Vertybių funkcionavimas socialiniame gyvenime ir švietime

Vertybės problema domino daugybę filosofų ir mokslininkų, atstovavusių įvairias mokyklas bei pozicijas. Vertybė yra gana realiatyvi sąvoka – ji visuomet yra „kažkieno“, tai yra, vertybė konkrečiam asmeniui, kuris priklauso tam tikrai socialiniai grupei ar kultūrai. Vertybė gali būti suprantama kaip žmogaus poreikių, troškimų ir siekių, teigiamų vertinimų ir nuostatų objektas, asmuo, intuicija, idėja, veiklos rūšis, socialinis santykis. Mūsų vertybės gali būti be galo įvairios, apimti skirtingas gyvenimo, veiklos ir jos rezultatų sritis.
Vertybės skiriasi savo bendrumu ir abstraktumu. Galima išskirti konkrečias vertybes, sutinkamas mūsų kasdieniniame gyvenime, ir abstrakčias, atskleidžiančias gilesnę žmogiškos egzistencijos prasmę. Vertybės ir poreikiai neatsiejami nuo žmogaus veiksmų.
Vertybės tvirtai įsišakniję socialinėje aplinkoje. Jos smarkiai veikia įvairias gyvenimo sritis. Švietimas – viena iš smarkiai vertybės įtakojamų sričių.
Kultūros vertybė – tai tikėjimas arba jausmas, kuris apima daugybę žmonių ir laikomas svarbiu jų tapatybės faktoriumi.
Yra manoma, kad vertybių sistema galėjo atsirasti iš tikėjimo sistemos. Istorijos, mitai, kurių interpretacijos gali daryti poveikį žmonėms. Pavyzdžiu gali būti religijų įtaka.
• induizmas: nedaryk kitiems to, kas įskaudintų tave patį;
• krikščionybė: elkis su kitais taip, kaip norėtum, kad kiti su tavimi elgtųsi.
Iš senovės filosofijos yra žinomos trys aukščiausios vertybių rūšys:
• Tiesa
• Grožis
• Gėris
Šios aukščiausios vertybių apraiškos pasireiškia įvairiose kultūros šakose:
• moksle ( tiesų atskleidimas )
• mene ( grožiniuose kūriniuose )
• dorovėje ( individualiame ir bendruomeniniame žmonių gyvenime )
Štai kokias vertybių sampratas išskiria J. Laužikas:
AUTORIUS
VERTYBĖS
Tomas Akvinietis
Šventumo ( religija )
M. Scheleris
Vitalumas, naudingumas, malonumas
J. Wagneris
Praktiškumas, techninės vertybės
E. Sprangeris
Švenčio, grožio, tiesos, galybės, politikos, ekonomikos
S. Behinas
Naudingumas ( pagrindinė daiktų sąvybė ),
kilnumas ( pagrindinė gyvių sąvybė ),
grožis ( pagrindinė kūrinių vertybė )
šventis/dora (pagrindinė asmenų vertybė)
Rickertas
objektyvinės vertybės turi būtinumo galią ir jų buvimas bei apraiškos nėra nuo asmens priklausomos; subjektyvinės priklauso nuo atskiro subjekto ar jų grupės.
Windelbandas
objektyvinės vertybės: švenčio, tiesos, grožio, gėrio
W. Sternas
vertybių gradacija: vertybės, kurios turi autonominę egzistenciją; vertybės, kurios tarnauja kitoms vertybėms, neturinčios savo egzistencijos.
Kerschensteineris
dvasinės vertybės: siejamos su žmogaus dvasine prigimtimi, yra...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!