Vertybiniai popieriai, jiems būdingi požymiai ir charakteristikos

ĮVADAS Pinigai, kaip vienintelis arba vyraujantis finansinis turtas, yra tik primityvioje ekonomikoje. Ekonomiškai išsivysčiusios ir dauguma silpnos ekonomikos šalių turi kompleksinę finansų sistemą. Joje pinigai yra tik viena iš daugelio finansinio turto formų. Mūsų finansų sistemoje pinigais taip pat yra laikomos tokios finansų formos kaip akcijos, obligacijos ir kiti vertybiniai popieriai. Kitais žodžiais tariant, vertybiniai popieriai – tai serijomis išleidžiamos finansavimo priemonės, patvirtinančios dalyvavimą akciniame kapitale arba teises, kylančias iš kreditinių santykių, bei suteikiančios teisę gauti dividendus, palūkanas ar kitas pajamas. Šio referato tikslas – susipažinti su dažniausiai sutinkamais vertybiniais popieriais ir išsiaiškinti jiems būdingus požymius ir charakteristikas. 1. Vertybiniai popieriai. Vertybiniai popieriai – tai akcijos, obligacijos ir kiti nuosavybės arba skolos dokumentai, kurie yra naudojami atliekant finansines operacijas privačiame ir valstybiniame sektoriuose. Kitaip tariant, „Vertybinis popierius – tai kokia nors finansinė priemonė, kur kas vertingesnė už popierių, kuriame ji yra išspausdinta, ir išreiškianti tam tikrą vertę, nes tai yra piniginiai pasižadėjimai.“1 Šiuolaikinės rinkos ekonomikos sąlygomis vertybiniams popieriams atitenka svarbus vaidmuo. Skiriami tokie vertybiniai popieriai: 1) akcijos; 2) obligacijos; 3) opcionai; 4) hipotekos lakštai; 5) vekseliai; 6) čekiai; 7) būsimieji sandoriai (ateities sutartys, fjučeriai). Vertybinius popierius į apyvartą leidžia akcinės bendrovės, komerciniai bankai, vyriausybė ir kitos finansinės institucijos. Vertybinių popierių išleidėjai juos pardavus investuotojams gauna finansinių lėšų – pinigų. Vertybinių popierių paketuose, arba kitaip portfeliuose, laikoma daugiausia finansinio turto. „Vertybinių popierių paketas (portfelio) – tai vertybinių popierių savininko turimas įvairių finansinių vertybių rinkinys.“2 Vertybiniai popieriai gali būti ilgalaikiai (virš vienerių metų) ir trumpalaikiai (iki vienerių metų). Taip pat gali būti nuosavybės vertybiniai popieriai (paprastosios, privilegijuotosios akcijos) ir skolų vertybiniai popieriai (obligacijos, vekseliai). Pagal disponavimo būdą jie gali būti vardiniai, pareikštiniai ir orderiniai. Be to, vertybiniai popieriai gali būti skirstomi į investicinius ir neinvesticinius (kreditinius), materialius (nustatytos formos ir turinio dokumentus) ir nematerialius (neturinčius materialios formos) ir pan. „Įsigyti vertybinių popierių – tai tas pats, kas įdėti laisvus pinigus į rinką.“3 Vertybiniai popieriai padeda valstybinėms kompanijoms ir firmoms apsirūpinti piniginiais aktyvais, kurie yra reikalingi plečiant gamybą arba paaštrėjus konkurencinei kovai. 1.1. Akcijos. Akcijos – įvairių tipų akcinių bendrovių leidžiami investicijų vertybiniai popieriai, kurie rodo, kad jų savininkai – akcininkai dalyvauja formuojant akcinės bendrovės kapitalą, ir suteikiantys turtines ir asmenines teises. Kitais žodžiais sakant, „Akcija – vertybinis popierius, pažymintis investuotojo teisę į akcinės bendrovės turtą, uždirbtą pelną ir bendrovės valdymą.“4 Kai akcinės bendrovės parduoda savo akcijas, jos sukaupia lėšų. Taigi akcijos yra lėšų šaltinis formuojant pagrindinį kapitalą. Akcijas išleidžia bendrovės. Visos bendrovės išleidžia paprastąsias akcijas, bet kai kurios dar ir priveligijuotųjų akcijų. „Paprastoji akcija – tai akcija, liudijanti bendrovės nuosavybės dalį ir suteikianti jos savininkui turtinių ir neturtinių teisių.“5 Paprastųjų akcijų savininkai gali kasmet gauti vis kitokį dividendų procentą. Dividendas – tai pinigų išmoka akcininkams, korporacijos grynojo pelno dalis, per tam tikrą laiką tenkanti akcijai. Paprastųjų akcijų savininkai daugiau rizikuoja, bet jie gali daugiau ir uždirbti. „Privilegijuotoji akcija – tai tokia akcija, už kurią iš anksto nustatyto dydžio dividendai išmokami pirmiau nei už paprastąją akciją.“6 Privilegijuotųjų akcijų nustatyti dividendai yra fiksuoto dydžio ir dažniausiai yra išmokami anksčiau už paprastųjų akcijų dividendus. Paprastai joms yra garantuojama 5% nominaliosios akcijų vertės dividendas. „Nominalioji vertė – oficialiai patvirtinta išleidžiamų akcijų vertė.“7 Privilegijuotąsias akcijas būtų galima pavadinti hibridinėmis, nes jos vienu metu iš dalies labiau panašios į obligacijas, o kitu – į paprastąsias akcijas. Privilegijuotosios akcijos, kaip matyti iš pavadinimo, yra pranašesnės už paprastąsias akcijas. Jos suteikia jų savininkui turtinių privilegijų: garantuoja didesnį dividendų procentą, taip pat dividendai yra išmokami pirmiau nei kitokių akcijų savininkams. Akcijos dar gali būti vardinės ir pareikštinės. Vardinės akcijos negali būti nei laisvai perduodamos nei parduodamos. Jomis gali naudotis tik jų savininkas, kurio pavardė nurodyta pačiose akcijose ir kuriam šios akcijos buvo parduotos. Vardinės akcijos keičia savininką tik tada, kai akcinėje bendrovėje įforminamas atitinkamas jų perdavimo įrašas. Pareikštinę akciją jų savininkai gali perduoti arba parduoti kitam asmeniui. Teisėmis, kurias suteikia šios akcijos, kaip ir pinigų atveju, toliau naudojasi jų nauji savininkai. Dividendas išmokamas faktiniam akcijų savinkui nepriklausomai nuo to, kas buvo pradinis jų savininkas. Akcijos pagal formą gali būti materialiosios ir nematerialiosios. Pastarosios yra atspindimos įrašais vertybinių popierių sąvininkų sąskaitose. Akcijos taip pat gali būti skirtingai įkainojamos. Jos gali turėti skirtingas kainas: nominaliąją vertę, emisijos kainą ir rinkos kainą (akcijų kursą). Nominalioji akcijos vertė nurodoma ant akcijos lakšto. Nominalioji vertė beveik neatsiliepia rinkos kainai. Tačiau ji yra labai svarbi, nes tik jos pagalba galima nustatyti savininko lyginamąjį svorį bendrovės savininkų nuosavybėje. Akcijos emisijos kaina paprastai būna didesnė už nominaliąją vertę arba jai lygi. Emisijos kaina sutampa su nominaliąja verte ne tik tada, kai akcijos neturi paklausos. Minimali kaina gali būti nustatoma ir sąmoningai, pavyzdžiui, kai akcijas numatoma parduoti jau esantiems akcininkams arba įmonės darbuotojams. Akcijų rinkos kaina (kursas) nusistovi tada, kai akcijos parduodamos tikriesiems investuotojams – akcininkams. Akcijų kursas priklauso nuo daugelio aplinkybių, kurias dažniausiai įvertina labai kvalifikuoti specialistai. Jį sąlygoja akcijų pasiūlos ir paklausos santykis, įmonės pelningumas, jos turto dydis ir struktūra, taip pat bendrovės nuosavybės sudėtis, įmonės veiklos ir plėtojimo perspektyvos, netgi įmonės įvaizdis ir daugelis kitų veiksnių. Žmonių ar firmų įsigytos akcijos kaip ir obligacijos yra parduodamos ir perkamos fondų biržose (rinkose) arba tiesioginio pardavimo (nebiržinėse) rinkose. Bendrovių vertybiniais popieriais yra prekiaujama dėl investavimo arba spekuliavimo tikslų. Fizinis asmuo, perkantis akcijas, turi dvejopą pasirinkimą: „

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!