Verslo idėja: virtualios dietologų konsultacijos

ĮVADAS Darbo aktualumas. Gydytojų teigimu, žmogaus sveikata labai priklauso nuo jo mitybos, ir kad daugumos ligų galima išvengti ją pakoregavus ar visiškai pakeitus. Dietologai sako, jog jei žmogaus mityba atitiks organizmo fiziologinius poreikius, remsis sveikos mitybos principais ir pagrindinėmis taisyklėmis bei sveikos mitybos piramidės rekomendacijomis, jei bus prisilaikoma mitybos režimo – ji bus nukreipta ne tik sveikatos išsaugojimui, bet jos įtvirtinimui bei stiprinimui, tad įvairių ligų tikrai pavyks išvengti. Bet svarbus dalykas yra tas, kad sveikai maitintis iš tikrųjų yra ne taip paprasta, todėl vertėtų pasikonsultuoti prieš tai su specialistais. Kadangi gyvenimo tempas vis greitėja, ne visi žmonės turi laiko eiti pas dietologus, todėl kaip alternatyvą galima būtų pasiūlyti virtualias dietologų konsultacijas videotelefonais. Darbo tikslas – aptarti virtualias dietologų konsultacijas, kaip visiškai naują verslo idėją. Darbo uždaviniai: 1. Sugeneruoti antrepreneriškas idėjas, iš jų išsirenkant vieną. 2. Apžvelgti virtualių konsultacijų paslaugų teikimo patirtį užsienio šalyse. 3. Supažindinti su Lietuvoje veikiančiu KMU Telemedicinos centru. 4. Aptarti dietologų konsultacijų videotelefonais idėjos realizavimo aspektais. Darbą sudaro dvi dalys. Teorinėje dalyje sugeneruojamos antrepreneriškos idėjos, išsirenkama iš jų geriausia, apžvelgiama virtualių konsultacijų paslaugų teikimo patirtis užsienio šalyse, supažindinama su Lietuvoje veikiančiu KMU Telemedicinos centru. Analitinėje dalyje aptariami dietologų konsultacijų videotelefonais idėjos realizavimo aspektai. Darbo metodas – internetinių šaltinių analizė. 1. Virtualių konsultacijų teoriniai aspektai 1.1. Antrepreneriškų idėjų generavimas Remiantis internetiniais šaltiniais, buvo ieškoma užsienyje sukauptos patirties. Buvo sugeneruotos šešios antrepreneriškos idėjos. Svarbus aspektas buvo tas, kad jos turėjo būti naujos, Lietuvoje dar neįgyvendintos, bet turinčios potencialių galimybių plėtotei. 1. Kas antrą savaitgalį prie gyventojų durų tiekti krepšį su sezono daržovėmis bei vaisiais. Nuosavų namų ir butų gyventojai galėtų užsisakyti tokią paslaugą. Būtų susitariama, kokią valandą ateitų užsakymus priimančios firmos darbuotojas, kuris paskambintų į duris ir paliktų krepšį su užsakytomis daržovėmis bei vaisiais. Svarbu pažymėti, kad ta firma prekiautų Lietuvoje užaugintomis daržovėmis bei vaisiais. Ši paslauga būtų naudinga tiems, kurie patys neturi nei daržo, nei sodo bei neturi laiko vaikščioti į parduotuves. Pagrindiniai klientų reikalavimai – vaisiai ir daržovės turi būti švieži bei tiksliai laiku pristatomi į namus. Šios idėjos trūkumas – šie reikalavimai gali būti nepatenkinti. Ši idėja Lietuvoje yra nauja, tačiau kai kuriose užsienio šalyse (pvz., Danijoje) ši paslauga yra populiari. Antrepreneriškumas pasireiškia tuo, kad tai yra nauja ir nėra taikoma Lietuvoje. 2. Virtuali dietologų konsultacija video telefonais. Kiekvienas žmogus, nusprendęs pakeisti savo gyvenimo būdą bei pradėti gyventi sveikai, galėtų neišeidamas iš namų gauti dietologų konsultacijas realiu laiku. Paskambinus tam tikru numeriu, galėtų gauti išsamią informaciją apie sveiką mitybą, pasikonsultuoti dėl vieno ar kito maisto produkto, kurį ketinama valgyti. Video telefonai geriausiai parodytų realią situaciją, ir tuo pačiu padėtų dietologui išsiaiškinti žmogaus mitybos įpročius bei parengti planą, kaip žmogus turėtų toliau maitintis. Dietologas ir klientas matytų vienas kitą telefono ekrane, nebeegzistuotų atstumo ar laiko klausimas. Pakaktų susiderinti su dietologu iš anksto, kelintą valandą kasdien jis galėtų konsultuoti. Paprastai toks dietologas turėtų nedaug klientų, bet teiktų išsamią informaciją. Tikriausiai jų paslaugos kainuotų žymiai brangiau negu tradicinės konsultacijos paslaugos, nes tai būtų labiau individualizuota paslauga, dietologas kiekvienam klientui skirtų daugiau laiko, kadangi jam reiktų konsultuoti kiekvieną dieną tam tikru laiku. Pagrindinis šios idėjos privalumas – žmonės galėtų naudotis užsienio dietologų konsultacijomis. Užsienyje virtualios konsultacijos yra gana populiarus reiškinys. Vis dėlto šioje srityje paslauga dar nėra taikoma. 3. MP3 grotuvas, laikrodis, USB atmintis tuo pačiu. Laikrodyje įmontuojamas MP3 grotuvas, FM radijas. Jį galima būtų naudoti ir kaip USB atmintį. Atrodytų kaip paprastas laikrodis, dėvimas ant rankos. Privalumas – viskas viename. Trūkumai – gali būti sunku šią idėją techniškai įgyvendinti, toks laikrodis kainuotų pakankamai brangiai. 4. Šaldytuvas, perspėjantis apie gendantį maistą jame. Šaldytuve turi būti įmontuotas ekranėlis, kuriame būtų įvestas visų produktų, esančių šaldytuve, sąrašas. Jeigu nors vienas iš jų pradeda gesti, apie tai praneša garsinis signalas ir konkrečiai tame ekranėlyje būtų nurodyta, kuris produktas genda. Trūkumas tas, kad reikia įvedinėti produktus, o jei kuris nors produktas nebus įvestas, tada jam pradėjus gesti, įsijungs garsinis signalas, tačiau bus nežinoma, kuris produktas genda. Lietuvoje tokių šaldytuvų kol kas nėra. 5. Automatinis maisto išdavimo įtaisas gyvūnams, kai šeimininkai išvyksta kelioms dienoms. Vis dažniau šeimininkai susiduria su problema išvykdami kelioms dienoms, kur palikti savo augintinius, kad jais būtų pasirūpinta. Kad būtų išspręsta ši problema, turėtų būti sukurtas įtaisas, į kurį butų galima įdėti tiek negendančio maisto porcijų, kad užtektų tam laikotarpiui, kai šeimininkai yra išvykę. Trūkumas yra tas, kad į įtaisą galima dėti tik negendantį maistą. Ypač tai patogu šeimininkams, laikantiems šunis ir (arba) kates. Vis dėlto laikantys ir kitokius gyvūnus galėtų naudotis tik šiems gyvūnams pritaikytais įtaisais, pavyzdžiui, naminiams paukščiams kas nustatytą laiką paduotų lesalo, arba akvariuminėms žuvytėms būtų įberiamas į vandenį maistelis ir pan. 6. Kompiuterinė vertimo programa. Tai programa, kuria būtų galima iš karto išversti iš bet kurios kalbos į kurią nors kitą. Tiesiog pažymint visą tekstą ir spaudžiant dešinį pelės klavišą bei pasirenkant norimą kalbą, tekstas būtų iš karto išverčiamas. Trūkumas yra tas, kad atsiradus tokiai programai, taptų nebereikalingos vertėjų paslaugos. Be to, reiktų nemažai lėšų tokios programos sukūrimui, išleidimui į apyvartą, reikėtų tikrai gero specialisto arba kelių. 1.2. Vienos idėjos pasirinkimas Pasirinkta idėja – virtuali dietologų konsultacija video telefonais. Šį pasirinkimą būtų galima motyvuoti tuo, kad tai yra lyg ir iššūkis tradicinėms paslaugoms, kuomet konsultacija vyksta akis į akį. Gydytojų konsultaciją per atstumą galima apibūdinti vienu žodžiu – telemedicina. Plačiau apie šį būdą rašo virtuali enciklopedija Wikipedia. Telemedicina gali būti tokia paprasta, kai du sveikatos specialistai diskutuoja telefonu, arba tokia sudėtinga, kai naudojasi palydovinėm technologijomis bei videokonferencijos įranga, naudojama dviejų specialistų dviejose skirtingose šalyse. Telemedicina remiasi komunikacijos ir informacijos technologijų naudojimu teikti klinikinę priežiūrą. Priežiūra per atstumą (dar vadinama priežiūra nedalyvaujant) yra sena praktika, dažnai būdavo vadovaujama paštu. Tai ilga ir sėkminga priežiūros nedalyvaujant istorija, kai dėl modernių komunikacijos priemonių ši priežiūra tapo tuo, kas vadinama šiuolaikiška telemedicina. Terminai „e-sveikata“ ir „telesveikata“ kartais klaidingai laikomi telemedicinos sinonimais. Kaip sąvokos „medicina“ ir „sveikatos priežiūra“, telemedicina dažnai remiasi tik klinikinių paslaugų tiekimu, kai sąvoka „telesveikata“ gali remtis tiek klinikinėmis, tiek neklinikinėmis paslaugomis kaip medicininis išsilavinimas, administravimas ir tyrimai. Terminas „e-sveikata“ dažnai, ypač Didžiojoje Britanijoje ir Europoje, vartojamas kaip sąvoka, apimanti, telesveikatą, elektroninius medicininius įrašus ir kitus sveikatos informacinių technologijų komponentus. Telemedicinos tipai Telemedicina praktikuojama, remiantis dviem sąvokomis: realus laikas (sinchroninis) ir asinchroninis. Realaus laiko telemedicina gali tokia paprasta kaip telefono skambutis arba tokis sudėtinga kaip roboto daroma operacija. Tai reikalauja abiejų pusių susitarimo tuo pačiu metu ir bendravimo priemonių tarp jų, kurios leistų komunikuoti realiu laiku. Video konferencijos priemonės yra vienos dažniausiai naudojamų sinchroninėje telemedicinoje. Yra ir šalutinių įrenginių, kuriuos galima prijungto prie kompiuterių ar video konferencijos priemonių, galinčių padėti interaktyviuose egzaminuose. Pavyzdžiui, teleotoskopas leidžia nutolusiam gydytojui „pažiūrėti“ ausies vidų; telestetoskopas leidžia konsultuojančiam gydytojui paklausyti paciento širdies plakimo. Medicininės sritys, kur naudojama ši konsultacijos rūšis, apima psichiatriją, vidaus mediciną, reabilitaciją, kardiologiją, pediatriją, akušeriją ir ginekologiją bei neurologiją. Asinchroninė telemedicina apima įsigijimą medicininių duomenų (medicininių nuotraukų, bioimpulsų ir pan.) bei šiuo duomenų perdavimą gydytojui ar kitam specialistui patogiu laiku, kad įvertintų. Tai nereikalauja abiejų pusių dalyvavimo tuo pačiu metu. Dermatologija, radiologija ir patologija yra tos sritys, kurios prisideda prie asinchroninės telemedicinos. Tinkamai sumontuotas medicininis įrašas elektroninėje formoje turi būti šio persiuntimo dalis. Telemedicina yra viena naudingiausių toms populiacijoms, kurios gyvena izoliuotose bendruomenėse bei nuošaliuose regionuose, ir virtualiai taikoma visose medicininėse srityse. Šakos, naudojančios telemediciną, dažnai vartoja priešdėlį „tele-“ , pavyzdžiui, radiologų taikoma vadinama teleradiologija. Panašiai kardiologai vadinam telekardiologija ir pan. Telemedicina taip pat naudinga kaip komunikacijos priemonė tarp bendrosios praktikos gydytojo ir specialisto, pasiekiamo nuošaliose vietovėse. Telemedicinos pagrindinis dalykas šiuo metu yra konsultavimasis tarp bendrosios praktikos gydytojo ir specialisto arba tarp vieno specialisto ir kito. Paciento tikrinimas namie, naudojant žinomus prietaisus, kaip kraujo spaudimo matuoklių, ir informacijos perdavimas sveikatos priežiūros teikėjui – turinti daug perspektyvų paslauga. Šie nuotolinio tikrinimo sprendimai susitelkia ties dideliu chroniškų ligų sergamumu bei yra išdėstyti pirmajam pasauliui. Besivystančiose šalyse telemedicinos praktikos naujas metodas pasirodo geriau žinomas kaip pirminiai nuotoliniai diagnostiniai apsilankymai, kur prietaisai ištiria pacientą, o prisijungęs gydytojas, esantis kitoje vietoje, virtualiai apžiūri pacientą ir jį gydo. Ši nauja technologija ir praktinės medicinos principas teikia daug vilčių, sprendžiant dideles sveikatos priežiūros paslaugų teikimo į kitas šalis problemas, pavyzdžiui, į Pietų Afriką, nes pirminės nuotolinės diagnostinės konsultacijos ne tik tikrina jau diagnozuotas chroniškas ligas, bet taip pat daro pažangą, diagnozuojant bei gydant ligas, dėl kurių pacientas paprastai eina pas bendrosios praktikos gydytoją. [7] Telemedicinos naudojimo įvairiose medicinos srityse rodo, jog tai perspektyvu, o užsienio pavyzdžiai tai tik patvirtina. Pirmas pavyzdys – Australijoje išbandyta paslauga. Australijos Monash‘o Universiteto Geriatrinės Medicinos Departamentas buvo pionierius, pasiūlęs modernų konsultavimo būdą pagyvenusiems pacientams, kad jiems nebūtinai reikėtų palikti slaugos namų kambarių. Profesorė Barbara Workman, geriatrinės medicinos įkūrėja ir Monash‘o Senėjimo Tyrimo Centro, įsikūrusio Kingstono centre Cheltenham‘e, gydytoja, sako, kad skausmo valdymas yra vienas iš didžiausių iššūkių senėjimo, jo priežasčių ir reiškinių bei su tuo susijusių problemų specialistams. Pirmiausia Australijoje profesorė Workman, kuri taip pat yra centrinės Skausmo Klinikos vadovė, sugalvojo būdą konsultuoti silpnus pacientus, pasitelkiant video konferencijas. Nebeįmanoma buvo aprėpti pacientų ir lankyti juos namuose: didelės transportavimo, laiko sąnaudos. Gavusi 50000 dolerių paskolą iš Sveikatos ir Senėjimo Departamento, profesorė bandė šį metodą. Ji galėjo suteikti visišką konsultaciją, kalbėdama su pacientais apie jų sąlygas ir kur jie jaučia skausmą. Taip pat ji galėjo pamatyti, ar pacientas apsimeta ir tvirtina, kad neskauda tam tikroje vietoje. Pacientas taip pat mato gydytoją, kas yra labai svarbu, kad jis jaustųsi patogiai. Klinika nagrinėjo galimybę naudotis konsultacijų metu ir video telefonais, galinčiais perduoti aukštos kokybės vaizdą. [10] Kitas pavyzdys – metodo taikymas Indonezijoje. Apie jį plačiau rašoma Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos (International Telecommunicatin Union) puslapyje. Projekto tikslas Bandymu buvo siekta rasti praktišką ir nebrangų būdą vietiniams gydytojams tolimose vietovėse konsultuotis su medicinos specialistais ir dalyvauti medicininiame švietime. Dėl to pacientams buvo teikiamos kokybiškesnės paslaugos, taip pat tai padėjo mokyti gydytojus. (1) Reikalingumas: Gydytojams regioninėse klinikose kartais pritrūksta patirties tam tikrose srityse. Be to, jie būna neryžtingi nustatydami diagnozes be vyresniųjų gydytojų pagrindinėse ligoninėse paramos. Ir vietiniai gydytojai, ir pacientai sunkiais atvejais nori galimybės konsultuotis su specialistais „akis į akį“ videotelefonais. (2) Sistemos reikalavimai: • Tiesioginės („akis į akį“) komunikacijos; • Visuotinis priėjimas prie tinklo; • Lengva naudotis; • Žema kaina pastovioms operacijoms (įskaitant įrenginius ir mokesčius už telefoną); (3) Naudojimosi videotelefonais per įprastines telefono linijas privalumai: • Pritaikoma bet kokioje teritorijoje, turinčioje telefono tinklą; • Lengva naudotis (nebūtinas personalinis kompiuteris); • Ekonomiška (JAV 450$ įrenginiams, plius mokesčiai už telefoną*). *(videotelefonai, naudojantys ISDN tinklus, teikis geresnės kokybės vaizdą, bet ISDN paslaugos prieinamos tik ribotose teritorijose. Be to, įrenginiai kainuotų daugiau kaip 4000$ vienai vietovei) Vieta Bandomasis projektas buvo įvykdytas penkiose klinikose ne daugiau kaip 100km nuo Džakartos, jas sujungiant su Chipto Mangunkusmo ligonine Džakartoje. Bandomojo projekto realizavimas • 1999 metų gegužės mėnesį JICA ekspertai suteikė videotelefonus ir televizorius ir „MEDIFA“ pradėjo bandymą; • Nuo gegužės iki birželio mėnesio pradžios buvo įgyvendinta pirmoji telemedicinos bandymo fazė, be jokio mokesčio konsultuojantiems specialistams; • Nuo birželio vidurio iki spalio vidurio buvo įgyvendinta antroji fazė, šį kartą įvestas mokestis konsultuojantiems specialistams; • 2000 metų kovo mėnesį „MEDIFA“ išplėtė telemedicinos tinklą iki 80 klinikų, naudodama nedidelę pašalpą iš Japonijos ambasados Indonezijoje.            Laukiama socioekonominė projekto įtaka Projektas parodė, kad telemedicina gali būti efektyvi, taip pat stabiliai bei nuosekliai veikianti be vyriausybes dotacijų. Telemedicinos įvedimas, naudojant videotelefono sistemą, tikimasi, kad ne tik suteiks galimybę pacientams konsultuotis pas specialistus, kuriuos kitu atveju negalėtų pasiekti, bet ir padės tobulinti vietinių gydytojų įgūdžius provincijose ir kaimo vietovėse. [4] Te­le­me­di­ci­na Lie­tu­vo­je Telemedicinos vystymuisi daug prisideda KMU Telemedicinos centras. Šiuo­lai­ki­nės te­le­ko­mu­ni­ka­ci­jų prie­mo­nės Lie­tu­vos of­tal­mo­lo­gi­jai pra­dė­tos tai­ky­ti 1997 m. Ga­li­ma teig­ti, kad KMU Te­le­me­di­ci­nos cen­tro spe­cia­lis­tai (va­do­vas prof. Al­vy­das Pa­unks­nis) į ES įsto­jo anks­čiau nei vi­sa Lie­tu­va, pir­mą kar­tą tarp­tau­ti­nia­me te­le­me­di­ci­nos pro­jek­te da­ly­va­vę 2000 m. Pro­jek­to me­tu Sankt Pe­ter­bur­go moks­li­nin­kai pri­mi­nė, kad pir­mie­ji nuo­to­li­niai me­di­ci­nos vaiz­dų ir sig­na­lų per­da­vi­mai bu­vu­sio­je TSRS pir­mą kar­tą at­lik­ti Kau­ne (apie 1960 m. per­duo­ta elektrokardiog­ra­ma). ES tei­gia­mai ver­ti­na nuo­to­li­nės me­di­ci­nos veik­lą. Ga­lio­ja Li­sa­bo­nos stra­te­gi­jos pla­nas, kur pabrė­žia­ma elek­tro­ni­nė svei­ka­ta ir jos pa­slau­gos, nes el. Svei­ka­ta tu­ri pa­dė­ti plė­to­ti li­gų pro­fi­lak­ti­ką ir anks­ty­vą­ją diag­nos­ti­ką. KMU Te­le­me­di­ci­nos cen­tro pa­grin­di­niai tiks­lai ir veik­los kryp­tys 2000 m. tarp Šve­di­jos ir Lie­tu­vos bu­vo pa­si­rašyta su­tar­tis ir pra­dė­tas įgy­ven­din­ti ban­do­ma­sis te­le­me­di­ci­nos pro­jek­tas „Lit­med“. Įgy­ven­di­nant da­ly­va­vo KMUK ir Šve­di­jos mies­tų – Lun­do bei Stok­hol­mo – spe­cia­lis­tai. Pro­jek­to tiks­las bu­vo su­kur­ti te­le­me­di­ci­nos in­fra­struk­tū­rą Lie­tu­vo­je, mo­ky­ti me­di­kus nau­do­tis te­le­me­di­ci­nos tech­no­lo­gi­jų ga­li­my­bė­mis. 2002 m. ba­lan­džio mėn. įkur­tas KMU Te­le­me­di­ci­nos cen­tras, su­kur­ta rei­ka­lin­ga in­fra­struk­tū­ra. Te­le­me­di­ci­nos cen­tras įsi­kū­ręs Akių li­gų kli­ni­ko­je. Te­le­me­di­ci­nos cen­tras dir­ba vi­suo­me­ni­niais pa­grin­dais, val­dy­bą su­da­ro 10 žmo­nių. Pa­grin­di­niai te­le­me­di­ci­nos tiks­lai yra kon­sul­ta­ci­jos, moks­las ir nuo­to­li­nis mo­ky­mas. Cen­tre vyks­ta kli­ni­ki­nės ir tarp­tau­ti­nės te­le­kon­sul­ta­ci­jos su už­sie­nio spe­cia­lis­tais, vir­tu­a­lio­je erd­vė­je me­di­kai pri­sta­to trau­mas ir re­tus li­gos at­ve­jus bei gau­na už­sie­nio ko­le­gų kon­sul­ta­ci­ją. Pri­rei­kus vir­tu­a­lio­je erd­vė­je ga­li kon­sul­tuo­tis dau­ge­lio sri­čių spe­cia­lis­tai. Daž­niau­siai šia ga­li­my­be nau­do­ja­si akių li­gų, au­sų, no­sies ir ger­klės li­gų gy­dy­to­jai, der­ma­to­ve­ne­ro­lo­gai, pa­to­lo­gai. In­di­vi­du­a­lios kon­sul­ta­ci­jos vyks­ta tuo­met, kai spe­cia­lis­tams rei­kia kitos nuo­mo­nės. Te­le­me­di­ci­nos cen­tras ren­gia te­le­kon­sul­ta­ci­jų se­an­sus su už­sie­nio spe­cia­lis­tais. Daž­niau­siai kon­sul­tuo­ja­ma­si su Šve­di­jos, Vo­kie­ti­jos, kt. Ša­lių spe­cia­lis­tais. Į veik­lą jun­gia­si mū­sų ša­lies chi­rur­gai ir ra­dio­lo­gai. Už­sie­nio ša­ly­se me­di­kai la­bai ak­ty­viai ben­drau­ja ir kon­sul­tuo­ja­si nau­do­da­mi te­le­ko­mu­ni­ka­ci­jas. Te­le­me­di­ci­nos cen­tras vyk­do tarp­tau­ti­nius pro­jek­tus. Vyk­dy­tas Eu­ro­pos pro­jek­tas kar­tu su ka­ro me­di­kais iš D.Bri­ta­ni­jos, for­muo­tos tarp­tau­ti­nės der­ma­to­lo­gi­jos, au­sų, no­sies ir ger­klės li­gų, of­tal­mo­lo­gi­jos sri­čių duo­me­nų ba­zės. Da­ly­vau­ta va­di­na­muo­se ma­nev­ruo­se, vy­ku­siuo­se Klai­pė­dos ra­jo­ne. Šiuo me­tu vyk­do­9ase l. TEN pro­jek­tas. Te­le­me­di­ci­nos cen­tro tiks­las yra plė­to­ti šią veik­lą Lie­tu­vo­je ir plės­ti tarp­tau­ti­nius ry­šius. Te­le­me­di­ci­nos cen­tras kar­tu su Nuo­to­li­nio mo­ky­mo cen­tru ren­gia elek­tro­ni­nius va­do­vė­lius – in­ter­ne­to sve­tai­nes. Jo­se su­kaup­ta daug pro­fe­sio­na­lios teks­to ir vaiz­do in­for­ma­ci­jos. Bos­to­no me­di­kai iš JAV, kai ren­gė sa­vo prie­mo­nę ir ra­do in­ter­ne­te KMU Te­le­me­di­ci­nos cen­tro pus­la­pius, pra­šė lei­di­mo nau­do­tis mi­nė­ta me­džia­ga. Ki­ta Te­le­me­di­ci­nos cen­tro veik­los sri­čių – nuo­to­li­nių pa­skai­tų skai­ty­mas. Pa­skai­tų skai­ty­mas į už­sie­nį ir iš jo tam­pa įpras­tu reiš­ki­niu. Šei­mos, ben­dro­sios prak­ti­kos gy­dy­to­jams skai­to­mas 72 val. Of­tal­mo­lo­gi­jos kur­sas nuo­to­li­niu bū­du. Prie in­ter­ne­to pri­si­jun­gia 20 li­go­ni­nių Lie­tu­vo­je ir da­ly­vau­ja kva­li­fi­ka­ci­jos kė­li­mo kur­suo­se. Iš­klau­sę kur­są, gy­dy­to­jai pil­do ži­nių ver­ti­ni­mo tes­tus, gau­na pa­žy­mė­ji­mus ir to­kiu bū­du ke­lia kva­li­fi­ka­ci­ją. Me­di­kų to­bu­li­ni­mo­si kur­sai nuo­to­li­niu bū­du vyks­ta 2 kar­tus per me­tus. Nuo­to­li­nės stu­di­jos di­di­na kur­sų pa­sie­kia­mu­mo ir klau­sy­to­jų ra­tą, tau­po kva­li­fi­ka­ci­jai kel­ti skir­tas lė­šas ir lai­ką. Pa­skai­tų me­džia­ga pa­sie­kia­ma net dau­giau­siai nu­to­lu­sių vie­tų gy­dy­to­jams. Kur­so dės­ty­to­jai pa­lan­kiai ver­ti­na pro­jek­to su­teik­tas ga­li­my­bes sis­te­min­ti me­džia­gą, ap­do­ro­ti ją elek­tro­ni­niu bū­du, to­bu­lin­ti pa­skai­tų skai­ty­mo te­le­au­di­to­ri­jo­se įgū­džius, su­si­pa­žin­ti su nau­jau­siais sa­vo sri­ties moks­lo ir prak­ti­kos lai­mė­ji­mais. Tre­čio­ji kryp­tis, ku­rią vyk­do Te­le­me­di­ci­nos cen­tras – moks­li­niai ty­ri­mai. Tai kar­tu su šve­dais vyk­dy­ti Bal­tic Med­web pro­jek­tai. Įgy­ven­di­nant pro­jek­tus bu­vo for­muo­ja­mos tarp­tau­ti­nės vaiz­dų duo­me­nų ba­zės, ku­rias nau­do­da­mi gy­dy­to­jai ga­li pa­si­sem­ti pa­tir­ties diag­no­zuo­da­mi li­gas. KMU Te­le­me­di­ci­nos cen­tras da­ly­vau­ja dau­ge­ly­je tarp­tau­ti­nių pro­jek­tų įvai­rio­se ša­ly­se. Cen­tro dar­bai pa­tei­kia­mi tarp­tau­ti­niuo­se ren­gi­niuo­se – kon­gre­suo­se, už­sie­nio kon­fe­ren­ci­jo­se. 2003 m. Briu­se­ly­je KMU Te­le­me­di­ci­nos cen­tras kar­tu su KTU ir šve­dų spe­cia­lis­tais bu­vo ap­do­va­no­tas di­plo­mu tarp 20-ies ge­riau­sių te­le­me­di­ci­nos pro­jek­tų Eu­ro­po­je. KMU Te­le­me­di­ci­nos cen­tras jau 2 m. yra tarp­tau­ti­nės el. Svei­ka­tos ir te­le­me­di­ci­nos drau­gi­jos tik­ra­sis na­rys. Drau­gi­ja tu­ri moks­lo val­dy­bą, ku­rios na­rys yra KMU Te­le­me­di­ci­nos cen­tro va­do­vas prof. Al­vy­das Pa­unks­nis. Te­le­me­di­ci­nos ga­li­my­bė­mis do­mi­si ir ra­jo­nuo­se dir­ban­tys me­di­kai, ku­rie no­ri nuo­la­ti­nio ry­šio su KMUK. Tiks­las – sku­bos at­ve­ju, kai ope­ruo­ja­mas pa­cien­tas, ku­rio ne­ga­li­ma trans­por­tuo­ti, rei­kia gy­vo vaiz­do kon­sul­ta­ci­jos. Vie­na te­le­me­di­ci­nos už­duo­čių – po­pu­lia­rin­ti. Pa­cien­tai Lie­tu­vo­je no­riai pri­ima te­le­me­di­ci­nos pa­slau­gas, ver­ti­na ga­li­my­bę kon­sul­tuo­tis su pa­sau­lio spe­cia­lis­tais. Pa­cien­tai grei­tai orien­tuo­ja­si esa­mo­je pa­sau­lio si­tu­a­ci­jo­je, kaip ir juos gy­dan­tys me­di­kai. [5] 2. Virtualių dietologų konsultacijų kaip verslo idėjos pagrindimas 2.1. Verslo idėja – virtuali dietologų konsultacija video telefonais Pagrindinis tikslas yra pristatyti verslo idėją ir kartu sprendimą, kurį norima pasiūlyti rinkai. Pasirinktos verslo idėjos esmė yra Lietuvoje jau egzistuojanti paslauga, t.y. dietologų konsultacija. Tačiau naujumas tame, jog konsultacijos bus atliekamos virtualiai, naudojantis video telefonais. Apskritai tradiciškai suvokiama šios paslaugos esmė yra gana išpopuliarėjusi: steigiamos vis nauji sveikatingumo centrai, privatūs dietologų kabinetai ir pan. Tad įeit į šią šaką yra gana sudėtinga, kadangi konkurencija turi tendencija vis didėti. Remiantis produktų, gaminių ir paslaugų klasifikatoriumi, dietologų konsultacijos gali būti priskiriamos prie medicinos ir chirurgijos specialistų konsultacijų ir gydymo paslaugų. Verslo idėjos unikalumas yra tame, kad tai bus ne tradiciškai teikiama paslauga, o naudojantis video telefonais, kai atstumas tarp dietologo ir kliento yra didelis, arba dėl laiko stokos norima greičiau gauti šią paslaugą. Paslaugos teikiama kokybė nenukentėtų vien dėl to, jog specialistas ir šios paslaugos vartotojas vis tiek bendrauja akis į akį, realiu laiku. Kokybė – tai objektyvių savybių, kuriomis pasižymi prekė/paslauga visuma. Vertė – tai subjektyvus vartotojo paslaugų suvokimas. Tai ką vadina “kokybe” gamintojas ne visada yra vertė vartotojui. Svarbu aiškiai aprašyti vertę, kuri bus sukurta tiksliniams klientams, nes tai yra svarbiausia priežastis, dėl kurios jie pirks paslaugą. Klientams svarbūs aspektai: • Taupomas laikas; • Galimybė konsultuotis su užsienio specialistais; • Fizinio atstumo išnykimas; • Klientai taip pat gali konsultuotis ten, kur jiems patogu, turėdami tam tikrą aparatūrą; • Klientams konsultacijų laikotarpiu visa reikalinga įranga gali būti išnuomota, tad nebūtų būtina ją įsigyti; • Klientams būtų siūlomos tik geriausių specialistų konsultacijos; • Vienu metu klientas gali konsultuotis su keliais specialistais ir išsirinkti optimalų variantą; • Apmokėjimas už paslaugas internetu; • Nuolaidų sistemos; • Už paslaugas apmokama po to, kai suteikiama paslauga, prieš tai sudarius paslaugos teikimo/gavimo sutartį; • Jei paslaugos kaina viršytų tam tikrą sumą arba kliento dabartines finansines galimybes, tai būtų galima gauti paslaugą išsimokėtinai; • Paslaugos prieinamumas įgalins daugiau žmonių susirūpinti savo sveikata. Virtuali dietologų konsultacijų paslauga Lietuvoje būtų visiškai nauja, kaip puiki alternatyva tradiciškai teikiamoms paslaugoms, taupanti laiką bei kitus resursus. 2.2. Verslo įsteigimas Ketinant steigti įmonę, teikiančią virtualias dietologų konsultacijas, pirmiausia reikia nuspręsti, kokia įmonės teisinė forma (rūšis) yra tinkamiausia pasirinktiems tikslams įgyvendinti. Lietuvos Respublikos įstatymai numato galimybę steigti šių teisinių formų (rūšių) įmones: individualias įmones, tikrąsias ir komanditines (pasitikėjimo) ūkines bendrijas, akcines, uždarąsias akcines, investicines, žemės ūkio, kooperatines bendroves, valstybės ir savivaldybės įmones. Tais atvejais, kai veiklos tikslas nėra pelno siekimas, galima steigti ne pelno organizacijas. Šiuo atveju verslas būtų su didesne ūkine rizika, tad geriau pasirinkti ribotos civilinės atsakomybės juridinį asmenį – akcinę bendrovę arba uždarąją akcinę bendrovę, t.y. tas teisinių formų (rūšių) įmones, kurios už savo prievoles atsako tik savo (bendrovės) turtu. Akcinė bendrovė (AB) – tai ribotos turtinės atsakomybės kompanija, kurios kapitalas suformuotas parduodant akcijas. AB akcininkai yra kolektyviniai savininkai. AB yra juridinis asmuo, disponuojantis akciniu kapitalu ir kitu AB turtu. Akcinės bendrovės privalumai [6]: 1. Galimybė koncentruoti didelį kapitalą, sujungiant smulkius individualius kapitalus ir įsteigiant stambią kompaniją. 2. Sudaromos sąlygos verslininkams, neturintiems pakankamų nuosavų lėšų, panaudoti kapitalą tų žmonių, kurie nesugeba pelningai investuoti jo į savo verslą. 3. Ribota akcininkų turtinė atsakomybe. 4. Galimybė laisvai keistis bendrasavininkams. 5. Akcininkų nuosavybės atskyrimas nuo tiesioginio AB valdymo. 6. Profesionalus valdymas. 7. Neribotas funkcionavimo laikas. Akcinės bendrovės ribotumai [6]: 1. Vyriausybinis reguliavimas. 2. Dvigubas apmokestinimas. 3. Nuosavybės atotrūkis nuo AB veiklos kontrolės. 4. Apribotas komercinių – gamybinių paslapčių išsaugojimas. 5. Ekonominis išrankumas. Kadangi ši paslauga yra susijusi su kompiuterinės technikos naudojimu, todėl galimas šio verslo organizavimo būdas kaip elektroninė komercija. Tad paslaugos būtų teikiamos visiškai neišeinant iš namų, užsisakant jas internetu, pasirenkant norimą specialistą bei susitariant su juo jau individualiai. Internetu būtų galima užsisakyti visą reikalingą įrangą (nusipirkti arba išsinuomoti), apmokėti už paslaugas, susitarti su dietologu dėl laiko ir pan. 2.3. Organizacinė struktūra 1 pav. Organizacinė struktūra 2.4. Vadybos komanda ir personalo vadyba Vadybos komanda yra vienas svarbiausių naujos verslo idėjos realizavimo elementų. Formuojant organizacijos struktūrą, reikia apsvarstyti, kokie asmenys (kas) kokią veiklą (ką) atlieka ir kokių jiems reikės priemonių tam darbui atlikti. Komandos nariai: • Vadybininkai, ieškantys naujų klientų, naujų specialistų-dietologų (pagal rekomendacijas, ), užsiimantys rėmimo politika (reklama, populiarinimu ir pan.), besirūpinantys, kad paslaugos būtų kokybiškos, pasiektų klientus laiku, kad parduodama/nuomojama įranga būtų kokybiška; • Dietologai, pasirašę sutartis su šias paslaugas teikiančia įmone; • Specialistai, išmanantys technologijas, galintys sutaisyti visus gedimus, prižiūrėti įrangą profilaktiškai; • Žmonės, pristatantys įrangą klientui į namus; • Finansininkai-apskaitininkai-buhalteriai. Reikalavimai vadybininkui: • aukštesnysis arba aukštasis išsilavinimas; • bent 1 metų darbo patirtis spaudos, dizaino, reklamos ar rinkodaros srityje (reklamos vadybininkui.); • geros anglų ir rusų kalbų žinios; • spaudos, reklamos srities išmanymas; • geri pardavimo įgūdžiai; • geri darbo kompiuteriu įgūdžiai; • analitinis mąstymas. Reikalavimai dietologui: ◦ aukštasis medicininis išsilavinimas; ◦ galiojanti licencija; ◦ darbo patirtis ne mažiau kaip 3 metai; ◦ kompiuterinis raštingumas; ◦ puikios rusų ir anglų kalbų žinios. Privalumas – mokėti trečią užsienio kalbą; ◦ komunikabilumas, atsakingumas; ◦ susipažinimas su Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu „Dėl Lietuvos medicinos normos MN 31:2006 „Gydytojas dietologas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ patvirtinimo“. [8] Reikalavimai technikos specialistui: • aukštesnysis/aukštasis išsilavinimas; • darbo patirtis ne mažiau kaip 2 metai; • sugebėjimas konsultuoti nepatyrusius vartotojus; • video telefonų išmanymas; • anglų ir rusų kalbos mokėjimas; • vairuotojo pažymėjimas. Reikalavimai pristatančiam įrangą į namus asmenims: • vairuotojo pažymėjimas; • paslaugumas, atsakingumas, savarankiškumas. Reikalavimai finansininkui-apskaitininkui-buhalteriui: • aukštasis/aukštesnysis ekonominis išsilavinimas; • ne mažesnė kaip 3 metų buhalterio darbo patirtis; • LR teisės aktų išmanymas; • anglų kalbos mokėjimas. Privalumas – rusų kalba; • labai geri darbo kompiuteriu įgūdžiai; • analitiniai įgūdžiai; • kruopštumas, atsakingumas, pareigingumas, lojalumas; • gebėjimas dirbti savarankiškai ir komandoje. Įmonės vadovas turi: • turėti  aukštąjį  išsilavinimą; • turėti  ne mažesnį kaip 1 metų įstaigos (padalinio) vadovo darbo stažą; • gebėti numatyti bendrovės gamybinę, ūkinę, finansinę veiklą, jos vystymosi tendencijas; • mokėti savarankiškai planuoti, organizuoti įmonės veiklą; • mokėti valdyti, kaupti, sisteminti, apibendrinti informaciją ir rengti išvadas; • sklandžiai dėstyti mintis raštu ir žodžiu, išmanyti raštvedybos reikalavimus ir teisės aktų rengimo taisykles; • mokėti naudotis kompiuteriu, ryšių, kita telekomunikacijų bei dauginimo technika; • žinoti įstatymų ir kitų norminių teisės aktų reikalavimus, bendrovės darbo specifiką bei darbo problemas ir būdus joms išspręsti, įstatyminius darbo organizavimo, bendravimo pagrindus, darbuotojų saugos ir sveikatos, priešgaisrinės saugos reikalavimus, Darbo kodekso nuostatas. Kaip matyti iš šių reikalavimų, darbuotojai turi būti kvalifikuoti, turintys patirties savo sferoje bei pasižymintys tam tikromis asmeninėmis savybėmis. 2.5. Marketingas  Dažnai sakoma, kad gera verslo idėja visada sulauks palaikymo, net ir blogais laikais. Tačiau vienas dalykas yra turėti gerą verslo idėją, kitas – sugebėti ją pristatyti ir realizuoti. Pasirinkta idėja – virtuali dietologų konsultacija video telefonais. Šį pasirinkimą būtų galima motyvuoti tuo, kad tai yra lyg ir iššūkis tradicinėms paslaugoms, kuomet konsultacija vyksta akis į akį. Geros sveikatos ir ilgaamžiškumo paslaptis – sveika mityba. Tinkamai besimaitindamas žmogus ne tik puikiai jaučiasi, tačiau ir ilgiau išlieka žvalus ir sveikas. [11] Lietuvoje antsvorį turi 42% vyrų ir 32% moterų. Net 17% Lietuvos moterų ir 11% vyrų yra nutukę. Tai reiškia, kad kas penktas žmogus Lietuvoje yra nutukęs ir nutukusių žmonių skaičius sparčiai didėja. Nutukimas nėra vien kosmetinė problema Jį dažniausiai sąlygoja netinkami mitybos įpročiai ir pasyvus gyvenimo būdas. Kai su maistu gaunama energija viršija poreikius, tai yra jos gaunama daugiau, nei išeikvojama, jos perteklius kaupiasi organizmo riebaliniame audinyje. Taigi kiekvienas žmogus, norintis atsikratyti antsvorio arba tiesiog pasikonsultuoti sveikos mitybos klausimais, gali pasinaudoti virtualiomis gydytojų dietologų paslaugomis. [9] Gydytojai dietologai konsultuoja sveikos ir dietinės mitybos klausimais, gydo nutukimą, valgymo sutrikimus (nervinę anoreksiją, nervinę bulimiją, persivalgymus), rekomenduoja, kaip maitintis sergant įvairiomis ligomis (virškinimo sistemos ligomis, cukriniu diabetu, kt.). Taip pat konsultuoja vegetarinės mitybos, nėščiųjų ir žindyvių maitinimosi klausimais. Nustato, kiek maisto reikia pacientams, sudaro ir skiria maitinimosi programas, planuoja ir prižiūri gydomųjų ir kitokių dietų paruošimą atskiriems asmenims. Gydytojai dietologai sudaro individualų maitinimosi planą – planą, kuris padėtų pacientui saugiai sumažinti svorį ir pagerinti sveikatą. Ji apskaičiuoja kalorijas, kiek reikėtų suvartoti, kad svoris mažėtų saugiai, nelėtėtų medžiagų apykaita. Taip pat parenka maisto produktus, atsižvelgdama į paciento maitinimosi įpročius, mėgstamą ir nemėgstamą maistą ir į leidžiamus bei draudžiamus vartoti produktus, sergant tam tikromis ligomis (pvz., padidėjus cholesterolio kiekiui kraujyje ar sergant podagra ar diabetu). Taigi pacientui nereikia pačiam skaičiuoti kalorijų, svarstyti, ką jam galima valgyti ir ko negalima. Planas yra patogus, pritaikytas žmogaus poreikiams. [11] Todėl galima teigti, kad virtuali dietologų konsultacija yra labai patogus būdas, nes žmogus neišeidamas iš namų realiuoju laiku gali susisiekti videotelefonu su dietologu ir gauti reikiamą informaciją. 2.5.1. Tikslinės rinkos dydis ir augimo potencialas Tikslinės žmonių grupės: Lietuvos gyventojai, ypač žmonės turintys antsvorio problemas, o taip pat visi kiti, norintys gauti išsamią sveikos ir dietinės mitybos informaciją. Lietuvoje, kaip ir užsienio šalyse jau yra populiarios virtualios konsultacijos įvairiose srityse, pavyzdžiui medicinoje, teisinėje aplinkoje (virtualios juridinės konsultacijos), darbo biržos ir įdarbinimo paslaugose (virtuali darbo birža) ir kitose srityse. Kadangi Lietuvoje virtualių dietologų konsultacijų video telefonais paslaugos dar nėra teikiamos, ši paslauga rinkoje būtų visiškai nauja. Svarbu paminėti, kad pats paslaugos novatoriškumas yra tame, kad klientai (pacientai) galės realiuoju laiku konsultuotis su dietologu bei galės matyti vienas kitą. Tai padės gydytojui dietologui priimant sprendimus ir paskiriant konkrečiam pacientui gydymo metodą (paskiriant tam tikrą dietą). 2.5.2. Rinkodaros planas Kaip jau buvo minėta, pasirinkta verslo idėja (virtuali dietologų konsultacija video telefonais) yra visiškai nauja Lietuvoje, todėl visą dėmesį reiktų sutelkti į tinkamą naujos idėjos pristatymą ir realizavimą. Tai reiškia, kad labai svarbu parinkti tinkamus naujos paslaugos rėmimo būdus, kainodaros strategiją, nes būtent nuo šių veiksnių priklausys, ar įmonė sugebės sudominti ir pritraukti klientus. Rėmimas gali būti vykdomas daugeliu būdų [12]: • Asmeninis pardavimas yra tiesioginis pirkėjo ir potencialaus kliento bendravimas; • Reklama yra bet koks formalus prekių, paslaugų ar idėjų pristatymas, už kurį buvo užmokėta; • Populiarinimas yra prekių, paslaugų ar idėjų pristatymas be tiesioginio apmokėjimo (dažnai apibrėžiamas kaip ryšiai su visuomene); • Pardavimų skatinimas yra veiksmai, skirti sustiprinti susidomėjimą įmone ir jos prekėmis. Reklamos tikslams pasiekti pasirenkami vienokie ar kitokie reklamos būdai. Konkretaus būdo pasirinkimą įtakoja keletas veiksnių – kaina, aprėptis, tikslinė auditorija. Reklamos priemonės gali būti klasifikuojamos pagal nešiklių rūšis:spaudos reklama, spausdintos reklamos priemonės, radijo reklama, televizijos reklama, kino reklama, pašto reklama, vitrinos reklama, lauko (išorinė) reklama, reklama ant transporto priemonių, įpakavimo reklama, prekinis ženklas, foto reklama, šviesos reklama, demonstracinė reklama, reklaminis suvenyras, interneto reklama, reklama prekybos taškuose. Taigi reklama pirmiausia būtų siekiama reklamuoti kompanijos veiklą, t.y. padedant jai įsitvirtinti rinkoje. Tolesnė įmonės veikla bus susijusi su materialine nauda. Ji sieks tiesiogiai didinti pelną plečiant ir tobulinant savo paslaugas bei jas reklamuojant. Pradedant veiklą, būtų naudojami tokie reklamos būdai – spaudos, radijo, televizijos, interneto reklama. Lyginant 1000 vartotojų pasiekimo kainą skirtinguose žiniasklaidos kanaluose – reklama internete yra 8 kartus pigesnė už reklamą žurnaluose, 6 kartus – už reklamą laikraščiuose ir 5 kartus pigesnė už reklamą televizijoje. Taigi šis reklamos būdas galėtų būti labiausiai naudojamas. [1] 2.5.3. Kainodaros strategija Kaina – tai rinkodaros komponentas, atsakingas už sprendimus ir veiksmus, susijusius su kainų nustatymu ir keitimu. Tai vienintelis rinkodaros elementas, tiesiogiai kuriantis pajamas,  kai tuo tarpu sprendimai, susiję su kitais rinkodaros elementais trumpajame laikotarpyje sąlygoja išlaidas.  Vienu metu kaina atlieka du vaidmenis: kaina yra instrumentas, labiau nei reklama veikiantis paklausą ir įmonių pelningumo aspektas. Pasirenkant kainodaros strategiją, svarbu atsižvelgti į vidinius ir išorinius veiksnius. Išoriniai veiksniai yra šie: perkamumo galia rinkoje, infliacijos lygis, konkurentų kainos ar vartotojų derėjimosi galia, kainų elastingumas. Vidiniai – patiriamos įmonės išlaidos, pelningumo ir rinkodaros tikslai, taip pat kiekvieno rinkodaros elemento sprendimai. Paslaugos kainos nustatymo struktūra Žemiausia kainos nustatymo riba – savikaina. Finansiniai ir rinkodaros tikslai skatina įmones kelti kainas. Tuo tarpu intensyvi konkurencija verčia įmones peržiūrėti kainas ir, jei jos viršija tiesioginių konkurentų kainas, jas sumažinti. Paklausa – tai dar vienas veiksnys, kuris „nubrėžia“ viršutinę kainos ribą – „lubas“. Dietologų konsultacijų video telefonais paslaugų paklausa atspindi klientų pasiryžimą ir norą pirkti šias paslaugas už rinkos nustatytą kainą. Pastovios ir kintamos išlaidos Paslaugų savikainą sudaro pastovios ir kintamos išlaidos. Formuojant virtualių dietologų konsultacijų video telefonais paslaugų kainodarą, pirmiausia reiktų įvertinti kintamas išlaidas (virtualioms paslaugoms teikti reikalingos įrangos savikainą, transportavimą ir kt.) ir pastovias išlaidas (darbuotojų atlyginimus, patalpų nuomą, įrangos pirkimą ir priežiūrą ir kt.). Augant personalo atlyginimams, neišvengiamai privaloma didinti paslaugų kainas. Kintamos išlaidos priskiriamos virtualių dietologų konsultacijų video telefonais paslaugoms pagal suteiktų paslaugų kiekį ir paslaugų trukmę. Virtualių dietologų konsultacijų video telefonais paslaugų paklausa rinkoje Viršutinė, nurodanti maksimalią kainą, riba – virtualių dietologų konsultacijų video telefonais paslaugų paklausa. Viršutinė kainos riba priklauso nuo tokių veiksnių, kaip: vartotojo suvokimas apie šių paslaugų vertę (patrauklumas ir aktualumas), paklausos elastingumas, socialiniai veiksniai (vartotojų gyvensenos ir laisvalaikio praleidimo būdo pasikeitimai ir kt.). Neelastinga paklausa parodo, kad klientų apsisprendimą pasinaudoti paslauga lemia ne žema kaina, o kiti motyvai. Labai dažnai klientui daug svarbiau paslaugas teikiantis specialistas, prie kurio jis pripratęs. Klientai trokšta malonaus, atidaus bendravimo ir išskirtinio dėmesio, tai padeda kurti teigiamas kliento emocijas (saugumo jausmą, ramybę, atsipalaidavimą, fizinę ir emocinę harmoniją). Didesnė vertė – aukštesnė kaina Klientas sutinka sumokėti už teikiamą paslaugą daugiau, nei už kitų rinkos atstovų siūlomas panašias paslaugas todėl, kad jis suvokia, jog būtent šių paslaugų vertė didesnė. Mūsų įmonė orientuosis labiau į daug uždirbančius klientus, todėl galima jiems suteikti tai, už ką jie pasiryžę mokėti daugiau (privatumą, profesionalumą, nepriekaištingą kokybę ir ypatingą aptarnavimą). Galima drąsiai didinti savo paslaugų kainas Diferenciacija: skirtingos kainos skirtingoms klientų grupėms Jei norima pritraukti kuo daugiau klientų, galima siūlyti klientams paslaugas, kurias atlieka skirtingos kvalifikacijos ir patirties specialistai. Pavyzdžiui, 10 ir daugiau metų patirtį turintiems ir nuolatos besitobulinantiems gydytojams dietologams galima suteikti meistrų vardus, o jų teikiamas paslaugas įvertinti aukščiausia kaina. Kita gydytojų dietologų grupė, tai nuo 6 iki 9 metų patirtį turintys darbuotojai, kurių paslaugų kaina vidutinė. O neseniai įgijusių dietologo specialisto kvalifikaciją ir dirbančių trumpiau nei 5 metus (dietologai konsultantai), teikiamų paslaugų kainos turėtų būti mažiausios. Šios atskiros virtualių dietologų konsultacijų paslaugų kainų grupės privalo atsispindėti šių paslaugų meniu, interneto svetainėje ar per kitus kanalus. Nuolaidų sistemos – naujų klientų motyvacija Norint paskatinti klientus domėtis ir pirkti paslaugas reiktų taikyti tam tikras nuolaidas, pavyzdžiui, nuolaidos galėtų būti taikomos pastoviems (nuolatiniems) klientams, arba priklausomai nuo pasirinko gydymo metodo. Taigi apibendrinant galima teigti, jog prieš nustatant virtualių dietologų konsultacijų video telefonais paslaugų kainas, verslo pradžioje svarbu [2]: • Įvertinti išorinius (paklausą, infliaciją, konkurentų pranašumus ir kainodarą, vartotojų poreikius) ir vidinius (finansinius ir rinkodaros tikslus, pozicionavimą) veiksnius; • Įvertinti būsimas išlaidas (kintamas ir pastovias) ir būsimus klientų srautus; • Numatyti komunikacines kainodaros priemones (interneto svetainę, bukletus, el. Laiškai ir kt.); • Numatyti galimus apmokėjimo būdus( įmokos internetu, bankų skyriuose). • Apsibrėžti, ar bus taikomos nuolaidų sistemos. Jei taip, nustatyti, kokiais atvejais ir kokios nuolaidos bus taikomos. 2.6. Techninis aprūpinimas Vaizdo telefonas – tai automatinis įrenginys, todėl vaizdo ryšiui sudaryti nereikia kompiuterio. Didelis telefono ekranas leidžia realiu laiku matyti žmogų, su kuriuo kalbama. Pagrindinės galimybės [13]: • Įprastiniai skambučiai (prijungimas prie paprastos telefoninės linijos); • IP skambučiai per Internet (prijungimas prie DSL modemo arba maršrutizatoriaus); • Prijungimas prie televizoriaus, projektoriaus ir išorinės akustinės sistemos; • Patogus valdymas (panelėje yra mygtukas „Broadband“, kurio paspaudimas leidžia pasirinkti paprastą skambutį per telefoninį tinklą arba IP skambutį). 2.7. Finansiniai ištekliai Kiek reikės pinigų nustatoma remiantis tyrimais, statistinių duomenų analize, nuojauta. Lengviausiai ir tiksliausiai galima apskaičiuoti, kiek reikės pinigų įrengimams ar nekilnojamam turtui pirkti. Šiuo atveju reikia nustatyti, ko verslui reikia ir kiek tai kainuoja. Šiam verslui reikia: • gerų videotelefonų. Jo kaina internetinėje parduotuvėje Jo kaina internetinėje parduotuvėje Ojo – 299,99$. PC Connection – 365,16$ Sukūrus specialų interneto puslapį, klientai galės šiuos ir kitus videotelefonus užsisakyti arba išsinuomoti. • transporto priemonių; • patalpų, kuriose galėtų dirbti buhalteris; • kompiuterių; • legalios kompiuterinės apskaitos programos. Finansavimo būdai: • Paskolos. Paskolos gali būti trumpalaikės ir ilgalaikės. Šiuo atveju bankas visada prašys užstato, kuris garantuotų paskolos grąžinimą. Trumpalaikės paskolos gali būti naudojamos apyvartiniam kapitalui formuoti (tokiu atveju bankas norės didesnių palūkanų), ilgalaikės – ilgalaikiam turtui įsigyti. Ilgalaikių paskolų reikia patalpoms nusipirkti. Priklausomai nuo jų kainos, paskola bus grąžinama kas puse metų su paskolos davimo/gavimo sutartyje nustatytomis palūkanomis. • Pirkimas išsimokėtinai. Šiuo atveju įsigytas turtas yra naudojamas iš karto, pradiniam įnašui reikia kur kas mažiau lėšų negu perkant iš karto, nereikia užstato, periodiški mokėjimai yra pastovūs ir aiškiai apibrėžti. Išsimokėtinai būtų perkamos transporto priemonės. • Pirkimas skolon ir prekių apmokėjimas avansu. Tai trumpalaikis ir pats efektyviausias finansavimo būdas. Šiuo atveju su tiekėjais sudaromos pirkimo sutartys, kuriose numatomos sutartinės apmokėjimo sąlygos, o sudarant sutartis su pirkėjais, numatomas sutartinio dydžio avansas. Šiuos finansavimo būdu galima būtų naudotis, perkant videotelefonus bei kompiuterius. • Akcijos – tai finansavimas, kai išleidžiamos naujos ar parduodama dalis turimų akcijų. Taigi, priklausomai nuo to, kam yra skiriamas finansavimas, parenkami ir atitinkami finansavimo būdai. 2.8. Idėjos realizavimo rizika Nėra verslo, nėra veiklos, kuri nebūtų susijusi su rizika. Visada ir visur egzistuoja tam tikra tikimybė ko nors netekti, ką nors prarasti. Todėl rizikos apibrėžimą daugelis autorių sieja su ko nors netekimu, su tam tikromis išlaidomis, nuostolių, nepasisekimo tikimybe (pavyzdžiui, nepasiekti tikslo, patirti nepageidaujamą įvykį, prarasti dalį išteklių ir kt.). Dažnai rizika apibūdinama kaip grėsmė, kad kokia nors ūkinė operacija ar ūkinis įvykis neigiamai paveiks įmonės dabartinę veiklą ir tolesnes jos galimybes siekiant numatytų tikslų, kaip tikimybė, jog faktinė įmonės veiklos būklė ir finansiniai rezultatai bus kitokie, negu buvo planuota. Veiklos rizika priklauso nuo daugelio veiksnių, tačiau labiausiai nuo laiko. Neužtikrintumas visuomet didesnis kuo tolesnei ateičiai planuojama tam tikra veikla. Būsimi tolimi įvykiai, pavyzdžiui, 10 metų į priekį, visada yra apgaubti nežinomybės ir netikrumo. Rizika labai priklauso nuo susidariusių situacijų ir aplinkybių. Kartais problemos atsiranda staiga ir nelauktai arba anksčiau negu buvo tikėtasi. Neretai kyla tokios situacijos, kai įmonės vadovai nesugeba imtis būtinų ir skubių priemonių ir dėl to įmonė patiria nuostolių. Rizika taip pat apibūdinama kaip rinkos neapibrėžtumas, nenusakoma ūkinės veiklos partnerių elgsena, informacijos stokos pasekmė kaip netikrumas ir neapibrėžtumas, kurie slypi pačioje rinkos ekonomikoje ir dėl kurių įmonė gali patirti nuostolių, kaip įmonės nesugebėjimas padengti savo veiklos sąnaudų bei išlaidų, anksčiau priimtų investicinių bei kitų valdymo sprendimų rezultatas. Teisingai pabrėžiama, kad rizika yra tam tikras neapibrėžtumas, kuris gali veikti visą ūkinio subjekto veiklą arba tam tikrą jo vykdomą operaciją. Tačiau nereikėtų veiklos rizikos suprasti tik blogąja prasme. Susiklosčius palankioms aplinkybėms rizika gali atnešti daug didesnę naudą, negu kad neprisiimant jokios rizikos arba prisiimant daug mažesnę. Visgi rizikai apibrėžti tinkamesnės vartoti nuostolių, praradimo, neapibrėžtumo sąvokos. Įmonė gali patirti nuostolių dėl to, kad veikia nepatikimoje verslo aplinkoje. Kiekvienoje įmonėje yra daugybė pažeidžiamų veiklos sričių. Jų pažeidžiamumas ypač padidėja esant nepalankiai verslo aplinkai. Pagal poveikį rizikos būna vidaus ir išorės. Vidaus rizikos priklauso tik nuo įmonės veiklos, ypač nuo vadovų profesinės kompetencijos ir darbuotojų sugebėjimų, pastangų darniai dirbti. Išorės rizikų lygį lemia nuo įmonės nepriklausomi veiksniai – politiniai, ekonominiai, socialiniai, demografiniai, teisiniai ir kt. Rizika visada siejama su pelnu. Galimi tokie pelno ir rizikos santykio variantai: 1) didelis pelnas – didelė rizika; 2) didelis pelnas – vidutinė rizika; 3) didelis pelnas – maža rizika; 4) mažas pelnas – didelė rizika; 5) mažas pelnas – vidutinė rizika; 6) mažas pelnas – maža rizika; 7) vidutinis pelnas – didelė rizika; 8) vidutinis pelnas – vidutinė rizika; 9) vidutinis pelnas – maža rizika. Iš šių variantų daugelis pasirinktų trečią variantą, t. y. Esant mažai rizikai norėtų gauti didelį pelną. Tačiau didelis pelnas ir maža rizika yra vienas kitam prieštaraujantys tikslai. Praktika rodo, kad esant mažai rizikai gauti didelį pelną yra nedidelė tikimybė. Todėl verslo pasaulyje dažnai pasirenkamas pirmasis variantas: didelis pelnas – didelė rizika. Kuo didesnio pelno siekimas aiškinamas kaip kompensacija už prisiimtą didelę riziką. Tačiau praktika diktuoja ir kitą formulę: kuo didesnė – tuo galimi didesni nuostoliai. Todėl svarbu nuolat vertinti riziką, tirti ją lemiančius veiksnius ir priežastis, t. y. sugebėti ją valdyti. Viena iš svarbiausių rizikos analizės taisyklių yra ši: negalima rizikuoti daugiau negu leidžia nuosavas kapitalas. Laikantis šios taisyklės būtina apskaičiuoti didžiausią nuostolio apimtį esant rizikai ir palyginti ją su nuosavu kapitalu ir įsitikinti, ar tokia rizika neatves prie bankroto. [3] IŠVADOS 1. Buvo sugeneruotos šešios antrepreneriškos idėjos, iš kurių buvo pasirinkta geriausia – virtualios dietologų konsultacijos. Ši paslauga Lietuvoje dar netaikoma, būtų gera alternatyva žmonėms, neturintiems laiko, tačiau norintiems pasirūpinti savo sveikata ir dėl to besikreipiantiems į specialistus. 2. Kaip rodo užsienio šalių, tokių kaip Australija bei Indonezija, praktika, tokios konsultacijos pasiteisina, kadangi tai taupo tiek klientų, tiek gydytojų laiką, tačiau nuo to nenukenčia paslaugų teikiama kokybė. 3. KMU Te­le­me­di­ci­nos cen­tras dir­ba vi­suo­me­ni­niais pa­grin­dais, val­dy­bą su­da­ro 10 žmo­nių. Pa­grin­di­niai te­le­me­di­ci­nos tiks­lai yra kon­sul­ta­ci­jos, moks­las ir nuo­to­li­nis mo­ky­mas. Cen­tre vyks­ta kli­ni­ki­nės ir tarp­tau­ti­nės te­le­kon­sul­ta­ci­jos su už­sie­nio spe­cia­lis­tais, vir­tu­a­lio­je erd­vė­je me­di­kai pri­sta­to trau­mas ir re­tus li­gos at­ve­jus bei gau­na už­sie­nio ko­le­gų kon­sul­ta­ci­ją. 4. Buvo pateikti dietologų konsultacijų, kaip verslo idėjos, realizavimo aspektai. Apibūdinta pati idėja, išryškinant jos privalumus, lyginant su tradicinėmis konsultacijomis, numatyta organizacinė struktūra, vadybos komanda bei personalo vadyba. Be to, buvo apžvelgiamos galimos marketingo priemonės, norint realizuoti šią idėją, kokio techninio aprūpinimo reikia bei kokius finansinius išteklius reiktų naudoti. LITERATŪRA 1. Apie reklamą internete. Prieiga per internetą:

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!