Verslo veiksnių ekonominiai-statistiniai matai

Verslo veiksnių ekonominiai-statistiniai matai Ūkinės ir finansinės būklės analizė verslininkams yra pagrindas rengiant įmonės strateginio išsivystymo planus, o bankams nustatant esančio ar potencialaus kliento galimybę efektyviai panaudoti ir grąžinti paskolas. Be patikimos informacijos ir atitinkamos analizės ateityje galima susidurti su verslo ar paskolų portfelio kokybės problemomis. Kiekvienas specialistas, užsiimantis įmonės verslo planų sudarymu ar dirbantis kreditavimo srityje, turi sugebėti tiksliai ir laiku atlikti šią analizę, atsižvelgiant į įmonės, vietovės, atitinkamos šakos veiklos kitimą per keletą ataskaitinių laikotarpių bei būsimą planuojamą ar kredituojamą laikotarpį. Kiekviena įmonė yra skirtinga, turi nevienodą darbuotojų skaičių, gamybos ar paslaugų apimtis ir todėl yra nepalyginami ar sunkiai palyginami jų absoliutūs finansiniai rodikliai. Būtina lyginti tik santykinius rodiklis – koeficientus. Labiausiai informatyvūs yra rodikliai, siejantys balansinės ataskaitos straipsnius su pelno (nuostolių) ataskaitos straipsniais. Skaičiuojant šiuos rodiklius, reikia naudoti tų pačių laikotarpių duomenis tiek iš balansinės , tiek iš pelno (nuostolio) ataskaitos. Reikia lyginti vienodo periodo koeficientus: metinius, ketvirtinius ir pan. Analizuojant įmonių finansinę būklę, nei vienas rodiklis neturi būti naudojamas atskirai. Tik naudojant keletą rodiklių kartu jie nusako tikrą įmonės padėtį, jos stipriąsias ir silpnąsias puses. Vertingiausia yra atlikti to paties sektoriaus (šakos), tipo ir dydžio įmonių palyginamąją analizę., lyginant su vidutiniais arba geriausiais šakiniais, standartiniais arba geriausiais rodikliais. Atlikus finansinių rodiklių palyginamąją analizę, įvertinami pasikeitimai laiko atžvilgiu. Toks lyginimas padeda nustatyti pagrindines gaires, įvertinant įmonės finansinės padėties ir pelningumo pasikeitimus bei tendencijas. Vieni rodikliai gali būti vertinami kaip labai svarbūs ir tiriami nuodugniau, kiti kaip antraeiliai. Jeigu, pav., norima suteikti paskolą labai trumpam laikotarpiui, didesnę reikšmę įgyja įmonės likvidumo, grynųjų pinigų srautų rodikliai, o jei išduodama ilgalaikė paskola, reikėtų atidžiau analizuoti įmonės įsiskolinimo, investicijų pelningumo rodiklius. Apskaičiuojant žemiau pateiktus rodiklius, naudojami įmonių balansų ir pelno (nuostolio) ataskaitų, pateikiami SD, duomenys. Įmonių finansinė būklė vertinama pagal tris rodiklių grupes: pajamų apsaugos, finansinio sverto bei pinigų srauto ir finansinio sverto atitikimo rodiklius. Finansiniai rodikliai gali būti grupuojami ir atsižvelgiant į analizės rezultatų vartojimo interesus: vadybininkų, savininkų, kreditorių ir t.t. Pajamų apsaugos rodikliai Analizuojant šios grupės rodiklius įvertinamas įmonės sugebėjimas užtikrinti ilgalaikes pajamas. Pajamų apsaugos rodiklių grupei priskiriami šie koeficientai: Bendrasis pelningumas Grynasis pelningumas Veiklos pelningumas Turto grąža Nuosavybės (kapitalo) grąža Savininkų ir skolintojų nuosavybės pelningumas Palūkanų padengimo koeficientas Pinigų generavimo Skolų sąnaudų koeficientas Bendrasis pelningumas parodo skirtumą tarp pajamų ir savikainos, t.y. kokia dalis bendrojo pelno tenka vienai daliai pajamų. Šio rodiklio kitimo ribos 10-35 proc. Rodiklio lygis žemesnis negu 10 proc. rodo, kad įmonė turi ūkininkavimo išlaidų padengimo sunkumų, o didesnis negu 35 lygis rodo didelį gamybos pelningumą BP 100 bendrasis pelnas/ pardavimai ir paslaugos. Grynasis pelningumas parodo kokia dalis grynojo pelno tenka vienai daliai pajamų , kiek pelno liko įmonėje po visų kaštų. Išsivysčiusios rinkos sąlygomis jis svyruoja nuo 10iki 25 proc. GP100 grynasis pelnas/ pardavimai ir paslaugos Veiklos pelningumas parodo kaip įmonė dirbo nepriklausomai nuo finansinio sverto, mokesčių bei nusidėvėjimo apskaitos. Rodiklis gali būti lyginamas tik tų pačių veiklos šakų. Rodiklis mažesnis negu 5 proc. laikomas nepatenkinamu. VP 100 (Pelnas prieš apmokestinimąpalūkanų sąnaudosnusidėvėjimo išlaidos) / pardavimai ir paslaugos Turto grąža parodo kaip įmonės vadovai sugeba panaudoti turtą ir gauti pelną nepriklausomai nuo to, ar nuosavybė yra kreditorių ar akcininkų. Jis atspindi visų įmonių išteklių panaudojimo efektyvumą. Įmonės būklė vertinama kaip labai gera, jei šis rodiklis yra didesnis kaip20 proc., gera – kai rodiklis didesnis negu 15 proc. patenkinama – jei rodiklis >8 proc. Rodiklis gali būti lyginamas su palūkanų normomis ir jei jis yra mažesnis ieškoma išeities padėčiai pagerinti. TG 100 grynasis pelnas/ vidutinė materialaus turto vertė Nuosavybės grąža arba pelnas, tenkantis kapitalui, įvertina bendrą pelno gavimo efektyvumą naudojant akcinį kapitalą, kurį akcininkai investavo į įmonę. Ji parodo, kaip greitai atsiperka investuotas kapitalas ir vadovavimo kokybę. Kuo rodiklis didesnis tuo geriau NG 100 grynasis pelnas/ vidutinė materialaus savininkų nuosavybės vertė Savininkų ir skolintojų nuosavybės pelningumas parodo kaip efektyviai naudojamas nuosavas ir skolintas kapitalas SSNP100 ()/(savininkų nuosavybėtrumpalaikių ir ilgalaikių įsipareigojimų vidutinė vertė) Palūkanų padengimo koeficientas, tai grynojo srauto ir palūkanų sąnaudų santykis. Rodiklis parodo įmonės pajėgumą sumokėti palūkanas už paskolas. Įmonių finansinė būklė vertinama kaip gera, jei šis koeficientas yra lygus arba virš 1,0 PPK 100 (Grynasis pelnasnusidėvėjimas+grynojo apyvartinio kapitalo pasikeitimas)/palūkanų sąnaudos Pinigų generavimo koeficientas parodo pinigų srauto ir viso turto santykį Rodiklis parodo, kaip efektyviai panaudojamas turtas pinigams generuoti. PGK  100 100 (Grynasis pelnasnusidėvėjimas+grynojo apyvartinio kapitalo pasikeitimas)/ vidutinė turto vertė Skolų sąnaudų koeficiento ryškūs pasikeitimai, lyginant su praeitu laikotarpiu ar giminingų įmonių atitinkamais rodikliais, gali reikšti netvarkingą skolų grąžinimą. SSK  100 finansinės ir investicinės veiklos sąnaudos / pardavimai ir paslaugos. Aplamai pajamų apsaugos rodikliai parodo bendrą įmonės veiklos efektyvumą. Tik lyginant su panašia veikla užsiimančiomis įmonėmis bei kitomis veiklos šakomis ir su praėjusiais laikotarpiais, galima pasakyti ar įmonės pelningumas yra didelis, ar mažas ir kodėl taip yra. Finansinio sverto rodikliai Analizuojant šios grupės rodiklius įvertinama turto apsauga, skolų apimtys nuosavybėje. Finansinio sverto rodiklių grupei priskiriami šie koeficientai Auksinės balanso taisyklės Įsiskolinimo koeficientas Ilgalaikio įsiskolinimo koef. Trumpalaikio įsiskolinimo Turto struktūros Grynasis apyvartinis kapitalas Grynojo apyvartinio kapitalo koeficientas Skolos – nuosavybės (sverto) Einamojo likvidumo koef. Kritinio likvidumo Manevringumo Prekių apyvartumo Pirkėjų įsiskolinimo Atsargų apyvartumo Grynojo apyvartinio kapitalo apyvartumo Turto apyvartumo Gautinių sumų apyvartumo Ilgalaikio turto apyvartumo Auksinės balanso taisyklės koeficientas parodo kokia dalimi ilgalaikis turtas finansuojamas savininkų (akcininkų) nuosavybe bei ilgalaikiais įsipareigojimais. Negalima ilgalaikių investicijų finansuoti trumpalaikėmis skolomis. Normalu, kai šis koeficientas yra mažesnis arba lygus 1,0 ABT ilgalaikis turtas/ (savininkų nuosavybė+ilgalaikiai įsipareigojimai) Įsiskolinimo koeficientas parodo, kiek įmonės turto yra finansuojama skolintomis lėšomis. Naudojamas ilgalaikio mokumo įvertinimas, kad nustatyti, kokį augimą įmonė gali finansuoti skolindamasi. Aukščiausia optimali riba – 70 proc. Jeigu dydis viršija 100 proc. pagal bankroto įstatymą įmonė yra nemoki. Vertinama labai gerai, jei koeficientas yra 1,0. GAKAK grynojo apyvartinio kapitalo padidėjimas / (grynasis pelnas+nusidėvėjimas) Ilgalaikio turto finansavimo koeficientas parodo, kiek ilgalaikio turto augimą įmonė gali finansuoti vidiniais resursais. Vertinama labai gerai, jei šis rodiklis yra didesnis negu 1,0 ITFKilgalaikio turto padidėjimas/ (grynasis pelnas+nusidėvėjimas) Paskolų grąžinimo koeficientas parodo gavėjo pajėgumą grąžinti paskolą. Kuo didesnis šis rodiklis, tuo didesnė paskolos grąžinimo tikimybė. PGK(nepaskirstytas pelnas+nusidėvėjimas) / trumpalaikės skolos kreditinėms institucijoms. Vidutinė rodiklių reikšmė apskaičiuojama sudedant ataskaitinio laikotarpio pradžios ir pabaigos rodiklio reikšmes ir padalinant iš 2 Įmonių finansinės-ūkinės būklės įvertinimo pagrindiniai kriterijai Vadovaujantis įmonių finansinės-ūkinės veiklos analizės rodiklių reikšmėmis ir tendencijomis, įmonių būklė įvertinama kaip labai gera, gera, patenkinama, nepatenkinama ir bloga. Šis vertinamas duodamas penkių grupių rodiklių požiūriu: Pajamų apsaugos Finansinio sverto Pinigų srauto ir finansinio sverto atitikimo Įmonės veiklos perspektyvos Sugebėjimo valdyti ir reputacijos Vertinimo sprendimai pirmųjų trijų rodiklių grupių požiūriu priimamai paskaičiavus konkrečios įmonės rodiklius ir juos palyginus su pasaulyje priimtais ir taikomais rodiklių dydžiais. Įmonės veiklos perspektyva ir sugebėjimas valdyti bei reputacija nustatoma išanalizavus esamą ekonominę ir rinkos padėtį bei įmonės verslo planą ir gerai susipažinus su vadovybės kompetencija, sugebėjimais, patikimumu. Verslo arba gamybos prezentavimui naudojamas kompleksas procedūrų, atspindinčių verslo ir ekonomikos ypatumus, verslo veiksnių funkcionavimo racionalumą. Įmonės racionalumą žemiausioje grandyje – įmonėje galima nusakyti šiais rodikliais Ekonominiai-statistiniai matai, kurių didinimas indikuoja racionalią veiklą (tiesioginės formas rodikliai) Ekonominiai-statistiniai matai, kurių mažinimas indikuoja racionalią veiklą (atvirkštinės formos rodikliai) Darbo produktyvumo lygis (darbo našumas: verslo rezultato (Q) [produkcijos, paslaugų) kiekis, tenkantis darbo sąnaudų vienetui (T) [vienam darbuotojui per vieną darbo valandą]: wQ/T Darbo imlumas ( darbo sąnaudos verslo rezultato vienetui) tT/Q Pagrindinio kapitalo (ilgalaikio turto) grąža (verslo rezultato kiekis, tenkantis pagrindinio kapitalo (PK) vertės vienetui.: hQ/PK Pagrindinio kapitalo (ilgalaikio turto) imlumas (pagrindinio kapitalo sąnaudos verslo rezultato vienetui) HPK/Q Kapitalo rentabilumas (pelnas (P), tenkantis turto (kapitalo ir pelno suma) vertės vienetui) RP/(PKP) Apyvartinio turto imlumas (apyvartinio turto sąnaudos verslo rezultato vienetui) MAAK/Q Veiklos efektyvumo (racionalumo) lygis (verslo rezultato ar pelno dydis tenkantis turimų verslo veiksnių vienetui: pagrindinio kapitalo, apyvartinio turto (AK) ir apskaičiuoto darbo užmokesčio (F) sumai (fondui)) EQ/(PKAKF) arba EP/(PKAKF) Gamybos ir cirkuliacijos kaštų lygis (gamybos ir cirkuliacijos kaštai (C), tenkantys verslo rezultato vienetui) lC/Q Norint ištirti verslo veiksnių funkcionavimą ir veiklos racionalumą ekonominiai statistiniai matai vertinami skirtingais laikotarpiais. Tegu xi,t yra i-tojo mato lygis laiku t, o xi,t-1 – laiku t-1. Teigiamus tiesioginės formos mato poslinkius apibūdins išraiška Ixi,t xi,t/ xi,t-1 >1 (maksimali).

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!