Verslo organizavimo formos bei rūšys

ĮVADAS Norėdami išspęsti daugumą ekonominių klausymų, pirmiausia turime išmanyti, kaip yra klasifikuojamos firmos. Pradedant verslą yra labai svarbu apsispręsti, kokią verslo organizavimo formą pasirinkti. Ir tik išanalizavus verslo ekonominę struktūrą, firmų tipus, jų privalumus bei trūkumus, galime padaryti teisingą pasirinkimą. Priklausomai nuo to, koks verslininko tikslas, jis gali išsirinkti sau priimtiną verslo organizavimo formą, todėl itin didelę reikšmę pradedant verslą ir siekiant jį sėkmingai plėtoti turi pasirinkimas. Čia nėra paprastų taisyklių, todėl siekiant išsiaiškinti, kokią verslo formą pasirinkti vienam ar kitam tikslui, būtina gerai susipažinti tiek su visų verslo formų veikimo principais, tiek su jų „pliusais“ ir „minusais“. Taip pat labai svarbu yra žinoti ne tik, kaip yra firmos steigiamos, bei registruojamos, tačiau ir kokiais principais jos yra valdomos ir likviduojamos. Svarbūs yra ir rizikos faktoriai. Nagrinėjant verslo organizavimo formas svarbu suprasti jų narių turtines atsakomybės ribas. Tam, kad geriau suprastume verslo organizavimo pasirinkimą Lietuvoje, svarbu žinoti ir statistika, nes tik žinodami esamą padėtį, galime daryti tikslius ir tinkamus sprendimus. 1. VERSLO ORGANIZAVIMO FORMOS Nuo verslo organizavimo formos pasirinkimo priklauso tiek įmonės steigimo procesas (jo trukmė ir lėšų sąnaudos), tiek turimų finansinių, intelektinių bei žmonių išteklių panaudojimas. Ketindami steigti įmonę, pirmiausia turėtumėte nuspręsti, kokia įmonės teisinė forma (anksčiau apibrėžta kaip įmonės rūšis) yra tinkamiausia jūsų pasirinktiems tikslams įgyvendinti. Reikia įvertinti, kokia ūkine komercine veikla versis įmonė, kiek joje dirbs darbuotojų, kiek pradinio kapitalo reikės verslui pradėti ir pan. Lietuvos Respublikos įstatymai numato galimybę steigti šių teisinių formų įmones: individualias (personalines) įmones (IĮ), tikrąsias ūkines bendrijas (TŪB), komanditines ūkines bendrijas (KŪB), akcines bendroves (AB), uždarąsias akcines bendroves (UAB), investicines, žemės ūkio, kooperatines bendroves (KB), valstybės ir savivaldybės įmones. Tais atvejais, kai veiklos tikslas nėra pelno siekimas, galima steigti ne pelno organizacijas - viešąsias įstaigas (VĮ) ir kt. Įmonės yra skirstomos į ribotos ir neribotos civilinės atsakomybės įmones. Neribotos civilinės atsakomybės įmonės yra IĮ ir ŪB, o visų kitų teisininių formų įmonės - ribotos civilinės atsakomybės. Ribotos civilinės atsakomybės įmonės už prievoles atsako tik įmonės turtu. Neribotos civilinės atsakomybės įmonės už prievoles atsako įmonės turtu, o tuo atveju, kai įmonės turto neužtenka, už įmonės prievoles IĮ atsako savininkas savo turtu, ŪB - bendrijos tikrasis narys savo turtu.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!