Vienetinio technologijos proceso projektavimas: stiklinė (įvorė)

 VILNIAUS TECHNOLOGIJŲ IR DIZAINO KOLEGIJA TECHNIKOS FAKULTETAS MECHANIKOS INŽINERIJOS KATEDRA PAULIUS BABELIS (GV66N gr.) STIKLINĖS VIENETINIO TECHNOLOGIJOS PROCESO PROJEKTAVIMAS KURSINIS PROJEKTAS Dalykas: MAŠINŲ GAMYBOS TECHNOLOGIJA Studijų kryptis Vadyba ir verslo administravimas Valstybinis kodas 65303S163 Studijų programa Gamybos vadyba Specializacija Mašinų gamybos vadyba Vadovas: Lekt. S. Petraševičienė _________________________________ (Mokslinis laipsnis, vardas, pavardė, parašas, data) Vilnius, 2009 - 2010 Įvadas Šiame kursiniame projekte aprašoma plieninės detalės gamyba. Detalė pavadinimas - stiklinė, kurios tikslas: išanalizuoti ir suprojektuoti jai technologinį procesą, pradedant nuo valcuoto strypo iki paruoštos detalės. Vaizdžiau tai parodoma grafinėje dalyje. Surašomas technologinis procesas, kuris išanalizuojamas atlikti operacijoms. Detalė klasifikuojama pagal technologinius požymius. Įdiegus naują pramonės valdymo formą, pritaikius planavimo pagerinimo priemones ir padidinus ekonominį stimuliavimą, sparčiau vystysis industrija ir dirbančiųjų kūrybinė iniciatyva. Sėkmingas technologinis ir ekonominis valdymo efektyvumas padidina darbo našumą, atsižvelgiant į gamybos proceso ypatumus. Sėkmingai išspręsti pramonės iškeltus uždavinius galima tik remiantis griežtu gamybos specializavimu: padidėjusiu technologiniu ir ekonominiu valdymo efektyvumu; atsižvelgiant į gamybos ypatumus. Gamybos technologijoje labai svarbu pasiekti kuo palankesnį kokybės ir kainos optimalumą, kuris yra vienas iš svarbiausių rodiklių nulemiantis vartotojų, užsakovų paklausą. Analizuojamai detalei buvo nustatytos reikiamos užlaidos ir kvalitetai, parinkta reikiama technologinė įranga ir įrankiai, suskaičiuoti ir parinkti reikiami pjovimo režimai. 6. ANALITINĖ DALIS 6.1 DETALĖS PASKIRTIS IR JOS KONSTRUKCIJOS APRAŠYMAS Stiklinės naudojamos įvairiems elementams sujungti. Jos gali būti skirtos: užmauti slydimo guoliams arba velenams sujungti. Pateikiami detalės duomenys: 1. Detalės pavadinimas: stiklinė; 2. Detalės numeris: AB.66.002.62.002-02; 3. Detalės paskirtis: sujungti su guoliais ir velenu; 4. Detalės konstrukcija: įvorės tipo detalė; 5. Detalės forma: žiedo formos detalė. 6. Detalės dydis: Ø240x100 7. Detalės masė: 23,1 kg. 8. Brėžinio mastelis: 1:1. 9. Išorinių ir vidinių paviršių matmenų tikslumas ir šiurkštumas: Ø200h8; Ø180H9; Ø140H7; Ø125H9. Ra10; Ra 6,3; Ra 3,2; Ra 2,5; Ra1,25 11. Išorinių ir vidinių paviršių geometrinės formos reikalavimų nėra; 12. Paviršių tarpusavio padėtis; 13.Detalės kietumas; 229…197 HB 14. Detalės paviršių padengimo nėra. 15.Medžiaga iš kurios pagaminta detalė cheminė sudėtis t.y. plieno 45: 0,42-0,50%-C; P-0,035; S-0,04 %; Mn - 0,50 % Medžiagos mechaninės savybės; σ0.2 = 360 MPa – tempimo takumo riba; σB = 610 MPa – tempimo stiprumo riba; δ = 16 % - santykinis pailgėjimas; ψ = 40 % - santykinis susitraukimas; 5 kgm/cm2 – smūginis tąsumas. [ 1 knyga – 3.2 lent.] 6.2 DETALĖS MASĖS NUSTATYMAS Detalė suskirstoma į atskiras geometrines figūras. Gautų figūrų tūriai skaičiuojami pagal tūrio skaičiavimo formules. Kad figūras atskirti jos sužymimos skaičiais ( 6.2.1. pav.). Kad paskaičiuoti detalės masę reikia pirmiausia paskaičiuoti jos tūrį. Pavaizduoju eskize(6.2.1. pav.) detalės tūrius: 6.2.1.pav. Detalės eskizas tūrių skaičiavimui Toliau skaičiuojami tūriai: 1.Cilindrinės figūros tūrio skaičiavimo formulė: S = π · R2 · h; 2. Nupjautinio kūgio (nuožulos) figūros skaičiavimo formulė: S = ; V1 = π · R2 · h = 3.14 · 512 · 5 = 40835.7 mm3; V2 = π · R2 · h = 3.14 · 702 · 45 = 692370 mm3; V3 = = 3.14/3 · 1 ( 852 + 85 · 84 + 842) = 22406.3 mm3; V4 = π · R2 · h = 3.14 · 852 · 45 = 1020892.5 mm3; V5 = π · R2 · h = 3.14 · 1202 · 15 = 678240 mm3; V6 = π · R2 · h = 3.14 · 1002 · 40 = 1256000 mm3; V7 = π · R2 · h = 3.14 · 62.52 · 20 = 245312.5 mm3; V8 = π · R2 · h = 3.14 · 902 · 30 = 63020 mm3; V9 = = 3.14/3 · 1 · ( 1002 + 100 · 99 + 992) = 31067.24 mm3; V10 = π · R2 · h = 3.14 · 6.52 · 15 = 1989.97 mm3; V10 = 1989.97 · 6 = 11939.82 mm3; ( 6 – skylių skaičius); Paskaičiuojamas visas detalės tūris: Vpilna = V1 + V2 +.....V10 = 40835.7 + 692370 + 22406.3 + 1020892.5 + 678240 + + 1256000 + 245312.5 + 63020 + 31067.24 + 11939.82 = 4062084.06 mm3; Viš pilnos atimame išdrožas ir skyles. = 4062084.06 - 40835.7 - 692370 - 22406.3 - 245312.5 – • 63020 - 31067.24 - 11939.82 = 2955132.5 mm3 = 2955.1 cm3; Vdet. = 2955.1 mm3. Nustatoma detalės masė pagal formulę: . Plieno tankis: ; Mdet =2955.1 · 7,82 = 23108.8 gr. = 23.1 kg. [2 – SD2] 6.3. DETALĖS TECHNOLOGIŠKUMO ANALIZĖ Medžiaga lengvai apdirbama, ruošinys artimas detalės formai, nesudėtinga detalė, apdirbamumas patogus, detalė standi, galima taikyti bazių ir pastovumo pricipus, detalei tvirtinti nereikalingas specialus įtaisas, detalės paviršius ekonomiškas. Detalės technologiškumo analizė atliekama atsižvelgiant į detalės medžiagos sunaudojimo formą, paviršių tikslumą, šiurkštumą, bei unifikuotų paviršių elementų skaičių. Technologiškumo analizei braižomas eskizas ( 6.3.1. pav.), kuriame paviršiai sužymimi skaičiais. 6.3.1. pav. Detalės eskizas Nagrinėju stiklinės konstrukciją ir duomenis surašau į 6.3.1. lentelę. Paviršiaus pavadinimas ir Nr. Paviršiaus skaičius Unifikuotų elementų skaičius Tikslumo kvalitetas Ra šiurkštumas Galinis - 1,5,7,9 4 - 12 10 Nuožula 1x45° - 2 1 1 7 1.25 Išorinis - 3 1 - 12 3.2 Kampinis su spinuliu R4 - 4 1 1 12 3.2 Išorinis - 6 1 - 12 6.3 Išorinis - 8 2 - 8 3.2 Skylės įgilinimas 1x45° - 10 1 1 9 2.5 Skylės įgilinimas 1x45° – 16 1 1 7 1.25 Vidinis - 11 2 2 12 6.3 Vidinis - 12 2 2 7 1.25 Vidinis - 13 2 2 9 2.5 Vidinis - 14 2 2 9 2.5 Vidinis - 15 2 2 12 6.3 Viso: 22 14 Skaičiuojamas konstrukcinių elementų unifikacijos koeficientas: Ku.e. = Qu.e./Qe = 14/22 = 0,63 Qu.e. – unifikuotų elementų skaičius Qe – viso elementų skaičius. Išvada: detalė technologiška, nes Ku.e. > 0,6 [ 5 – PD3] Skaičiuojamas detalės medžiagos sunaudojimo koeficientas: Km = Mdet/Mruoš Mdet – detalės masė = ... kg. Mruoš – ruošinio masė = ... kg. [ 5 – PD3] Skaičiuojamas detalės paviršių tikslumo koeficientas: Kt = 1 − 1/ Avid; Avid = ( 7·4+8·2+9·5 + 12·11 )/22 = 10,04; Kt = . Avid – vidutinis paviršių tikslumas; n- detalės paviršių atitinkančių 1....19 tikslumo kvalitetus, skaičius. Išvada: detalė technologiška, nes Kt > 0,8. [ 5 – PD3] Skaičiuojamas detalės paviršių šiurkštumo koeficientas: KRa = 1 / Bvid; Bvid = ( 1,25 · 4 + 2,5 · 5 + 3,2 · 4 + 6,3 · 5 + 10 · 4)/22 = 4,62 KRa = 1 / 4,62 = 0,22 Bvid – paviršių vidutinis šiurkštumas nustatomas pagal parametro Ra dydžius. Išvada: detalė yra technologiška, nes KRa 10 1500-75000 1000-50000 500-350000 300-25000 200-10000 PARTIJOS DYDŽIO SKAIČIAVIMAS Esant vidutinei serijinei gamyba, paskaičiuojamas detalių partijos dydis, kuris apskaičiuojamas pagal šią formulę; ndet. – detalių kiekis partijoje. N – metinė programa 200 detalių. q – dienų skaičius kurių reikia pagaminti detalių atsargai ( 5 – 7 ) dienos. Priimu 4 detales. Detalių kiekis partijoje 4 detalės. [ 6 – 2.2 ] 7.Technologijos dalis 7.1. ĮMONĖS TECHNOLOGIJOS PROCESO ANALIZĖ Analizuojamas įmonės technologinis procesas. Analizuojamas detalės darbo brėžinys, duomenys įrašomi į lentelę 7.1.1. 7.1.1. lentelė. Detalės analizė Detalės pavadinimas Stiklinė (tuščiaviduris cilindras) Detalės numeris S427895-3 Klasė, kuriai priklauso detalė Mechanizmo detalė Gabaritiniai detalės matmenys Ø240 x 100 Detalės medžiaga Plienas 45 GOST 1050 – 74 Detalės masė (kg) 23,1 Analizuojamas technologijos procesas ir duomenys pateikiami 7.1.2. ir 7.1.3. Sudaroma lentelė, kurioje surašomos technologijos operacijos, technologijos įrenginiai ir laiko normos. 7.1.2 lentelė. Detalės ruošinio analizė Ruošinio tipas Valcuotas profilinis strypas Sunaudojimo norma (kg) 37,5 Medžiagos sunaudojimo koeficientas 0,6 Ruošinio matmenys Ø243 x 103 Detalių kiekis iš ruošinio 1 Ruošinio masė (kg) 32,5 Technologijos operacijų skaičius 040 7.1.3. lent. Maršrutinės kortelės analizė Technologijos operacijos Eil.Nr. Technologijos operacijos pavadinimas Technologijos įrenginys Laiko normos (min) Vienos det. Laikas Vienos det. Laikas 005 Paruošimo H – 483 12 1,5 010 Atpjovimo 8Б545 — 1,95 015 Tekinimo 16K20 BФ1 25,6 27,63 020 Ištekinimo 2204BMФ4 19 38,32 025 Gręžimo 2204BMФ4 17,5 11,57 025 Šlifavimo 32K83Ф4 9 6,48 030 Kontrolė 040 Įpakavimo 7.1.4 lentelė Technologijos operacijų skaičius Tame skaičiuje Mechaninių Šaltkalviškų Kontrolinių Terminių Kitų 8 5 1 2 Išvada: išanalizavus įmonės technologijos procesą, nustatau, kad atliekamos 8 operacijos iš jų 1 paruošimo, 5 mechaninės, 1 kontrolės ir 1 įpakavimo . Detalės apdirbimui naudojami universalūs įrenginiai. Technologijos bazes sudaro technologinių operacijų paviršiai. Technologinis procesas sudarytas iš nesudėtingų operacijų, turinčių vidutinio sudėtingumo pakopų. 7.2. RUOŠINIO IR JO GAMYBOS BŪDO PARINKIMAS Mašinų gamyboje naudojami šie būdai: 1) Liejimas ( naudojant metalinius modulius, kevalines formas, slegiant), 2) presavimas; 3) kalimas; 4) valcavimas (strypai, plieniniai profiliai ir kt.). [ 6 – 220] Standartiniai gaminiai valcuojant apspaudžiami staklynuose. Po tokio apdorojimo metalas būna stipresnis. Parenkamas ruošinys iš valcuoto profilinio strypo, kurio matmenys yra: ilgis 103mm; storis Ø243mm. Ruošinio tipas: valcuotas strypas B – 243 GOST 2590-88 243-2-b GOST 1051 B – normalaus tikslumo 243 – diametras 2 – antros kategorijos b – šaltam apdirbimui 7.3. DETALĖS APDIRBIMO TECHNOLOGIJOS MARŠRUTO SCHEMOS SUDARYMAS IR ĮRENGINIŲ PARINKIMAS Nagrinėjamas technologijos procesas ir parenkami įrenginiai. Strypas yra 14 kvaliteto. Ruošinio atpjovimui naudojamos juostinės atpjovimo staklės 8Б545. Ruošinys atpjaunamas iš strypo, kurio ilgis 1580 mm. Tokiu atveju ruošinys tvirtinamas canginiame griebtuve ir pagal lentelėje 7.3.1. surašytus duomenis atliekamas technologinis maršrutas. 7.3.1. lentelė. Technologinė maršrutinė schema Operacijos Nr. Operacijos pavadinimas Įrenginys Baziniai paviršiai 005 Paruošimo: ruošinys tvirtinamas ir paruošiamas atpjovimui H – 483 Galinis ruošinio paviršius 010 Atpjovimo: 1) atpjauti ruošinį L = 1580 mm Juostinės atpjovimo staklės 8Б545 015 Tekinimo: 1. tvirtinti ruošinį griebtuve; 2.tekinti galinį paviršių Ø243 iki 101.5; 3. tekinti išorinį paviršių Ø243 iki Ø240; 4.tekinti išorinį paviršių Ø240 iki Ø215.5; 5. tekinti išorinį paviršių Ø215.5 iki Ø201.8 h12; 6. tekinti glotniai išorinį paviršių Ø201.8 h12 iki Ø200h8 (-0.072); 7. perstatyti detalę; 8. tekinti galinį paviršių Ø190 iki 100h12; 9. tekinti išorinį paviršių Ø190 iki Ø180h14; 10. tekinti išorinį paviršių Ø180 iki Ø171.8h14; 11. tekinti glotniai išorinį paviršių Ø171.8 iki Ø170h12; 12. tekinti išorinio paviršiaus Ø170h12 kampinį paviršių spinduliu R4; 13. tekinti nuožulą 45° kampu išorinio paviršiaus Ø170h12; Tekinimo staklės 16K20 BФ1 Tekinimo staklės 16K20 BФ1 Bazuoju ruošinio paviršiumi Bazuoti paviršiumi Ø200 Bazuoti paviršiumi Ø170 020 Ištekinimo: 1. tvirtinti detalę griebtuve 2. ištekinti skylę Ø87 iki Ø98; 3. ištekinti skylę Ø98 iki Ø101.2; 4. ištekinti glotniai skylę Ø101.2 iki Ø102H12; 5. ištekinti skylę Ø108 iki Ø118; 6. ištekinti skylę Ø118 iki Ø122.5; 7. ištekinti glotniai skylę Ø122.5 iki Ø125H9(+0.1); 8. ištekinti skylę Ø168 iki Ø178.2; 9. ištekinti glotniai skylę Ø178.2 iki Ø180H9(+0.1); 10. įgilinti skylę Ø180H9(+0.1) 45° kampu; 11. perstatyti detalę; 12. ištekinti skylę Ø122 iki Ø132.5; 13. ištekinti skylę Ø132.5 iki Ø137.5; 14. ištekinti glotniai skylę Ø137.5 iki Ø140.8H7; 15. įgilinti skylę Ø140.8H7 45° kampu Gręžimo-frezavimo-ištekinimo staklės 2204BMФ4 Bazuoti skylės paviršiumi Ø87 Bazuoti skylės paviršiumi Ø108 Bazuoti skylės paviršiumi Ø168 Bazuoti skylės paviršiumi Ø122 025 Gręžimo: 1. tvirtinti detalę spaustuvuose; 2. gręžti 6 skyles Ø13 Gręžimo-frezavimo-ištekinimo staklės 2204BMФ4 Bazuoti centrinės ašies ir plokštumos atžvilgiu 030 Šlifavimo: Šlifuoti paviršių Ø140 H7 (+0.040). Koordinatinės vidinio šlifavimo staklės 32K83Ф4 Bazuoti apdirbtu vidiniu paviršiumi 035 Kontrolės 040 Įpakavimo 7.4 PARINKTŲ ĮRENGINIŲ TECHNINĖ CHARAKTERISTIKA Juostinės atpjovimo staklės 8Б545. Jų techninė charakteristika: Didžiausias pjaustomo strypo skersmuo mm – 500; Nupjaunamo ruošinio ilgis mm - ≤ 1500; Pjaustymo (juostos ilgis) skersmuo mm – 6930; Pjovimo greitis aps/min – 10 – 100; Pjovimo įrankio pastūma mm/min – 5 – 400; Pagrindinio elektros variklio galia kW – 4.1; Gabaritiniai matmenys mm – 3325 x 3050 x 2150; Masė kg – 4300; Tekinimo staklės 16K20 BФ1. Jų techninė charakteristika: Didžiausias apdirbamojo ruošinio skersmuo ties stovu – 400 mm, o ties suportu – 220 mm; Didžiausias apdirbamojo strypo , praeinančio pro špindelio skylę, skersmuo – 50 mm; Atstumas tarp centrų mm – 710 - 1000 Apsisukimų skaičiaus diapazonas - 12,5 - 1600 aps/min Skersinė stalo eiga – 0,012 – 1,4 mm; Suporto išilginės pastūmos mm/aps – 0,025 – 2,8 Tikslus špindelio padavimas – 0,03 mm Špindelio tiesioginio sukimosi dažnių variantų – iki 22 Atbulinio sukimosi dažnių variantų – iki 11 Staklių naudingumo koeficientas η = 0,75; Špindelio sukimosi dažnis np (min-1) – 12,5; 16; 20; 25; 31,5; 40; 50; 63; 80; 100; 125; 160; 200; 250; 315; 400; 500; 630; 800; 1000; 1250; 1600; Išilginės pastūmos sp(mm/aps) – 0,05; 0,06; 0,075; 0,09; 0,10; 0,125; 0,15; 0,175; 0,2; 0,25; 0,30; 0,35; 0,4; 0,5; 0,6; 0,7; 0,8; 1,0; 1,2; 1,4; 1,6; 2,0; 2,4; 2,8; Skersinės pastūmos ssk =sp/2; Maksimali staklių pastūmos mechanizmo leidžiama jėga Px = 6000N; Maitinimo įtampa – 400V; Sunaudojimo galingumas – 10 kW; Gabaritiniai matmenys mm – 2795 x 1190 x 1500; Masė – 2835 kg. Gręžimo-frezavimo-ištekinimo staklės 2204BMФ4. Jų techninė charakteristika: Špindelio padėtis – horizontali; Stalo darbinio paviršiaus matmenys arba eiga mm – 500x400; Stalo darbinio paviršiaus skersmuo mm – Ø 630; Įrankių magazino lizdų skaičius – 30; Atstumas tarp špindelio ašies (galo) iki stalo mm – 55 - 555 Stalo išilginė ir skersinė eiga mm - 500x500; Špindelio sukimosi dažniai aps/min – 32 – 2000; Špindelio galvutės ir stalo pastūmos mm/min - 2,5 – 2500; Pagrindinio elektros variklio galia kW - 6,3; Gabaritiniai matmenys - 3085x2000x2475; Masė kg - 7210. Koordinatinės vidinio šlifavimo staklės 32K83Ф4. Jų techninė charakteristika: Maitinimo įtampa – 400V; Sunaudojimo galingumas – 0.5 kW; Stalo darbinio paviršiaus matmenys mm – 320 x 560; Šlifavimo paviršiaus matmenys mm: Stalo išilginė eiga mm – 400; Stalo skersinė eiga mm – 250; Stalo pastūmos mm/min – 1 - 600; Špindelio ašies atstumas nuo kolonos mm – 400; Špindelio galo atstumas nuo stalo mm – 115 – 520; Špindelio galvutės vertikalioji eiga mm – 280; Elektrinio špindelio sukimosi dažnis aps/min – 12000 – 96000; Špindelio vertikalioji pastūma aps/min – (≤ 500); Šlifavimo disko sukimosi dažnis – 1112aps/min; Špindelio planetinis sukimosi dažnis aps/min – 4,5 – 300; Didžiausias šlifuojamo kūgio kampas laipsniais — 12°; Apdirbtojo paviršiaus šiurkštumas – iki ; Mikropastūmų mechanizme šlifavimo galvutės bendra pastūma – 0,1 mm ( impulsais po 0,0001...0,0005 mm); Rupiųjų pastūmų padalos vertė – 0,002 mm; Nepertraukiama įpjovimo pastūma – 0,02...0,2 mm/min greičiu ( automatinis darbo ciklas); Šlifavimo disko greitis – 1600 aps/min; Gabaritiniai matmenys - 1575x1335x2200; Masė kg - 3250 . 7.5 UŽLAIDŲ PARINKIMAS IŠ LENTELIŲ VISIEMS PAVIRŠIAMS IR OPERACINIŲ MATMENŲ NUSTATYMAS ( NUBRAIŽYTI DETALĖS ESKIZĄ IR DETALĖS PAVIRŠIUS SUNUMERUOTI ) Nustatomi operaciniai matmenys ir užlaidos. Duomenys pagal detalę parenkami iš ,, Inžinieriaus mechaniko žinyno“. Nubraižomas ruošinio ir detalės bendras eskizas 7.5.1. pav. Nustatau detalės paviršiaus tarpoperacines užlaidas ir matmenis statistiniu metodu: [SD – 2] Statistiniu būdu užlaida nustatoma: a) braižomas detalės eskizas; b) Analizuojas paviršių apdirbimo būdai; c) Parenkamos užlaidos iš lentelių žinynuose; d) Analizuojamas ruošinys pagal užduotį: 7.5.1. pav. Ruošinio ir detalės bendras eskizas Parenku užlaidas paviršiams iš ,, Inžinieriaus mechaniko žinyno“. Rezultatus įrašau į 7.5.1. lentelę. 7.5.1. lentelė Paviršiaus pavadinimas ir Nr. Apdirbimo Operacija. Apdirbimo užlaida Kvalitetas Nuokrypa Šiurkštis (Ra) Operacij--os matmuo mm mm μm mm Ruošinys Galinis paviršius 1,9 Vieno galo tek. Kito galo tek. 1,5 1,5 h14 h12 h12 10 103 101,5 100 Ruošinys Ø243 Išorinis cilindrinis paviršius 6 Rupus tek. 2u = 1.5 h14 6,3 Ø243 Ø240 Ruošinys Ø190 Išorinis cilindrinis paviršius 3 Rupus tek. Rupus tek. Glotnus tek. 2u = 5 2u = 4,1 2u = 0,9 h14 h14 h 12 (-1.15) (-1.15) (-0.40) 6,3 6,3 3,2 Ø190 Ø180 Ø171,8 Ø170 Ø240 Išorinis cilindrinis paviršius 8 Rupus tek. Rupus tek. Glotnus tek. 2u = 12,25 2u = 6,85 2u = 0,9 h14 h12 h 8 (-1.15) (-0.46) (-0.072) 6,3 6,3 2,5 Ø240 Ø215,5 Ø201,8 Ø200 Ruošinys Ø87 Vidinis cilindrinis paviršius 11 Rupus tek. Rupus tek. Glotnus tek. 2u = 5,5 2u = 6,85 2u = 0.9 H14 H14 H12 (+0.87) (+0.87) (+0.35 ) 6,3 6,3 3,2 Ø87 Ø98 Ø100,2 Ø102 Ruošinys Ø122.Vidinis cilindrinis paviršius 12 Rupus tek. Rupus tek. Glotnus tek Šlifavimas 2u = 5,25 2u = 5 2u = 0.9 2u = 0,35 H14 H14 H10 H7 (+1) (+1) (+0.16) (+0.040) 6,3 6,3 2,5 1,25 Ø122 Ø132,5 Ø142,5 Ø140,7 Ø140 Ruošinys Ø108.Vidinis cilindrinis paviršius 13 Rupus tek. Rupus tek. Glotnus tek 2u = 5 2u = 2,25 2u = 1,25 H14 H14 H9 (+0.87) (+1) (+0.1) 6,3 6,3 2,5 Ø108 Ø118 Ø122,5 Ø125 Ruošinys Ø168 Vidinis cilindrinis paviršius 14 Rupus tek. Glotnus tek. 2u = 5,1 2u = 0.9 H14 H9 (+1) (+0.1 ) 6,3 2,5 Ø168 Ø178,2 Ø180 Skylės paviršius 15 Gręžti skylę 2u = 6,5 14 6.3 Ø13 7.6 RUOŠINIO MASĖS, MEDŽIAGOS SUNAUDOJIMO NORMOS IR MEDŽIAGOS SUNAUDOJIMO KOEFICIENTO SKAIČIAVIMAS Kadangi ruošinys sudaro tuščiavidurį cilindrą, tai skaičiuojama ruošinio masė pagal formulę: Čia – a cilindro sienelės storis; Detalės tūriai jau paskaičiuoti, tai iš to seka tolimesnis ruošinio masės skaičiavimas: Ruošinio tūris: V = 4162,4cm³, Ruošinio masės skaičiavimas pagal formulę: Mruoš = = 4162,4 · 7,8159 = 32532,9 g/cm³ = 32,5 kg; [ 6 ] Mruoš = 32,5 kg. Skaičiuojami kiek galima pagaminti detalių (x) iš priimto strypo: priimto strypo ilgis, mm 1580mm; strypo galo nulyginimo ilgis, mm; Šiuo atveju pjaunama tekinimo staklėmis, todėl: 0 nuostoliai spaudžiant ruošinį canginiame griebtuve, priimama apie 40 mm; 40 mm priimto ruošinio ilgis, mm: 103mm pjūvio plotis atpjaunant ruošinį, mm: 6 mm – juostinio pjūklo plotis. Skaičiuoju kiek galima pagaminti detalių iš priimto strypo. Kadangi iš vieno strypo gaunama 14,12 ruošinio, o reikia pagaminti 200 ruošinių, tai 200 : 14,12 ≈ 14 vnt strypų. Gavau paskaičiavęs, kad reikia 14 strypų po 1580 mm. Skaičiuoju strypo likučio ilgį iš kurio nebegalima pagaminti detalės, mm: Gavau, kad viename strype lieka 14 mm iš kurių nebegalima pagaminti detalės, tai tokiu atveju žinant, kad reikia strypų, paskaičiuoju bendrą nuostolingą ilgį: 14 · 14 = 196 mm = 0,19 m. Toliau skaičiuoju medžiagos nuostolius: nuostoliai dėl ruošinio ir strypo nekartotinumo, % Bendri nuostoliai sudaro: Paskaičiuoju sunaudojimo norma vienam ruošiniui, iš kurio gaminamos detalės, jei strypo ilgis yra 1580 mm: = 37,5 kg. Skaičiuoti medžiagos sunaudojimo koeficientą vienam ruošiniui: [ 5 – PD2] 7.7 PJOVIMO REŽIMŲ IR LAIKO NORMŲ SKAIČIAVIMAS VIENAI TECHNOLOGIJOS PAKOPAI 015 tekinimo operacijos ( 3 pakopa) Tekinti išorinį paviršių nuo Ø243 iki Ø240; Nubraižomas apdirbimo eskizas: 7.7.1. pav. Apdirbimo eskizas Šiai technologijos pakopai pirmiausia skaičiuoju pjovimo režimus ir nustatau vienetinį laiką pagal susmulkintus normatyvus.Tokiu atveju reikia paskaičiuoti pjovimo gylį t (mm) pagal formulę: Paskaičiuojamas darbo eigų skaičius: i = 1 2. Parenkama rekomenduojama pastūma s(mm/aps);               s = (0,6…1,2) mm/aps; Sp= 0,75 mm/aps 3. Apskaičiuojamasi leistinas pjovimo greitis v(m/min); T = 60; Cv = 350;  x =0,15; y = 0,2; m =0,2;             [ 11 – 17 lent.]     K Mv = [11 - lent. 1,2,3,4]   K=1.0        [ 11 – 4 lent.]                                   n=1.75 [ 11 – 5 lent.]                                           K pv =0.9                                                                                   Kįv =0.4       [ 11 – 5 lent.]                                           Kv = KMv Kpv Kįv=                                                                  Apskaičiuoju špindelio sukimosi dažnį n(min-1), kad sužinoti tiksliau pjovimo greitį:                              Pagal staklių paso duomenis parenku tikrąjį špindelio sukimosi dažnį np(min-1);                             n p = 40 min-1;        Apskaičiuoju tikrąjį pjovimo greitį vt(m/min); Apskaičiuoju pjovimo jėgą Pz(N); 10 · 300 · 1.51 · 0.750.75· 30,14-0.15 · 0.85 = 5079,6 N; Cp = 300, x = 1, y = 0.75, n = - 0.15 [ 11 – 22 lent.]              Kp = KMPKφPKγPKλPKrP = 0.95 · 0.89 ·1· 1 = 0.85 [ lent.9 ] KφP = 0.89, KγP = 1, KλP = 1, KrP = - . [ lent.23 ] Apskaičiuoju pjovimo galią Np(kW); Apskaičiuojamas staklių galios išnaudojimo koeficientas KN; KN = Nv = 7.5 – staklių variklio galia;staklių naudingumo koeficientas 015 tekinimo 3 pakopa: Apskaičiuoti mašininį laiką Tm (min) [11 - 2.11] min; Lde – peilio darbo eigos ilgis  -  Lde = l + l1 + l2 = 100 + 0,02 + 1,5 = 101,52 (mm);             l1  - peilio įėjimo ilgis  -  l1 = t /tg φ = 1,5 / tg90  = 0,02 (mm);             l 2 – peilio išėjimo dydis  -   l2 = 1...3 (mm), priimu 2 mm;             φ – pagrindinis peilio šliejimosi kampas,             s – pastūma , mm/aps;             n – staklių špindelio sukimosi dažnis,  aps-1;             i – peilio darbinių eigų skaičius. Apskaičiuoju pagrindinį technologinį laiką. L = 100 + 0,02 + 1,5 = 101,52 mm, l-apdirbamo paviršiaus ilgis l =100 mm l1,l2-įrankio įėjimo ir išėjimo dydis [7 - 46] l1+l2 = 1.6 mm Parenkama pagalbinio laiko norma: Tp = (Tp1+ Tp2+ Tp3+ Tp4)*Kser; [11 – 17, 18, 19, 20, 21] Tp1-laikas detalės tvirtinimui ir nuėmimui. Tp2-laikas technologinių pakopų atlikimui. Tp3-laikas veiksmams, ne į einantiems į kompleksą. Tp4-laikas matavimams Kser-pataisymo koeficientas, priklausantis nuo detalių skaičiaus partijoje = 1, Tp1 = 25,6 Tp2 = 3.2min [11 - 17] Tp3 = 2 min [11 - 18] Tp4 = 0.18 min [11 - 19] Tp = (25,6 + 3.2 + 2 + 0.18) 1 = 30,98 αapt — darbo vietos organizacinio- techninio aptarnavimo laiko procentas [11 -50] αpet — poilsio ir asmeninių poreikių laiko procentas [3-50] αapt = 4% [3-50] αper = 4% [3-50] Skaičiuoju vienetinio laiko normą. Tvnt=(To+Tp)(1+αapt-+ αper-/100)(min); Parenku paruošiamojo baigiamojo laiko normą. Tpb= TpbA+ TpbB+TpbC;min TpbA = 20min TpbB=- TpbC = 5,6min Tpb= 20 + 5,6 = 25,6min [3 – 23 lent.]             Skaičiuoju vienetinio kalkuliacinio laiko normą. Tvk=Tv+Tpb/npart;min npart-detalių skaičius partijoje. Tvk = 34,18 + 25,6/200 = 34,31 min. 7.8 PJOVIMO REŽIMŲ IR LAIKO NORMŲ NUSTATYMAS OPERACIJOMS Surašau apdirbimo operacijas, operacijų pakopas ir laiko normas: Atpjovimo operacija 005: Pakopa: 1) atpjauti ruošinį Ø243 x 103; T = 2.7 min; [3 knyg. – 41 lent.] s = 0.25mm/aps; v = 33m/min; n = 188 m-1; np = 40 m-1; Tekinimo operacija 010: Parenkamas parengiamasis baigiamasis normuotas laikas: Tpb = 20 min + 5,6 min = 25,6 min [3 – 2] Parinkti laiką detalės tvirtinimui griebtuve ir nuėmimui: Tp1 = 0.60 + 0.60 · 3,8 = 2,88 min [3 – 3] Parenkamas tekinimo pakopų nepilnas vienetinis laikas: 1) tekinti galinį paviršių : Tnv2 = 0,95 min, s = 0,75 mm/aps v = 79 m/min [3 – 33] 2) Tvirtinti pavalkėliu: jau įskaičiuota į parengiamąjį baigiamąjį laiką 3) tekinti išorinį paviršių: Šiai pakopai skaičiuoju pjovimo režimus ir nustatau vienetinį laiką pagal susmulkintus normatyvus ( skyrius 7.7). Tnv3 = 2,1 min s = 0.75 mm/aps v = 75 m/min [3 – 35] 4) Tekinti išorinį paviršių nuo Ø240 iki Ø215,5h14: Tnv4 = 2 min s = 0,5 mm/aps v = 75 m/min [3 – 35] 5) Tekinti išorinį paviršių nuo Ø215,5h14 iki Ø201,8h14: Tnv5 = 1,8 min s = 0,5 mm/aps v = 75 m/min [3 – 35] 6) Tekinti glotniai išorinį paviršių Ø201,8h14 iki Ø200h8: Tnv6 = 2,4 min s = 0,25 mm/aps v = 157 m/min [3 – 41] 7) perstatyti detalę: jau įskaičiuota į parengiamąjį baigiamąjį laiką 8) Tekinti galinį paviršių: Tnv7 = 0,95 min s = 0,75 mm/aps v = 79m/min [3 – 33] 9) Tekinti išorinį paviršių nuo Ø190 iki Ø180h14: Tnv8 = 1,8 min s = 0,5 mm/aps v = 75 m/min [3 – 35] 10) Tekinti išorinį paviršių nuo Ø180 iki Ø171,8h14: Tnv9 = 1,8 min s = 0,5 mm/aps v = 75 m/min [3 – 35] 11) Tekinti glotniai išorinį paviršių nuo Ø171,8 iki Ø170h12: Tnv10 = 2 min s = 0,25 mm/aps v = 157 m/min [3 – 41] 12) Tekinti išorinio paviršiaus Ø170h12 kampinį paviršių spinduliu R4: Tnv11 = 0.6 min [3 – 70] 13) Tekinti nuožulą 45° kampu išorinio paviršiaus Ø170h12: Tnv12 = 1 min [3 – 73] Apskaičiuoti nepilno vienetinio laiko normą: Tnv = T nv2 + …T nv12 = 0,95 + 2,1 +2 + 1,8 + 2,4 + 0,95 + 1,8+ 1,8 + + 2 + 0,6 + + 1 = 18,35 min. Apskaičiuoti vienetinio laiko normą: Tv = Tp1 + Tnv = 2,88 + 18,35 = 21,23 min Apskaičiuoti vienetinį kalkuliacinį laiką: Ištekinimo operacija 015: 1) Parinkti parengiamojo baigiamojo laiko normą: Tpb = 16 min + 3 min = 19 min [3 – 2] Tp1 = 0,97 min 2) Ištekinti skylę Ø87 iki Ø98: Tnv2 = 2,7 min s = 0,25 mm/aps v = 98 m/min [3 – 44] 3) Ištekinti skylę Ø98 iki Ø101,2H14: Tnv3 = 2,7 min s = 0,25 mm/aps v = 98 m/min [3 – 44] 4) Ištekinti glotniai skylę Ø101,2 iki Ø102H12: Tnv4 = 2,4 min s = 0,35 mm/aps v = 125 m/min [3 – 43] 5) Ištekinti skylę Ø108 iki Ø118H14: Tnv5 = 2,6 min s = 0,25 mm/aps v = 98 m/min [3 – 43] 6) Ištekinti skylę Ø118 iki Ø122,5H14: Tnv6 = 2,6 min s = 0,25 mm/aps v = 98 m/min [3 – 43] 7) Ištekinti glotniai skylę Ø122,5 iki Ø125H9: Tnv7 = 3,1 min s = 0,25 mm/aps v = 118 m/min [3 – 43] 8) Ištekinti skylę Ø168 iki Ø178,2H14: Tnv8 = 2,3 min s = 0,25 mm/aps v = 94 m/min [3 – 43] 9) Ištekinti glotniai skylę Ø178,2 iki Ø180H9: Tnv9 = 3,2 min s = 0,35 mm/aps v = 126 m/min [3 – 43] 10) įgilinti skylę Ø180H9(+0.1) 1 x 45° kampu: Tnv10 = 1,25 min s = 0,14mm/aps v = 79m/min [3 – 50] 11) Pertvirtinti detalę: jau įskaičiuota į parengiamąjį baigiamąjį laiką 12) Ištekinti skylę Ø122 iki Ø132,5H14: Tnv11 = 2,6 min s = 0,25mm/aps v = 98m/min [3 – 43] 13) Ištekinti skylę Ø132,5 iki Ø137,5H14: Tnv12 = 2,6 min s = 0,25mm/aps v = 98m/min [3 – 43] 14) Ištekinti glotniai skylę Ø137,5 iki Ø140,8H7: Tnv13 = 3,4 min s = 0,25mm/aps v = 188m/min [3 – 43] 15) Įgilinti skylę Ø140,8H7(+0.1) 1 x 45° kampu: Tnv14 = 1,15 min s = 0,14mm/aps v = 79m/min [3 – 50] Apskaičiuoti nepilno vienetinio laiko normą: Tnv = T nv2 + …T nv15 = 2,7 + 2,7 + 2,4 + 2,6 + 2,6 + 3,1 + 2,3 + 3,2 + 1,25 + + 2,6 + 2,6 + 3,4 + 1,15 = 32,6 min Apskaičiuoti vienetinio laiko normą: Tv = Tp1 + Tnv = 0.97 + 32,6 = 33,57 min Apskaičiuoti vienetinį kalkuliacinį laiką: Gręžimo operacija 020: Parinkti parengiamojo baigiamojo laiko normą: Tpb = 16 + 1,5 = 17,5 min [4 – 2] Tp1 = 3,6 min [4 – 3 ] 1) tvirtinti detalę: 2) Gręžti 6 skyles Ø13: Tnv2 = 0,6 · 6 = 3,6 min; s = 0,28 mm/aps; v = 15 m/min [4 – 13] Nepilnas vienetinis laikas: Tnv = T nv2 = 3,6 min; Apskaičiuoti vienetinio laiko normą: Tv = Tp1 + Tnv = 3,6 + 3,6 = 7,2 min Apskaičiuoti vienetinį kalkuliacinį laiką: Šlifavimo operacija 025 Parinkti parengiamojo baigiamojo laiko normą: Tpb = 5 min + 4 min = 9 min [4 – 55] Tp1 = 0.58min [4 – 56] Parinkti laiką detalės tvirtinimui tarp varančiojo rato ir šlifuojamojo disko: Tnv2 = 3.65 min; [4 – 57] 1) šlifuoti skylės paviršių Ø140 H7 (+0.040): Tnv3 = 4,3 min [4 – 63] Nepertraukiama įpjovimo pastūma – 0,02 mm/min Pjovimo gylis: stx = 0.002 mm/eigai Nepilnas vienetinis laikas: Tnv = T nv2 = 3,65 min; Apskaičiuoti vienetinio laiko normą: Tv = Tp1 + Tnv = 0,58 + 3,65 = 4,23 min Apskaičiuoti vienetinį kalkuliacinį laiką: Kontrolės 030: 1) Išmatuoti detalę: Tnv = 4,7 min 7.9 TECHNOLOGIJOS DOKUMENTŲ UŽPILDYMAS Tai tokia technologinė dokumentacija, kurioje surašomi būtiniausi duomenys ne tik technologiniam procesui vykdyti, bet ir pasiruošti gamybai: išduoti užsakymus medžiagoms gauti, apskaičiuoti reikalingus įrengimus, įrankius ir įtaisus, apskaičiuoti kvalifikuotų darbininkų skaičių, paskaičiuoti gamybinius plotus ir sudaryti išdėstymo planą. Sudaroma mechaninio apdirbimo technologijos maršrutinė kortelė, kurioje surašomas detalės (stiklinės ) apdirbimo maršrutas. Maršrutas surašomas pagal metodinius nurodymus kitame puslapyje.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!