Varis – grynuolių klasės mineralas

Varis – grynuolių klasės mineralas. Turi geležies, sidabro, rečiau aukso priemaišų. Kristalai kubinės singonijos, kubų, rombinių dodekaedrų oktaedrų formos. Varis dažniausiai sudaro dendritus. Turi metalinį blizgesį. Dažniausia susidaro hidroterminėmis ir egzogeninėmis sąlygomis. Randamas sulfidinėse ir kitose vario rūdose (JAV, Čilėje, Rusijoje, Pietų Afrikos Respublikoje…). Varis yra raudonai rusvas, jį dengia plona žalsvai mėlyna plėvelė. Lydimosi temperatūra 1083, virimo temperatūra 2360 OC. Yra minkštas (kietumas pagal Brinelį HB 35), kalus, geras šilumos ir elektros laidininkas (didesnį elektrinį laidumą turi tik sidabras). Jo specifinis šiluminis laidumas 394,28 W/m.
Linijinio
Plėtimosi koeficientas
a*10-6
Specifinė varža
Ω*m*10-6
Varis
8960
1083
394,3 (0,941)
385 (0,092)
17
0,0168
Elektros laidumas %
(Cu=100%)
Tamprumo modulis E MPa
Tempimo riba
MPa(kgf/mm2)
Kietumas pagal Brinelį
MPa(kgf/mm2)
Cheminis simbolis
Kristalinės gardelės tipas kambario temperatūroje
100
132000
220 (22)
350 (35)
Cu
Kubinė centruoto paviršiaus
Vario gavyba
(Atvira vario rūdos kasykla prie Tinto upės)
Vario rūdos (jose yra iki 6 % Cu) skirstomos į:
• Sulfidinės , kuriose Cu yra junginiuose su siera: 2CuFeS , SCu2 , CuS.
• Oksidinės , turinčias oksidų OCu2 , CuO ar hidrokarbonatų 23 OHCuCuCO .
Rūdų nenaudingoji uoliena susideda iš pirito ( 2FeS ), kvarco ( 2SiO ), Mg ir Ca
karbonatų, taip pat silikatų, kuriuose yra 32OAl , Ca, Mg ir Fe oksidų. Rūdose būna
nedideli kiekiai Zn, Pb, Ni ir kt. metalų.
Apie 80 % vario gaunama iš sulfidinių rūdų, apie 15 % – iš oksidinių ir iki 5 %
randama vario grynuolių.
Varis iš rūdų dažniausiai išgaunamas pirometalurginiu būdu, rečiau –
hidrometalurginiu, taikomu dažniausiai oksidinėms rūdoms.
Vario gavyba pirometalurginiu būdu:
1. Rūdos paruošimas lydti (sodrinimas, apdeginimas).
2. Rūdos lydymas į šteiną liepsninėse arba elektrinėse krosnyse 1250–1300 °C temperatūroje.
3. Susidaro šteinas (Cu ir Fe sulfidų lydinys, kuriame yra 20–55 % Cu) ir šlakas.
4. Skysto šteino prapūtimas oru konverteriuose – oksiduojasi Cu ir Fe sulfidai, kurie
virsta šlaku, S – SO2 dujomis.
5. Gaunamas juodasis varis – 98,5–99,5 % Cu ir iki 1,5 % įvairių priemaišų (Fe, S, Ni,
Sn, Ag, Au ir kt.).
6. Juodojo vario rafinavimas perlydant (oksiduojamos priemaišos ir pašalinimos su
dujomis ir šlaku). Gaunamas techninis varis, kuriame...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!