžoji dalis užduočių vadovėliuose skirta žinioms ir jų supratimui (561 ir 628). Tyrimo metu vadovėliuose buvo rasta mažai užduočių ortientuotų į nuostatų ir vertybių ugdymą (8 ir 13). Tokios užduotys skatina aktyvią mokinių veiklą ir padeda ugdytis kritinio mąstymo gebėjimus, reikalauja apmąstyti ir išsakyti savo nuomonę. Vertybių ir nuostatų ugdymas šiuolaikinėje visuomenėje turėtų būti viena iš prioritetinių krypčių, todėl reikėtų į tai kreipti didesnį dėmesį. 3.1.3.Užduočių analizė pagal pateikimo vietą Visuose tirtuose vadovėliuose užduočių pateikimo vietos turi ir panašumų ir skirtumų. Daugiausia užduočių visuose vadovėliuose pateikiama temos pabaigoje. Vadovėliuose „ Žemė“ ir vadovėliuose „ Šok“ yra užduotys, kurios pateiktos skyrių pabaigoje. Tokios užduotys padeda pakartoti iš(si)nagrinėtą medžiagą ir pasiruošti atsiskaitymo darbams. Vadovėliuose „ Šok“ , tiksliau pačioje vadovėlių pabaigoje, yra pateikiami patarimai mokiniams, kaip dirbti poromis ar grupėmis, kaip rengti interviu ar rašyti geografinį rašinėlį. Vadovėliuose „ Žemė“ kai kurios užduotys pateikiamos temoje, taip yra atkreipiamas dėmesys į svarbesnius temos akcentus arba tikslingai pakartojama tai, kas buvo išmokta anksčiau. 51 3.1.4.Užduočių analizė pagal sąsają su vadovėlio medžiaga Vadovėliuose pateikti klausimai ir užduotys neretai susiję su tam tikra papildoma medžiaga, žemėlapiais, iliustracijomis ir panašiai. Užduotyse ir klausimuose dažnai nurodoma, kuo reikia naudotis, norint rasti tikslų ir teisingą atsakymą. 49 pav. Užduočių sąsaja su vadovėlio medžiaga. Vadovėlis „ Žemė“ 7 klasė I dalis. Aukščiau pateiktoje diagramoje (49 pav.) matyti, kad 7 klasės vadovėlio „ Žemė“ I- oje dalyje, atsakant į klausimus ir atliekant užduotis daugiausia reikia remtis tekstu ( 135 ) ir schemomis ( 87 ), o mažiausia - keliais netekstiniais elementais ( 2). Vadovėlyje yra, bet nedaug, užduočių nesusijusių su vadovėlio medžiaga ( 6 ). 52 50 pav. Užduočių sąsaja su vadovėlio medžiaga. Vadovėlis „ Žemė“ 7 klasė II dalis. Vadovėlio antroje dalyje (50 pav.), kaip ir pirmoje, atliekant užduotis dažniausia atsakymo reikia ieškoti tekste ( 161 ). Nemažai užduočių ir klausimų siejama su iliustracijomis (92 ), kurių vadovėliuose yra daug ir įvairių. Tyrimo metu rasta mažai užduočių, kurias atliekant reikėtų naudotis žemėlapiu arba atlasu (18 ), shemomis ( 1 ). Kaip ir pirmoje vadovėlio dalyje, taip ir antroje, rasta užduočių nesusijusių su vadovėlio medžiaga ( 16 ). 51 pav. Užduočių sąsaja su vadovėlio medžiaga. Vadovėlis „ Žemė“ 8 klasė I dalis. 52 pav. Užduočių sąsaja su vadovėlio medžiaga. Vadovėlis „ Žemė“ 8 klasė II dalis Vadovėliuose „ Žemė“, skirtuose aštuntai klasei (51 – 52 pav.) atliekant užduotis mokiniams daugiausia reikia rentis tekstu ( 163 ) ir žemėlapiais bei atlasais ( 106 ), mažiausia – schemomis ( 11 ). 53 53 pav. Užduočių sąsaja su vadovėlio medžiaga. Vadovėlis „ Šok“ 7 klasė I dalis. Septintos klasės vadovėlių „ Šok“ pirmoje dalyje (53 pav.) rasta didelis skaičius užduočių ir klausimų, kurie susiję su iliustracijomis ( 47 ) ir tekstu ( 37 ). Mažiausia užduočių šiame vadovėlyje siejama su schemomis ( 2 ) ir keliais netekstiniais elementais ( 1 ). Atliekant užduotis, gana dažnai reikia naudotis žemėlapiais ir atlasais ( 29 ). 54 pav. Užduočių sąsaja su vadovėlio medžiaga. Vadovėlis „ Šok“ 7 klasė II dalis. Antroje vadovėlio „Šok“ dalyje, skirtoje septintai klasei (54 pav.) yra daug klausimų, į kuriuos atsakymų ieškoti reikia remiantis vadovėlio tekstu ( 55 ) arba naudojantis žemėlapiais ir atlasais ( 53 ). Šiame vadovėlyje yra nemažai užduočių nesusijusių su vadovėlio medžiaga ( 14 ). Mažiausia rasta su schemomis susijusių užduočių ir klausimų (5 ). 54 55 pav. Užduočių sąsaja su vadovėlio medžiaga. Vadovėlis „ Šok“ 8 klasė I dalis 56 pav. Užduočių sąsaja su vadovėlio medžiaga. Vadovėlis „Šok“ 8 klasė II dalis Iš aukščiau pateiktų diagramų (55 – 56 pav.), galima teigti, kad vadovėliuose „ Šok“, skirtuose aštuntai klasei, daugiausia užduočių siejama su vadovėlio tekstu ( 149 ) ir su žemėlapiais bei atlasais (130 ). Mažiausia užduočių ir klausimų orientuota į darbą su schemomis ( 37 ) . Kaip ir kituose vadovėliuose, čia rasta užduočių, kurios yra nesusijusios su vadovėlio medžiaga ( 15 ). 55 57 pav. Užduočių sąsaja su vadovėlio medžiaga. Vadovėliai „ Žemė“ ir „ Šok“ Apibendrinant užduočių sąsajos su vadovėlio medžiaga rezultatus (57 pav.), galima teigti, kad didžioji dalis klausimų visuose vadovėliuose susijusi su tekstu ( 590 ) ir su žemėlapiais bei atlasais ( 395 ), mažiausia rasta užduočių nesusijusių su vadovėlių medžiaga ( 78 ). Nemažą vaidmenį užduočių atlikime ir atsakymų į klausimus ieškojime turi iliustracijos ( 301 ). 3.1.5.Užduočių analizė pagal geografinės erdvės lygmenis Pagrindinėje mokykloje nagrinėjami geografinės erdvės lygmenys nuo tolimo prie artimo, t. y. atsižvelgiant į mokinio patirtį, žinias ir gebėjimus, geografijos supratimo augimą, kiekvieno koncentro turinys nagrinėjamas lokalioje, regiono ir globalioje geografinėje erdvėje. Lokalinis lygmuo būdingas tam tikrai vietai. Su lokaliniu lygmeniu susiję klausimai dažniausia sutinkami regioninei geografijai skirtose temose. Nagrinėtuose vadovėliuose su šiuo lygmeniu susijusių klausimų skaičius yra mažas. Kai kur, pavyzdžiui vadovėlio „ Žemė“ skirto 8 klasei II-oje dalyje, tokių užduočių ir klausimų nerasta (0). Daugiausia užduočių, susijusių su lokaliniu geografinės erdvės lygmeniu rasta 7 klasės vadovėlio „ Šok“ II- oje dalyje, čia šiam lygmeniui skiriama apie 40 procentų visų su geografiniais lygmenimis susijusių klausimų. Nacionalinis lygmuo – tai su Lietuva susijęs geografinis lygmuo. Klausimai ir užduotys skirtos Lietuvai susiję su kraštovaizdžiais, vietovardžiais, klimato ypatumais, žymiais žmonėmis, kurie yra nusipelnę Lietuvai. Su šiuo lygmeniu susijusių klausimų ir užduočių, kaip ir su lokaliniu lygmeniu, rasta nedaug ir ne visuose vadovėliuose. Daugiau tokių užduočių rasta tik 8 klasės vadovėlio „Šok“ I – oje dalyje (19). Regioninis lygmuo susijęs su Baltijos kaimyninėmis šalimis, Skandinavija, Europa. Tokių užduočių, vadovėliuose tyrimo metu, rasta kur kas daugiau, nei su lokaliniu ir nacionaliniu lygmeniu susijusių 56 klausimų. Vadovėlyje „Šok“ su regioniniu lygmeniu susijusių klausimų rasta šimtas septyniasdešimt devyni, o vadovėliuose „Žemė“ - du šimtai keturiasdešimt vienas. Globalinis lygmuo susijęs su pasauliu, žemynais, jų dalimis. Vadovėliai, kuriuose išsiskiria su šiuo lygmeniu susijusių užduočių skaičius, tai septintos klasės vadovėlis „Šok“ I dalis ( 127) ir aštuntos klasės vadovėlis „Šok“ I dalis ( 84 ). 57 IŠVADOS 1. Apžvelgus mokslinę, dalykinę, metodinę literatūrą susijusią su vadovėlio funkcijomis galima išryškinti tokius teiginius: 1.1. Vadovėlio samprata, struktūra ir funkcijos laikui bėgant keičiasi: iš pagrindinės mokomosios priemonės vadovėlis tampa viena iš mokymo(si) priemonių. 1.2. Vadovėlis - tai mokymo priemonė, kuri atitinka bendrosiose programose apibrėžtą ugdymo dalyko turinio apimtį bei padeda ugdyti žinias ir supratimą, gebėjimus ir vertybes. 1.3. Vadovėlis - tai mokymo(si) priemonė, kuri atlieka tam tikras ugdymosi funkcijas: skatina mokinių mokymosi motyvaciją, sudaro galimybes plėtoti mokinių bendrąsias kompetencijas. 2. Aprašius mokyklinio vadovėlio turinį, struktūrą ir didaktinius elementus galima išskirti tokias pagrindines pozicijas: 2.1. Vadovėlio medžiaga skiriama į šiuos pagrindinius elementus: tekstas ir netekstiniai komponentai . Visi vadovėlio elementai sudaro vieningą visumą ir yra pritaikyti mokymui ir mokymuisi. 2.2 Vadovėlio informacinę sistemą sudaro: turinys, pratarmė, įžanga, išvados, pabaiga, puslapio antraštė, simboliai, bibliografinė informacija, priedai. Visos vadovėlio informacinės dalys nėra būtinos kiekviename vadovėlyje. Svarbu, kad būtų motyvuotos ir funkcionalios. 2.3. Pagal santykį su mokamąja medžiaga klausimai gali būti atgaminamieji, mokomieji, taikomieji, vertinamieji. Pagal mokinių kognityvinės veiklos lygį klausimai skirstomi į tikslaus atsakymo, interpretavimo, pritaikymo, analizės, sintezės, vertinimo. 2.4 Vadovėlio mokomojoje medžiagoje yra suformuluoti į įvairią kognityvinė veiklą orientuoti klausimai, skatinantys minčių vientisumą, apmąstymus, kūrybingumą. 3. Išanalizavus nagrinėjamų vadovėlių klausimus ir užduotis galima teigti: 3.1. Nagrinėtuose vadovėliuose didesnė dalis užduočių susijusių su orientavimusi erdvėje ir žemėlapyje yra skirta darbui su žemėlapiu išgaunant geografinę informaciją. 3.2. Išnagrinėjus užduotis susijusias su geografinės informacijos skaitymu, pastebėta, kad didesnė dalis užduočių ir klausimų orientuotos į informacijos tekste radimą ir jos analizavimą. Mažiausia užduočių yra susijusių su informacijos šaltinių kritiniu vertinimu bei informacijos perdavimu rašytine ir vaizdine forma . 3.3. Išnagrinėjus užduotis susijusias su regionų pažinimo raiška , išsiaiškinta, kad daugiausia užduočių nagrinėtuose vadovėliuose „ Šok“ ir „ Žemė“ skirta pasaulio regionų pažinimui. 3.4. Su aplinkos stebėjimu ir tyrimu, informacijos rinkimu susijusių užduočių vadovėliuose rasta nedaug. Daugiau šiai veiklai skirtų užduočių buvo rasta septintos klasės vadovėlyje „ Žemė“ ir aštuntos klasės vadovėlyje „Šok“ . 58 3.5. Išnagrinėjus užduotis pagal jų tinkamumą kognityvinių gebėjimų ir nuostatų ugdymui, pastebėta, kad didžoji dalis užduočių vadovėliuose skirta žinioms ir jų supratimui. Tyrimo metu vadovėliuose buvo rasta mažai užduočių ortientuotų į nuostatų ir vertybių ugdymą. 3.6. Visuose tirtuose vadovėliuose užduočių pateikimo vietos turi ir panašumų, ir skirtumų, tačiau daugiausia užduočių visuose vadovėliuose pateikiama temos pabaigoje. 3.7. Išanalizavus užduočių sąsają su vadovėlio medžiaga išsiaiškinta, kad didžioji dalis klausimų visuose vadovėliuose susijusi su tekstu ir su žemėlapiais bei atlasais, užduočių, nesusijusių su vadovėlių medžiaga, yra mažiausia dalis. 3.8 Kiekvieno koncentro turinys nagrinėjamas lokalioje, regiono ir globalioje geografinėje erdvėje. Išanalizavus užduotis pastebėta, kad daug užduočių vadovėliuose siejama su regioniniu lygmeniu.Tokių užduočių, vadovėliuose tyrimo metu, rasta kur kas daugiau, nei užduočių susijusių su lokaliniu ir nacionaliniu lygmeniu. 4. Apibendrinus ir įvertinus išanalizuotų vadovėlių klausimus ir užduotis pagal jų atitikimą bendrųjų ugdymo programų nuostatoms, galima teigti: 4.1. Išanalizuotų vadovėlių klausimai ir užduotys atitinka bendrųjų ugdymo programų nuostatas ir padeda mokiniams gerinti jau įgytas geografijos žinias bei suteikia galimybę išmokti kažką naujo. Šis teiginys grindžiamas tuo, kas visos užduotys patenka į bendrosiose programose apibrėžtas ugdomosios veiklos temines sritis ir numatytus kognityvinius gebėjimus bei nuostatas. 59 REKOMENDACIJOS IR PASIŪLYMAI Vadovėlių autoriams: Ruošiant vadovėlių užduotis ir klausimus vadovautis Bendrosiomis programomis ir sieti juos su integruotomis ugdomosios veiklos sritimis. Siekiant aktyviai įtraukti mokinius į mokymosi procesą, bendradarbiauti su kitų mokomųjų dalykų vadovėlių autoriais. Vadovėliuose pateikti daugiau užduočių susijusių su nuostatų ir vertybių ugdymu(si) bei problemų sprendimu. Vadovėlių užduotis ir klausimus dažniau sieti su iliustracijomis. Mokytojams: Bendradarbiauti su vadovėlių autoriais, išsakyti savo pastebėjimus apie vadovėlių užduočių ir klausimų trūkumus bei pranašumus. Dalintis su kitais mokytojais ir vadovėlių autoriais užduočių ir klausimų kūrimo bei jų panaudojimo pamokose patirtimi. Tyrėjams: Vadovėlių analizės forma (matrica) turėtų labiau atitikti geografijos dalyko specifiką. Ateityje tikslinga būtų patyrinėti klausimų ir užduočių tekstologinę sandarą (kalbines formuluotes). 60 LITERATŪRA IR ŠALTINIAI 1. Bačkienė R., Gerulaitis Š., Pundienė V. 2009. Metodinės rekomendacijos Bendrųjų programų įgyvendinimui: Geografija / http://www.upc.smm.lt/ugdymas/pagrindinis/rekomendacijos/failai/Geograf ijo_2009-04-28.doc 2.Bendrosios programos ir išsilavinimo standartai. Pagrindinis ugdymas. 2008. Vilnius: Švietimo plėtotės centras. 3. Bespalko, V.P. 1988.Teorija učebnika: Didaktičeskij aspekt. Moskva: Pedagogika. 4. Birgelytė A., Jašinauskas L., Kairaitis Z. 2013. Bendrojo ugdymo mokyklos vadovėlis: dalykiniai ir pedagoginiai kokybės aspektai. LEU leidykla 5. Bitinas B. 1992. Didaktinės koncepcijos. Vilnius: VPU leidykla. 6. Bitinas B., Rajeckas V., Vaitkevičius J., Bajorūnas Z. 1981. Pedagogika. Vilnius: Mokslas. 7. Brookhart, S.-M. 2012. Kaip mokiniams teikti veiksmingą grįžtamąją informaciją? Vilnius: Vilniaus tarptautinė mokykla. 8. Freire P. 2000. Kritinės sąmonės ugdymas. Vilnius: Tyto alba. 9. Gerulaitis Š. 2011. Kompetencijų ugdymo pavyzdžiai. Geografija / http://www.upc.smm.lt/ugdymas/pagrindinis/rekomendacijos/failai/Geografij os_kompetenciju_ugdymo_pavyzdziai_2011-03-30.pdf 10. Jovaiša L. 1993. Pedagogikos terminai. Kaunas: Šviesa. 11. Jovaiša L. 2002. Edukologijos įvadas. Vilnius: VU leidykla. 12. Jovaiša, L. 2007. Enciklopedinis edukologijos žodynas. Vilnius: Gimtasis žodis. 13. Kairaitis, Z. 1997. Geografijos didaktikos pratybos. Vilnius: VPU leidykla. 14. Kairaitis Z., Gerulaitis Š. 2004. Geografinis ugdymas pagrindinėje mokykloje: nuo teorijos iki metodikos. Vilnius: Švietimo aprūpinimo centras. 61 15. Kairaitis Z. 2007. Geografinės informacijos skaitymas komunikaciniu požiūriu. Mokymo metodinė priemonė. Vilnius: Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla. 16. Kardelis K. 2007. Mokslinių tyrimų metodologija ir metodai. Kaunas: Technologija. 17. Kaunas D. (red.) 2007. Knygotyra. Vadovėlis. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla. 18. Lamberd D. 2009. Geography in Education: Lost in the Post? London: Institute of Education. 19. Mikk J. 2000. Textbook: Reasearch and Writing. Frankfurt am Main: Peter Lang. 20. Nauckūnaitė Z. 2002. Teksto komponavimas: rašymo procesas ir tekstų tipai. Vilnius: Gimtasis žodis. 21.Petty G. 2008. Įrodymais pagrįstas mokymas: praktinis vadovas. Vilnius: Tyto alba. 22. Smith Jr. D.C. 1994. Knygų leidybos pradmenys. Vilnius: Alma litera. 23. Svėrienė A. 2006. Teoriniai mokyklinio vadovėlio aspektai. Knygotyra, 47: 26-47. 24. Šiaučiukėnienė L., Stankevičienė N., Čiužas R. 2011. Didaktikos teorija ir praktika: vadovėlis aukštosioms mokykloms. Kaunas: Technologija. 25. Šiaučiukėnienė L., Stankevičienė N. 2002. Bendrosios didaktikos pagrindai. Kaunas: Technologija. 26. Tidikis R. 2003. Socialinių mokslų tyrimų metodologija. Vadovėlis. Vilnius: Lietuvos teisės universitetas. 27. Vaskelienė J. 2007. Trumpas teksto lingvistikos žinynas. Šiauliai: ŠU leidykla. 28. Zaleskienė I. Jašinauskas L. 2013. Vadovėlio ugdomoji galia: tautiškumo ir pilietiškumo tyrimas. Mokslo studija. Vilnius: Justicija. 29. Zujev D. 1983. Školnyj učebnik. Moskva: Pedagogika. 30. Zujev D. D. 2004. Problemy školnogo učebnika. XX vek: itogi. Moskva: Prosveščenie. 31. Žerar F.-M., Rožje K. 1998. Pazrabotka i analiz školnych učebnikokov. Vilnius: AB OVO. 32. Žydžiūnaitė V. 2006. Taikomųjų tyrimų metodologijos charakteristikos / Švietimo ir mokslo ministerija ir Pedagogų profesinės raidos centras. Vilnius: Ciklonas. 33. Žydžiūnaitė V. 2007. Tyrimo dizainas: struktūra ir strategijos. Mokomoji knyga. Kaunas: Technologija. 62 SANTRAUKA Magistrinio darbo tema: „Geografijos užduočių analizė „Žemė“ ir „Šok“ serijos mokykliniuose vadovėliuose“. Bendrojo lavinimo dalyko vadovėlis yra viena iš svarbiausių, bet jau ne vienintelis ugdymo(si) šaltinis: iš pagrindinio informacijos šaltinio vadovėlis pamažu tampa savarankiško mokymosi priemone. Daugelis valstybių susiduria su problema, kaip tobulinti vadovėlių rengimo ir jų taikymo ugdymo procese sistemą. Tyrinėtojai pabrėžia, kad mokykliniame vadovėlyje pateikta mokomoji medžiaga turi atitiki ne tik jai keliamus dalykinius ir pedagoginius reikalavimus, bet ir atspindėti visuomenės gyvenimą, užtikrinti švietimo kaitą. Vienas svarbiausių vadovėlio didaktinių elementų – klausimai ir užduotys, padedantys mokyti ir mokytis dalyko. Ši vadovėlio struktūrinė dalis ir yra atlikto tyrimo objektas. Tyrimo tikslas: ištirti bendrojo ugdymo serijų Žemė ir Šok (7–8 kl.) geografijos vadovėlių klausimus ir užduotis sąsajoje su bendrųjų ugdymo programų didaktinėmis nuostatomis bei ugdymo pasiekimų reikalavimais, išryškinanti pedagoginius bei psichologinius mokyklinio vadovėlio aspektus. Užduočių tyrimo metu buvo atlikta serijos „Šok “ ir „Žemė“ geografijos vadovėlių (7–8kl.) didaktinė analizė. Vadovėliuose „Žemė“ buvo išanalizuotos 763 užduotys, o vadovėliuose „Šok“ - 641 užduotis. Atlikto tyrimo rezultatai parodė, kad didesnė dalis užduočių yra skirtos orientavimusi erdvėje ir žemėlapyje (47%.). Daug užduočių ir klausimų yra skirta rasti ir analizuoti teksto informaciją (40 % ). Mažiausia užduočių yra skirta informacijos kritiniam vertinimui ir jos perdavimui raštu bei vaizdu (10 % ). Išnagrinėjus užduotis pagal regionus nustatyta, kad daugiausia užduočių yra skirta pasaulio regionų pažinimui (43%). Vadovėliuose mažai užduočių skirtų geografinės aplinkos stebėjimui ir tyrimui. Darbe konstatuota, kad tirtų vadovėlių klausimai ir užduotys atitinka Lietuvos bendrųjų ugdymo programų didaktines nuostatas ir keliamus reikalavimus mokinių pasiekimams. 63 SUMMARY The theme of the Master‘s paper is „ The Analysis of Geography Tasks in the School Textbooks „Žemė“ and „Šok“. The textbook of general education is one of the most important, but not the only one source of education any more. From the main source of information the textbook is becoming the self- learning tool. Majority of countries have a problem improving the system of preparation the textbooks and adapting them to the process of educational. The researchers emphasise that the teaching material presented in the school textbooks should correspond not only pedagogical and subject requirements, but it should reflect social life and maintain the change of education as well. One of the most important didactic element in the textbook is questions and tasks which helps to teach and learn the subject. This structural part of the textbook is the object of the research which was carried on. The aim of the research: to investigate the tasks and questions in the series of Geography textbooks of general education „Žemė“ and „Šok“ ( 7-8 grades) linking them to the didactic provisions and requirements of educational achievements of the curricular and highlighting pedagogical and psychological aspects of the textbook. During the research of the tasks the didactic analysis of the series „Šok “ and „Žemė“ Geography textbooks (7-8 grades) was done. In the textbooks „Žemė“ 763 tasks were analysed and in the textbooks „Šok“ were analysed 641 tasks. The results of the research show that the majority of tasks aim to orientation in the space and on the map (47%). A lot of tasks and questions are for finding and analysing the information in the text (40%). The least number of tasks are aimed to critical evaluation of information and for its tranference in written and visual forms.( 10%). After analysing the tasks according to regions it is found that the biggest number of them are dedicated to recognition of the world regions (43%). In the textbooks there are few tasks dedicated to observation and investigation of the environment. It is stated in the paper that the tasks and questions in the textbooks correspond to the didactic provisions of Lithuanian curricula and requirements to school students. 64 PRIEDAI 65 1 priedas Vadovėlių užduočių analizės teminė struktūra Užduočių pateikimo vieta Ugdomosios veiklos sritys 1. Orientavimasis erdvėje ir žemėlapyje 2. Geografinės informacijos skaitymas 3. Regionų pažinimo raiška 4. Aplinkos pažinimas ir tyrimai puslapis Užduoties numeris 1 .1 . g eb ėj im as o ri en tu o ti s ap li n k o je ( p at al p o je , h o ri zo n to er d v ėj e) ; 1 .2 . g eb ėj im as o ri en tu o ti s p la n e ir ž em ėl ap y je (k ar to to p o g ra fi ja , G IS t ec h n o lo g ij a) ; 1 .3 . d ar b as s u ž em ėl ap iu i šg au n an t in fo rm ac ij ą (p ad ėt ie s, p ap li ti m o , iš si d ės ty m o ; ly g in im as - p an aš u m ai , sk ir tu m ai ) 2 .1 . in fo rm ac ij o s te k st e ra d im as , an al iz av im as , ly g in im as ; 2 .2 . te k st o v is u m o s su p ra ti m as , ai šk in im as , in te rp re ta v im as ; 2 .3 . in fo rm ac ij o s ša lt in ių k ri ti n is v er ti n im as ; 2 .4 . in fo rm ac ij o s p er d av im as r aš y ti n e, s ak y ti n e (p ap as ak o k it e) , v ai zd in e ir g ar si n e fo rm a; Regionų gamtos ir visuomeninių procesų, reiškinių, dėsnigumų analizė Originalūs tyrimai, projektai 3 .1 . L ie tu v o s p až in im as ; 3 .2 . E u ro p o s p až in im as 3 .3 . P as au li o r eg io n ų p až in im as ; 3 .4 . L ie tu v o s, E u ro p o s ir p as au li o r eg io n ų p až n im as ; 4 .1 . (a p li n k o s) s te b ėj im as i r ty ri m as , in fo rm ac ij o s ri n k im as ; 4 .2 . d ar b ų p ri st at y m as i r v er ti n im as . 66 1 priedo tęsinys Vadovėlių užduočių tinkamumas ugdytis kognityvinius gebėjimus ir nuostatas Užduočių pateikimo vieta Žinios ir supratimas Taikymas tipiškose situacijose Taikymas sprendžiant problemas (aukštesnieji mąstymo gebėjimai) Nuostatos, vertybės Užduočių atlikimo forma/ technika (nurodyti veiksmažodį ir į ką jis nukreiptas; išskirti K/AR/KODĖL tipo klausimus) 1 T –temoje 2 TP - temos pabaigoje 3 SP - skyriaus pabaigoje 4 VP - vadovėlio pabaigoje 67 1 priedo tęsinys Užduočių sąsajos su vadovėlio medžiaga Užduotys, klausimai susiję su vadovėlio: tekstu tekstu ir/arba: papil - doma medžiaga žemėlapiu, atlasu S-statistine medžiaga L-lentelėmis D-diagramomis G-grafikais schemos (pavaizduoti procesai, reiškiniai, struktūros) 68 1 priedo tęsinys Užduočių sąsajos su vadovėlio medžiaga Užduotys, klausimai susiję su vadovėlio: tekstu ir/arba: schemos (pavaizduoti procesai, reiškiniai, struktūros) Iliustracijos (paveikslai, nuotraukos, koliažai) B-blokdiagramos, P-profiliai keliais netekstiniais elementais (žemėlapiu, iliustracija, statistika ir kt.) Nesusijusi su vadovėlio medžiaga
Šį darbą sudaro 13161 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!