Vidurinioji klasė Lietuvoje

Vidurinioji klasė yra modernių laikų atradimas, kai žmogaus statuso apibrėžimas remiasi ne tiek įgimtomis, kiek pasiektais bruožais (Cropton 1993). Viduriniosios klasės tyrinėtojaiteiga, kad istoriškai viduriniąją kasę galima išskirti į „senąją“ ir „naująją“ viduriniąją klasę. Preitame šimtemyje Aberarambie Urry viduriniąją klasę apibrėžia taip: „tai turinčių nuosavybę ir dažniausiai verslininkų klasė, eanti tarp žemės savininkų iš vienos pusės ir miesto industrinių bei žemės ūkio darbininkų iš kitos“. Dabar ją galima pavadinti „senąją viduriniąją klase“. Plečiantis bei sudetingėjant gamybai atsirado daugybė nauju profesijų, jas užpildė kvalifikuoti darbuotojai, kurie turėjo tam tikrą kapitalą, nebūtinai ekonominį. Jie išsiskyrė iš kitų grupių ir juos buvo galima pavadinti „naująją viduriniąją klase“. Pamažu vidurinioji kasė didėjo ir tapo įtakinga. Socialogai ėmėsi diskutuoti kaip išskirti viduriniąją klasę iš kitų, kas ją sudaro, kokia toji vidurinioji klasė.
1. „Senoji vidurinioji klasė“. Ją sudaro daugiausiai vadovaujantys darbuotojai ir profesionalai.
2. „Aukštesnioji vidurinioji klasė“. Ją sudaro daugiausiai vadovaujantys darbuotojai ir profesionalai.
3. „Žemesnioji vidurinioji klasė“. Ją sudaro įvairū žmonės dirbantys kaip personalo darbuotojai, prekybos agentai, mokytojai, seselė ir panašiai.
Kiti autoriai šiuos sektorius vadina kitais vardais, bet esmė išlieka ta pati. Vidurinioji klasė dar yra vadinama: „tarnautojų“, „biurokratų“, „profesionalų – vadybininkų“ klase (Goldhorpe), „intelektualų“, „naujoji“ (Gouldner) ir kt.
Viduriniosios klaės atsiradimą galima sieti su Nepriklausomybės atkūrimu (juk tarybiniais laikais visi buvo lygūs ir niekuom neišsiskiriantys). Vidurinioji klasė yra visuomenės socialinės struktūros vidury, tarp elito ir darbininkų. Jos branduolį sudaro smulkūs ir vidutiniai verslininkai, valdžios struktūrose dirbantys darbininkai, lasvi profesionalai.
Audrą Dargytė– Burokienė Lietuvos viduriniosios klasės gyvenimą apibūdina taip: gyvenimas iš pagrindio darbo pajamų, ir antro, papildomo darbo ieškojimas, kad bendra pajamų suma subjektyviai reikalaujamą pragyvenimo lygį, tai ekonomistų vadinamas antrinis užimtumas, dažniausiai šešėlinis t.y. kai „nerodomas“ visas ar dalis atlyginimo, atitinkamai nemokami ir mokesčiai; planavimas artimiausioje ateityje pakeisti darbą į geresnį (geriau apmokamą ir susijusį su tarptautinėmis kelionėmis, kurios yra sąlyga gauti papildomų piningų iš dienpiningių ir pan.,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!