Viduramžių miesto architektūra

Viduramžių miestas – tai siauros gatvelės ir nedideli namai, kurių pirmuosiuose aukštuose įsikūrusios parduotuvės ir amatininkų dirbtuvės.Visuomeninio gyvenimo permainos, amatų ir priekybos plėtra skatino augti miestus. Miestai kūrėsi prie vandens kelių, valdovo pilies ar vienuolyno ir buvo apjuosti gynybiniais mūrais. Gotikinė katedra kilo centrinėje aikštėje tarp gyvenamųjų namų, kurie prieš ją atrodė lyg žaisliukai. Katedra matoma iš toli kaip švyturys, rodantis kelią keliautojams. Kai kurių katedrų aukštis siekia net 150 m. Palyginti su masyvia ir sunkia kaip tvirtovė romanine bažnyčia, gotikinė katedra stulbina dydžiu ir lengvumu. Šį laikotarpį drąsiai galima vadinti gotikinių katedrų epocha. Prancūzija buvo virtusi milžinuška statybos aikštele. Tuo metu pastatyta ir perstatyta apie 800 katedrų ir šimtai mažesnių bažnyčių. Gotikinė katedra – tai nauja architektūrinė konstrukcija, kuri suteikė akmeniui lengvumo, pastūmėjo veržliam skrydžiui į viršų. Tam pasitarnavo karkasinė sistema, trys nauji elementai, kurie dar vadinami „bažnyčios griaučiais“: 1) smailėjanšios langų ir durų arkos; 2) nerviūriniai skliautai, besiremiantys ant piliorių; 3) atramines funkcijas atliekantys kontraforsai ir arkbutanai. Smailėjančios langų ir durų arkos užima beveik visą pastato sienų plotą. Vitražiniai langai tarsi ištirpdo tas sienas, o bažnyčios viduje skliautus palaikantys ir puskolonių apsupti stulpai pereina į nerviūras. Išlaikyti nerviūriniams skliautams plonų stulpų nepakako, todėl išorinėje bažnyčios pusėje buvo pastatyti atraminiai stulpai – kontraforsai ir atraminės pusarkės – arkbutanai. Išorinės katedros sienos suskaidomos vertikaliomis linijomis. Visur daugybė gotikai būdingų detalių: mažų bokštelių fialų, kryžiažiedžių, krabų, skulptūrų gausa portale, portalą vainikuojanti rožė apipinta raštais, dekoru išmargintos langų smailumos,- visa tai rodo akmenkalių skulptorių meistrystę. Žvelgiant į bažnyčią iš toli, sunku patikėti, kad visa tai padaryta iš akmens. Katedros statyboje dalyvaudavo daugybė žmonių, bet viskam vadovaudavo amatininkų bendrijos, kurios karta iš kartos perduodavo savo amato paslaptis ir lavindavo estetinį skonį. Statybą prižiūrėdavo ir už ją atsakydavo statybos meistras architektas, kuris ir pats tiesiogiai mūrydavo ir dailindavo. Šie meistrai dažniausiai buvo anonimai, tik...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!