Vandenų apsauga

Atliko: AAV – 2 gr. stud.
1. Darbo tikslas:
1.1. Išmokti nustatyti permanganatinę oksidaciją vandenyje.
2. Teorinė dalis:
Permanganatinė oksidacija – taip pat netiesioginis organinių medžiagų kiekio vandenyje rodiklis. Kalio permanganatas yra silpnesnis oksidatorius negu kalio bichromatas, todėl pagal permanganatinės oksidacijos rezultatus galima spręsti tik apie lengvai besioksiduojančias medžiagas. Iš permanganatinės ir bichromatinės oksidacijos santykio galima spręsti apie paviršiniuose vandenyse esančių organinių medžiagų prigimtį. Jeigu vandenyje vyrauja humusiniai junginiai, šis santykis viršija 40%, jei vandenyje daugiau šviežiai susidariusių organinių junginių – jis mažesnis negu 40%.
Nustačius nuotekų permanganatinę oksidaciją, galima tik labai apytiksliai įvertinti organinių medžiagų kiekį, nes kalio permanganatas suoksiduoja ne visas organines medžiagas, be to, verdant tirpalą, kuriame yra kalio permanganato pertklius, tam tikra pastarojo dalis suskyla į mangano dioksidą ir deguonį. Išsiskyręs mangano dioksidas veikia kaip katalizatorius, spartinantis oksidaciją. Mangano dioksido kiekis labai priklauso nuo analizės sąlygų ir mėginio sudėties. Įvesti pataisą aklu bandymu taip pat negalima, nes jo metu mangano dioksidas neišsiskiria.
Metodo principas pagrįstas kalio permanganato gebėjimu rūgščioje terpėje oksiduoti vandens mėginyje esančias organines medžiagas. Nesunaudotas oksidacijai kalio permanganato likutis redukuojamas oksalo rūgštimi, o pastarosios perteklius nutitruojamas kalio permanganato tirpalu:
MnO4¯ + 8H¯ + 5e → Mn2¯ + 4H2O.
Be praskiedimo šiuo metodu galima nustatyti ChDSMn iki 10mgO2/l. Mažiausia patikimai nustatoma koncentracija – 2,5 mgO2/l.
3. Praktinė dalis:
3.1. Naudojami reagentai ir indai:
3.1.1. Sieros rūgštis (H2SO4), praskiesta (1:2);
3.1.2. Oksalo rūgšties (H2C2O4 ∙ 2 H2O) 0,1N (0,05 mol/l) tirpalas;
3.1.3. Oksalo rūgšties 0,01N (0,005mol/l) tirpalas;
3.1.4. Kalio permanganato 0,1N (0,002 mol/l) tirpalas;
3.1.5. Kalio permanganato (KMnO4) 0,01N (0,002 mol/l) tirpalas;
3.1.6. Distiliuotas vanduo mėginiams ir tirpalams skiesti;
3.1.7. 250 – 300 ml plokščiadugnės kūginės karščiui atsparios kolbos;
3.1.8. Iškaitintos pemzos gabaliukai arba stikliniai rutuliukai;
3.1.9. 25 ml biuretė su stikliniu čiaupu;
3.1.10. Elektrinė plytelė su uždaru kaitinimo paviršiumi;
3.1.11. Magnetinė maišyklė.
3.2. Mėginio analizė:
Į kūginę kolbą įmetami keli stikliniai rutuliukai arba iškaitintos pemzos gabaliukas, įpilama 100ml gerai suplakto ar kitaip homogenizuoto mėginio. Jeigu vanduo labai užterštas...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!