Vartotojiškosios kultūros grimasos

Šiuolaikinė visuomenė turi nemažai problemų. Dauguma jų yra susijusios ir kyla iš vartotojiškosios kultūros, kuri yra „užhipnotizavusi“ ne vieną net ir labai protingą asmenybę.
Pirmasis vartotojiškąją visuomenę ir jos žmogų apibrėžė XIX amžiaus pirmosios pusės danų filosofas Siorenas Kierkegoras. Jis matė vis ryškėjančias individo nuasmeninimo tendencijas. Siorenas pastebėjo, kad visuomenė nesuteikia žmogui galimybės atskleisti savo individualybę, bet, priešingai, padaro iš jo pasyvų, paklūstantį vartotoją, kurio pagrindinis siekis ir yra gauti tai, kas jam yra siūloma masinės industrijos. Taigi vartotojiškoji visuomenė jau seniai skatina žmogų vadovautis „malonumo principu“: pirkti tai, kas geriausia, naujausia, populiariausia ir taip pamaloninti save – tenkinti savo poreikius, tarnauti savo geiduliams. Tačiau prie ko atveda tas malonumas? Prie persisotinimo ir didelio nusivylimo, galų gale žmogų apima gyvenimo beprasmiškumo jausmas, o jo protas tampa įkalintas. Netrukus tokia asmenybė virsta moderniu vartotojiškosios kultūros „vergu“.
Šiuolaikinė vartojimo kultūra yra gana agresyvi. Pirmiausia, ji neleidžia žmogui būti savimi, atima iš jo laisvę. Antra, galingos reklamos dėka, ji formuoja kiekvieno individo poreikius, kuriuos, be abejo, kiekvienas bet kokia kaina siekia patenkinti. Vis dėlto į populiariąją kultūrą mes linkę žiūrėti trumparegiškai, nes būtent taip mąstyti esame mokomi nuo pat vaikystės. Akivaizdu, kad mąstymas be kritikos yra aktualus mūsų visuomenei, tačiau ar kada nors susimąstėme, kodėl žmonės mokomi mąstyti klaidingai? „Versus“ žurnalistas Vidas Jankauskas pateikia atsakymą į šį klausimą. Jo manymu, kritiškai mąstantys ir savarankiški žmonės nereikalingi sistemai, nes būtent tik laisvas žmogus gali netikėti rinkodaros ir politikos mitais. O toks žmogus, be abejo, nėra reikalingas sistemai, mat nesileidžia „parsiduoti“.
Problemas, susijusias su vartotojiškąja kultūra, pirmoji iš lietuvių rašytojų pastebėjo Bitė Vilimaitė. Savo novelėje „Namai“ ji atkreipė dėmesį į tai, jog modernus žmogus gyvena vadovaudamasis „turėjimo“ filosofija – jo gyvenimo tikslu tampa turėti kuo daugiau materialinio turto, todėl nieko nuostabaus, jog ir sau artimą žmogų pradedame traktuoti kaip daiktą ir kartais tiesiog trokštame pasisavinti. Trafaretiškuose namuose visai...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!