Vertybiniai popieriai civilinėje teisėje

Teisės teorijoje labiausiai paplitusi nuomonė, kad nuosavybės teisinių santykių objektai gali būti tik daiktai, nors jie dažnai vadinami turtu. Kadangi pinigai ir vertybiniai popieriai taip pat priskiriami daiktams ir sudaro ypatingą daiktų grupę, todėl jie irgi gali būti nuosavybės teisinių santykių objektai.
Kai kurie autoriai teigia, kad teisine prasme daiktai (vadinasi, tuo pačiu jie gali būti ir nuosavybės teisinių santykių objektai) yra visi materialinio pasaulio dalykai, galintys tenkinti tam tikrus materialinius arba kultūrinius žmogaus poreikius.
E.Suchanovo nuomone, nuosavybės teisės objektu gali būti prekinę formą turintis darbo produktas, kuris yra kieno nors pasisavintas ar "iškovotas" iš gamtos kaip gamybos proceso rezultatas.'4 Bet ne kiekvienas nuosavybės teisės objektas gali būti prekė, ir ne kiekviena prekė gali būti nuosavybės teisės objektas.
Nuolat vystantis mokslui ir technikai, gausėja daiktų, galinčių būti nuosavybės teisės objektais.
Teisinėje literatūroje sutinkamas ir kitas daiktų skirstymo kriterijus -daiktų materialumo prasme. Tokį skirstymą įtvirtina netgi kai kurių valstybių įstatymai, numatydami, kad daiktai yra materialūs (erdviniai) arba nematerialūs (bekūniai).
Pavyzdžiui, R.Savatjė rašė, kad teisė į nematerialų turtą kaip nuosavybės teisės objektą turi būti įforminta tam tikrais dokumentais. Pavyzdžiui, pareikštiniais vertybiniais popieriais, kurie suteikia tam tikrus reikalavimus, akcijomis. Tokia forma teisė į nematerialius daiktus, kaip nuosavybės teisės objektą, pasireiškia per teise į materialius daiktus, su kuriais ji yra identifikuojama.
Analizuojant nuosavybės teisės instituto raidą objekto atžvilgiu, matyti, kad pirmiausia buvo pradėta savintis tik kai kurias gėrybes, reikalingas kasdieniniam vartojimui: ginklus, drabužius, gyvulius ir pan. Be to, imta savintis moteris ir vergus, kurie šiandien civilizuotų tautų jau neskaitomi daiktais ir kieno nors nuosavybe. Vėliau buvo savinamasi gyvenamuosius namus, kuriuose gyveno šeima. Žemės nuosavybė atsirado vėliau. Kai ūkininkavimas buvo medžioklė, žvejyba, gyvulių ganymas, žemės nuosavybės dar nebuvo. Nuosavybės objektai tuo laikotarpiu buvo gyvuliai, medžioklės ar žvejybos laimikiai, to amato įrankiai ir panašūs daiktai. Vadinasi, nuosavybės objektas pasireiškė kaip kilnojamasis turtas. Romėnai tą nuosavybę, turtą vadindavo - familia pecuniaąue, o tai...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!