Vertybiniai popieriai su fiksuotomis pajamomis

9. Vertybiniai popieriai su fiksuotomis pajamomis 6.1 Obligacijos ir jų reitingas Piniginių - kreditinių santykių sistemoje ypatingą vietą užima operacijos su vertybiniais popieriais, duodančiais fiksuotas einamąsias pajamas (fixed income securities) palūkanų, o kartais ir dividendų pavidalu. Tokiems popieriams visų pirma priklauso obligacijos, įvairių rūšių sertifikatai, vekseliai ir kitos įsipareigojimų rūšys. Čia galima priskirti ir privilegijuotas akcijas, pagal kurias išmokamos iš anksto sąlygotos pajamos. Kokios rūšies bebūtų vertybiniai popieriai, periodiškai gaunamas iš jų fiksuotas pajamas galima traktuoti kaip pastovų mokėjimų srautą (anuitetą), t. y., finansinę rentą. Tai leidžia taikyti finansinės rentos kiekybinio vertinimo metodiką. Tikriausiai nė vienas kitas piniginės - kreditinės rinkos objektas nėra išnagrinėtas taip detaliai, kaip vertybiniai popieriai su fiksuotomis pajamomis. Šiam klausimui ir skirtas šis skyrius. Labiausiai paplitusi vertybinių popierių su fiksuotomis pajamomis rūšis yra obligacija, todėl ypatingas dėmesys čia bus skirtas būtent šiai vertybinių popierių rūšiai. Tačiau dauguma išnagrinėtų metodų tinka ir kitų rūšių vertybiniams popieriams su fiksuotomis pajamomis. Obligacijos. Jei reikia pritraukti žymias pinigines lėšas, vyriausybė, municipalitetai, bankai ir kiti finansiniai institutai, o taip pat atskiros firmos ar jų susivienijimai dažnai imasi obligacijų išleidimo ir pardavimo. Obligacija (bond) laikomas vertybinis popierius, liudijantis apie tai, kad jos savininkas suteikė paskolą šio popieriaus emitentui. Obligacija aprūpina jos sąvininką reguliariu fiksuotų pajamų gavimu ir termino pabaigoj tam tikra išpirkos kaina (paprastai lygia nominalui). Pagrindiniai obligacijos parametrai: nominalinė kaina (nominalas), išpirkos kaina arba jos nustatymo taisyklė, jei ji skiriasi nuo nominalo, apmokėjimo data, kupono procentas (kuponas) (cupon rate) ir palūkanų (procentų) mokėjimo terminai. Palūkanos gali būti mokamos kartą per metus, kas pusmetį arba kas ketvirtį. Obligacijų patikimumui nemažos reikšmės turi priešlaikinio obligacijos išpirkimo teisės (call protection) suteikimas arba nesuteikimas. Teisė suteikimas emitentui obligaciją išpirkti anksčiau laiko tai tam tikra prasme sumažina obligacijos kokybę, nes padidėja neapibrėžtumo laipsnis investuotojui. Kadangi egzistuoja daug obligacijų rūšių, klasifikuojame jas pagal atitinkamus požymius. Čia pateikiama obligacijų klasifikacija, remiantis įvairių šalių patirtimi išleidžiant obligacijas. Obligacijos klasifikuojamos taip: a) pagal apdraudimo metodą skiriamos: • valstybinės obligacijos (government bonds), jos apdraustos šalies vyriausybės garantija; • privačių korporacijų obligacijos (corporate bonds) - įsipareigojimai, apdrausti korporacijos turto ipotekos pavidalo užstatu, nekilnojamo turto teisių perdavimu, pajamomis iš įvairių programų ir projektų; • privačių korporacijų obligacijos be specialaus apdraudimo korporacijos turtu (corporate debentures). b) pagal terminą: obligacijos su tam tikra nustatyta apmokėjimo data (day of maturity) ir obligacijos be fiksuoto termino - ji gali būti išpirkta bet kokiu momentu. c) pagal nominalo apmokėjimo metodą: • terminuotos obligacijos (term bonds) - nominalo arba išpirkimo kaina apmokama viekartiniu mokėjimu; • obligacijos su paskirstytu laike apmokėjimu, t.y. nurodytoj laiko atkarpoj apmokama tam tikra nominalo dalis; • obligacijos su nuosekliu fiksuotos dalies apmokėjimu nuo bendro obligacijų kiekio (serial bonds); dažnai šis metodas realizuojamas loterijos pagalba (loterinės ar tiražinės paskolos). Priklausomai nuo pajamų išmokėjimo metodo ir paskolos apmokėjimo būdo išskiriamos keturios obligacijų rūšys: 1) obligacijos, už kurias mokamos tik palūkanos, o kapitalas (obligacijų nominali vertė) negrąžinamas, tiksliau, emitentas nurodo jų išpirkimo galimybę, tačiau nesuvaržo savęs konkrečiu terminu. Tokios obligacijos - tai paskolos be nustatyto termino (pvz., Anglijoje - konsoliai, Prancūzijoj - prancūziška renta). 2) obligacijos, už kurias neišmokamos palūkanos (taip vadinamos obligacijos su nuliniu kuponu (zero cupon)), bet suėjus laikotarpiui jos išperkamos už jų nominaliąja vertę, kuri paprastai yra mažesnė už obligacijos įsigijimo kainą; 3) obligacijos, už kurias savininkams palūkanos išmokamos tik suėjus obligacijos apmokėjimo momentui (pvz., JAV - taupomosios E serijos obligacijos (saving bonds series E); 4) obligacijos, suteikiančios savininkui periodiškai išmokamas fiksuotas pajamas (kuponines pajamas) ir išpirkimo sumą suėjus terminui (JAV - taupomosios N serijos obligacijos). Ši rūšis obligacijų šiuo metu labiausiai paplitusi. Jas paprastai išleidžia valstybinės finansinės įstaigos ir privačios korporacijos. Už šią obligaciją gali būti numatytos ir kintančios palūkanos, ypač jei pinigų rinka nestabili. Obligacijos yra svarbus finansinių investicijų objektas. Nuo jų emisijos momento ir iki apmokėjimo jos parduodamos ir perkamos už rinkoje nusistovėjusias kainas. Rinkos kaina emisijos momentu gali būti žemesnė už nominalą (discount bond), lygi nominalui (at par) ir didesnė už nominalą (premium bond). Kadangi skirtingų obligacijų nominalai iš esmės tarp savęs skiriasi (pvz., JAV valstybinių ir komercinių bankų obligacijų nominalios kainos svyruoja nuo 25 ik 100000 dol.), todėl, norint palyginti obligacijų rinkos kainą, reikalingas santykinis rodiklis. Tokiu rodikliu gali būti kursas. Kursu (quote) suprantama vienos obligacijos pirkimo kaina skaičiuojant 100 piniginių nominalo vienetų: Pk = P/ N  100, (6.1) kur Pk - obligacijos kursas; P - rinkos kaina; N - nominali obligacijos kaina. Pavyzdžiui, jei obligacija su 1000 Lt nominalu parduodama už 911 Lt, tai jos kursas 91,1. Užsienyje terminas obligacijos kaina dažnai reiškia jos kursą. Rinkos kaina ir kursas priklauso nuo obligacijos pelningumo lygio, nuo paskolos palūkanų dydžio obligacijos vertinimo momentu ir kitų sąlygų, iš kurių svarbiausia yra investicijų patikimumo (rizikos laipsnio) įvertinimas. Bendros obligacijų ar bet kurio kito vertybinio popieriaus pajamos su fiksuotomis einamosiomis pajamomis susideda iš trijų elementų: 1) periodiškai išmokamų kuponinių pajamų arba palūkanų priskaičiavimo, 2) vertybinio popieriaus vertės pasikeitimo per tam tikrą laiko periodą: jei obligacija buvo nupirkta su diskontu (P

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!