Velta rankinė

Vilna yra pluoštas, kuris turi unikalią savybę veltis. Šis bruožas sėkmingai pritaikomas kuriant taikomuosius ir dekoratyvinius neaustinius daiktus, tačiau kartais jis yra visai nepageidautinas, pavyzdžiui, tuomet, kai netinkamai išskalbtas vilnonis megztinis susivelia ir praranda savo pirminį grožį. Gebėjimą veltis sąlygoja ir kita natūrali vilnos pluošto savybė - elastingumas. Senovėje ir dabar velti naudojamos avių, ožkų, kupranugarių, lamų, jakų, vilkų, triušių ir kitų gyvūnų vilnos. Vilna yra dažoma natūraliais ir cheminiais dažais , dabar populiarėja ekologiški dažai.
Veltinis yra neaustinis, tai - viena seniausių medžiagos formų, kurią gaminant nenaudojami jokie papildomi rišamieji elementai. Vėlimo technologija ir gaminiai dėl puikių pritaikymo galimybių plito iš vienos vietos į kitą ir įsitvirtino visur, kur tik buvo velti tinkamų augalinių ir gyvulinių pluoštų. Velti dažniausiai naudojami atitinkamai apdoroti ir paruošti gyvulinės kilmės pluoštai.
Šia technika pagamintos pluoštinės medžiagos ir mūsų laikais yra plačiai naudojamos įvairiose pramonės srityse: tiesiant kelius, apšiltinant namus, gaminant baldus, siuvant drabužius ir avalynę, kuriant vienetinius taikomojo ir vizualaus meno objektus.
Yra du vėlimo būdai: šlapiasis ir sausasis vėlimai. Šlapiasis vėlimas, tai mechaninis darbas, kur karštis ir vanduo sukelia cheminę reakciją, kurios rezultatas - tvirtas vilnos pluoštas. Sausasis vėlimas, tai specialia vėlimo adata veliama vilna.
Seniausia ir didžiausia pasaulyje veltinių kolekcija rasta amžino įšalo kapavietėse Sibire, manoma, kad ji iš geležies amžiaus. neblogai išsilaikę ne tik patys veltiniai, bet ir jų puošybos detalės. Ypač plačiai veltinį naudojo Azijos klajoklių gentys. Iš vilnos pluošto veldavo dievų statulėles, kurias šeimos maitintojai kabindavo virš savo gultų, tikėdami, kad jie apsaugos nuo bado, ligų ir mirties.
Linas yra viena iš seniausių tekstilės rūšių pasaulyje, kuris gaminamas iš lino pluošto. Linai - tai vienmetės ir daugiametės žolės ir puskrūmiai. Lietuviai linus augino labai seniai. Linai minimi pačiose seniausiose lietuvių liaudies dainose - darbo dainos susijusios su auginimu, rovimu, verpimu. Tautosakoje linai vadinami šventu augalu, saulės žolynu, moters javu.
Lino pluoštas labai stiprus ir...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!