Valstybės (savivaldybių) finansų veikla

Valstybės (savivaldybių) finansų veikla Finansų veiklos esmė Ekonominiai santykiai susidaro piniginių fondų kaupimo ir naudojimo metu. Kaip teisinė kategorija FT reiškia t.n., kurios reglamentuoja piniginių fondų sudarymą ir panaudojimą. Valstybės ir savivaldybės finansų veikla- kompetetingų valstybės ir vietos savivaldybių institucijų veikla, kaupiant ir naudojant pinigų fondus ir nustatant finansinių paslaugų teikimo pagrindus bei vykdant jų laikymosi priežiūrą. Valstybė siekia tokių tikslų (įgyvendinant finansų veiklą): 1. Sukaupti piniginių išteklių, kad užtikrinti valstybės f-jų įgyvendinimą. 2. Efektyviai paskirstyti ir panaudoti piniginius išteklius vadovaujantis valstybės tikslais atitinkamam laikotarpiui. 3. Kontroliuoti valstybės pinigų fondų sudarymą ir panaudojimą. 4. Reglamentuoti ir prižiūrėti finansinių paslaugų teikimą, siekiant užtikrinti valstybės ir finansinių paslaugų naudotojų interesus. Finansų veiklos metodas: Pagal finansų veiklos sritis išskiriamos 3 finansų veiklos metodų grupės: 1. Piniginių fondų sudarymo medodai. 2. Piniginių fondų paskirstymo ir panaudojimo metodai. 3. Piniginių fondų kaupimo ir naudojimo kontrolės bei vertinimo metodai. 1. Teisės aktais nustatyti resursų rinkimo į valstybės ar savivaldybės fondus būdai. Pagrindinis metodas: ◦ Mokesčių metodas – piniginių prievolių įstatymą juridiniams ir fiziniams asmenims siekiant surinkti lėšas į valstybės ar savivaldybės biudžetus. ◦ Rinkliavos ◦ Baudos ◦ Valstybės paveldėto turto realizavimas ◦ Ir kt... 2. Trys medodai: ◦ Finansavimo/biudžetinis metodas – planingas negražintinas ir neatlygintinas lėšų skyrimas iš biudžeto ir specialų fondų subjektams, kurie įgyvendinavalstybės ar savivaldybės f-jas. ◦ Kreditavimo metodas (kreditavimas) – tikslingas grąžintinas ir atlygintinas valstybės lėšų skyrimas bei valstybės garantijų teikimas už ūkio subjektų teikiamas paslaukgas. ◦ Finansavimosi metodas – visų subjekto išlaidų padengimas iš subjekto gaunamų pajamų. 3. tai tie įstatymo nustatyti būdai, kuriais tikrinamas piniginių fondų sudarymas ir panaudojimas: ◦ Finansinis auditas – subjekto finanainės atskaitomybės patikrinimas ir įvertinimas. ◦ Revizija – pilnas tikrinamo subjekto finansinės ūkinės veiklos patkrinimas su tikslu nustatyti tokios finansinės veiklos teisėtumą. Finansų veiklos formos: Pagal pobūdį: 1.Teisinės. Jų turinį sudaro kompetetingų institucijų veikla sukuriant ir taikant FT normas. Ir tokių teisinių formų rezultatasyra FT aktas, kurie arba sukuria, arba panaikina FT normas, arba sukelia ar pabaigia FT santykius (pvz.:baudų skyrimas ar pan). 2. Neteisinės Pagal teisines savybes yra skiriama: a. norminiai ir b.individualūs finansiniai teisės aktai. Norminiai – sukuria bendro pobūdžio FT normas, o individualūs yra taikomi kokrečiam subjektui ir sukelia komkretų finansinį teisinį santykį. 2. neteisinės – prie neteisinių finansų veiklos formų priklauso tokie veiksmai, kurie nesukelia teisinių pasekmių. Jų paskirtis yra ta, kad neteisinių formų taikymas sukelia prielaidas finansų veiklos teisinių formų realizavimui (pvz.: konsultacijų teikimas FT klausimais, seminarų organizavimas) Finansų veiklą įgyvendinančios institucijos Finansų veiklos pobūdis lemia, kad praktiškai finansų veiklą įgyvendina visos valst ir savivald institucijos. Pagal įgalinimo pobūdį šios institucijos yra skirstomos į bendrosios ir specialiosios kompetencijos institucijas. Skirtumas yra toks: bendrosios kompetencijos institucijos vadovauja visai valstybės finansų veiklai ir organizuoja finansų veiklą visos valstybės mastu. Bendrosios kompetencijos institucijos: 1 Seimas a) Formuoja vieningą valstybės finansų politiką b) Priima finansų įstatymus c) Tvirtina valstybės biudžetą d) Tvirtina pagrindinių valstbės pinigų fondų sąmatus arba biudžetus (sodros, sveikatos draudimo ir kt) e) Formuoja institucijų sistemą, kuri atsakinga už finansų politikos įgyvendinimą f) Ratifikuoja tarptautines finansų sutartis g) Vykdo parlamentinę finansų įstatymų vykdymo kontrolę 1.1 Biudžeto ir finansų komitetas (kaip pagalbinė institucija seime) a) rengia išvadą dėl valstybės biudžeto projekto b) atlieka parlamentinę biudžeto vykdymo kontrolę c) savarankiškai rengia finansų įstatymų projektus d) svarsto siūlymus dėl finansų veiklos tobulinimo e) atlieka parlamentinę Lietuvos Banko ir finansų ministerijos veiklos kontrolę 2. Vyriausybė a) priima poįstatyminius aktus finansų įstatymams įgyvendinti b) organizuoja valstybės biudžeto sudarymą ir vykdymą c) teikia siūlymus seimui dėl finansų institucijų įsteigimo d) priima sprendimus dėl valstybės skolos įsipareigojimų e) kooriduoja jai pavaldžių institucijų finansinę veiklą 3. Lietuvos prezidentas: a) pasirašo finansų įstatymus b) skiria finansų ministrą c) teikia seimui valstybės kontrolieriaus ir lietuvos banko valdybos pirmininko kandidatūras d) teikia seimui pareiškimus dėl nepasitikėjimo valstybės kontrolieriumi ir lietuvos banko valdybos pirmininku Specialiosios institucijos – finansų veikla joms yra pagrindinė teisės aktais pavesta f-ja. Pagrindinė – finansų ministerija: a) Įgyvendina valstybės politiką finansų srityje b) Teikia pasiūlymus vyriausybei dėl biudžeto, mokesčių, valstybės skolos valdymo politikos. c) Metodiškai vadovauja buhalterinei apskaitai ir viadaus auditos sistemos sukūrimui d) Įgyvendina valstybės politiką finansų srityje susijusią su lietuvos integracija į ES. e) Rengia finansų įstatymų ir poįstatymunių aktų projektus f) Rengia valstybės biudžeto projrktą g) Organizuoja valstybės biudžeto kasos operacijų vykdymą per kredito įstaigas h) Valdo valstybės iždą i) Atstovauja LR vyriausybę valdant valstybės skolą j) Koordinuoja ir prižiūri valstybinės mokesčių inpekcijos, Lietuvos muitinės ir draudimo priežiūros tarnybos veiklą. Mokesčių surinkimui užtikrinti prie finansų munisterijos įsteigta Valstybinė mokesčių inpekcija, kuri: a) tvarko mokesčių mokėtojų apskaitą b) komtroliuoja mokesčių apskaičiavimą ir sumokėjimą c) išieško nesumokėtus mokesčius d) paskirsto surinktus mokesčius tarp valstybės biudžeto ir kitų piniginių fondų e) organizuoja konfiskuotų, bešeimininkių ir valstybės paveldėto turto apskaitą ir realizavimą f) teikia paaiškinimus ir konsultacijas mokesčių įstatymo taikymo klausimais g) ir kt. Muitinės veiklai vadovaiti prie finansų ministerijos įstaigtas Muitinės departamentas: a) suderinęs su finansų ministerija steigia ir likviduoja teritorines muitines, postus b) kontroliuoja ir koordinuoja muitinių veiklą c) organizuoja ir kontroliuoja importo, eksporto mokesčių surinkimą d) kovoja su kontrabanda e) užtikrina tarptautinių lietuvos įsipareigojimų vykdymą muitinės srityje f) teikia informaciją finansų ministerijai apie muitinės įstatymo vykdymą (po įstojimo bus panaikintas šis departamentas) Draudimo įmonių veiklai prižiūrėti – valstybės draudimo įmonių priežiūros tarnyba: a) išduoda licencijas draudimui b) nustato reikalavimus draudimo įmonių veiklai c) prižiūri draudimo įmonių veiklą ir taiko poveikio priemones už pažeidimus d) leidžia teisės aktus reglamentuojančius draudimo įmonių veiklą Lietuvos bankas: a) turi išimtinę teisę išlaisti į apyvartą ir išimti iš jos nacionalinius pinigus b) formuoja ir įgyvendina lietuvos pinigų politiką c) nustato nacionalinės valiutos kurso reguliavimo sistemą d) valdo ir naudoja lietuvos užsienio valiutos ir aukso atsargas e) išduoda licencijas komerciniams bankams (kredito įstaigoms) f) prižiūri komercinių bankų veiklą. FT esmė FT dalykas, metodas ir samprata: Finansinės veiklos(FV) svarba lemia tai, kad valstybė skiria dėmesį FV-os teis. pagrindo sukūrimui, todėl visa FV reguliuojama teisės aktų, kurių tarpe svarbiausia vieta tenka FT aktams. Tokiu būdu FT dalyką plačiąja prasme sudaro visuomenin. Santykiai, atsirandantys kompetetingoms valst. ir savivaldyb. institucijoms įgyvendinant FV. Jiems būdingi: 1.Organizacinis pobūdis. Šie santykiai susiklosto FV srityje, siekiant suformuoti piniginius fondus, reikalingus valst. funkcijų įgyvendinimui. 2.Paskirstomasis pobūdis. Per tokius santykius visuomenės grynosios pajamos paskirstomos tarp valst., savivald. Ūkio subjektų, gyventojų. 3.Valdingas pobūdis. Santykiuose būtinai dalyvauja valst. ar saviv.institucijos, turinčios valdingus įgalinimus kt.subjektų atžvilgiu. 4.Piniginis turtinis p. Santykių objektas-pinigai ir pinig. Prievolės, susijusios su piniginių fondų sudarymu. Pgl. FV sritis santykiai skirstomi: 1.valst. ir saviv. pajamų gavimo santykiai 2.Piniginių lėšų, sukauptų atitinkamuose fonduose, paskirstymo santykiai. 3.Lėšų, sukauptų piniginiuose fonduose, panaudojimo santykiai 4.Piniginių fondų sudarymo ir panaudojimo, kontrolės bei vertinimo santykiai 5.Finansinių paslaugų teikimo, reguliavimo ir priežiūros FT dalykų ypatumus lemia tai , kad naudojamas specifinis reguliavimo metodas. Naudojamas valdingų įgalinimų metodas. Valdingus įgalinimus turi daugumoje institucijų, kurioms administracine prasme nėra pavaldūs kt. FT subjektai. FT suprantama kaip sistema teisės normų, reguliuojančių visuomeninius santykius, atsirandančius FV srityje valdingų įgalinimų davimo pagrindu, siekiant užtikrinti normalų valstybės funkcionavimą. FT gali būti aiškinama kaip mokslo šaka, studijų dalykas. FT normų požymiai ir sąvoka FT norma-tai valst. nustatyta ir saugoma, griežtai apibrėžta ir visuotinai privaloma elgesio taisyklė, kuri įtvirtina finans. Santykių dalyvių teises ir pareigas, kurių tinkamas vykdymas turi užtikrinti valstybei reikalingų lėšų surinkimą ir panaudojimą. FT normų būdingi požymiai: 1.Bendrieji: 1)ji išreiškia įstatymų leidėjo valią 2)leidžia, keičia ir naikina tik specialiai įgaliotos institucijos savo kompetencijos ribose. 3)griežtai privalomos jų adresatams, išskyrus teisės aktais numatytas išimtis. 2.Šakiniai požymiai: 1)turi ribotą taikymo sritį. Taikomos tik FV. 2)turi specifinius tikslus, kurių pagrindas-sukaupti reikalingus piniginius išteklius ir juos efektyviai panaudoti. 3)normos valdingus įgalinimus suteikia tik tiems subjektams, kurie valstybės ir savivaldybės vardu 4)jos yra griežtai imperatyvaus pobūdžio 5)pažeidus jas taikomos pirmiausia sankcijos, numatytos finansiniuose įst. Ir turinčios ekonominį pobūdį(ekonominės baudos, delspinigiai). Sankcijomis valstybė siekia ne tik nubausti kaltus asmenis, bet ir surinkti valstybei reikalingas lėšas. FT normų rūšys: 1.Pgl. atliekamas f-jas: 1)Specializuotos.Paskirtis-teisiškai įtvirtinti pagrindines FT kategorijas ir finansinių santykių reguliavimoprincipus. 2)Reguliatyvinės.Paskirtis-nustatyti FT subjektų teises ir pareigas FV srityje. 3)Apsauginės.Jos priimamos siekiant užtikrinti savalaikį valstybės pajamų gavimą, efektyvų valstybės lėšų panaudojimą, tinkamą finansinių paslaugų teikimą. 2.Pgl. turinio specifiką: 1)materialinės. Jos įtvirtina valstybės siekiamą finansinių santykių būklę 2)procesinės. Reglamentuoja valst. pajamų gavimo ir panaudojimo procesą, finansinių paslaugų teikimo procedūras 3.Pgl. adresatus: 1)FT normos, kurios įtvirtina valstybės ir savivaldybės įgalinimus finansų srityje 2)Normos, kurios apibrėžia valdžios ir valdymo institucijų teisinę padėtį 3)Įtvirtinančios teisminės valdžios institucijų teisinius įgalinimus 4)nustatančios finansinės kontrolės ir vertinimo institucijų teises ir pareigas 5)adresuotos specialioms finansų institucijoms 6)įtvirtinančios pasyviųjų subjektų teisinę padėtį. FINANSINIŲ TEISINIŲ SANTYKIŲ POŽYMIAI, SĄVOKA IR RŪŠYS Finansiniai teis. santykiai – finansų teisės normomis sureguliuoti visuomeniniai santykiai, kurie atsiranda valstybei įgyvendinant finansų veiklą. Tokių santykių turinį sudaro vienos šalies pareiga tinkamai vykdyti nustatytas pinigines prievoles ir kitos šalies teisė reikalauti tinkamo piniginių prievolių vykdymo siekiant užtikrinti valstybės pajamų gavimą ir efektyvų panaudojimą. Požymiai: 1. Būdinga tai, kad fin. teis. sant. dalyvių teisės ir pareigos yra detaliai nustatytos finansų teisės aktuose. 2. Tinkamas fin. teis. sant. dalyvių teisių ir pareigų vykdymas užtikrinamas įstatyme nustatytomis poveikio priemonėmis, kurių pagr. – ekonominio pobūdžio sankcijos. 3. Fin. teis. santykyje visada dalyvauja privalomas subjektas – arba pati valstybė, ar savivaldybė, arba institucija, kuri veikia valstybės ir savivaldybės vardu. 4. Visi ginčai, kylantys iš fin. teis. santykių dažniausiai sprendžiami administracine tvarka (mokesčių insp., muitinės departamentas ir kt.) Rūšys: 1. Pagal fin. teisės institutus: 1. Biudžeto santykiai 2. Mokesčių santykiai 3. Valstybės skolos santykiai 4. Bankininkystės santykiai ir kt. 2. Pagal subjektinę sudėtį: 1. FTS, kurie atsiranda tarp valstybės ir savivaldybių. Tokie santykiai atsiranda dėl finansinės kompetencijos pasidalijimo, dėl pajamų paskirstymo tarp valstybės ir savivaldybių ir dėl skolų. 2. Santykiai, kurie atsiranda tarp valdžios ir valdymo institucijų iš vienos pusės ir finansinių institucijų iš kitos pusės. 3. Santykiai, kurie atsiranda tarp įvairių finansinių institucijų (pvz. tarp LB ir FM). 4. Santykiai, kurie atsiranda tarp valstybės ir savivaldybių iš vienos pusės ir užsienio bei vidaus kreditorių iš kitos pusės. 5. Santykiai, kurie kyla tarp finansinių institucijų ir ūkio subjektų bei gyventojų. 3. Pagal tikslus: 1. Organizaciniai finansiniai teisiniai santykiai. Tikslas – įtvirtinti valstybės finansų sistemą ir suformuoti institucijas, atsakingas už finansų veiklos įgyvendinimą. 2. Valstybės ir savivaldybės pajamų gavimo santykiai. Tikslas – surinkti valstybei ir savivaldybėms reikalingas lėšas. 3. Valstybės ir savivaldybių išlaidų apmokėjimo santykiai 4. Finansų kontrolės ir poveikio priemonių taikymo santykiai. 5. Finansinių paslaugų teikimo ir reguliavimo santykiai. FINANSINIŲ TEISINIŲ SANTYKIŲ OBJEKTAI Tai tos vertybės, dėl kurių atsiranda konkretus finansinis santykis: 1. Pinigai – mokėjimo priemonės, išreikštos piniginiais ženklais arba įrašais kreditinių įstaigų sąskaitose. Tiek grynieji, tiek negrynieji pinigai. Tiek nacionalinė, tiek užsienio valiuta. 2. Mokėjimo priemonės – nustatytos formos dokumentai, kurių pagrindu vykdomi mokėjimai negrynais pinigais (mokėjimo pavedimas, debeto pavedimas, inkasacinis pavedimas, čekis, vekselis, banko kortelė ir ne banko kortelė) 3. Finansinės paslaugos. Tai veikla, susijusi su pinigų tvarkymu (indėlių priėmimas, lėšų skolinimas, lizingas, fin. tarpininkavimas ir pan.) 4. Valstybės ir savivaldybių piniginiai, ištekliai paskirstyti į piniginius fondus. Jie pagal centralizacijos lygi skirstomi į centralizuotus (naudojami visoms valstybės ar savivaldybės reikmėms ir tokiais fondais disponuoja atitinkamos valst. ar sav. institucijos) ir decentralizuotus (jų lėšos panaudojamos konkretaus subjekto poreikiams, o jomis disponuoja atitinkamo ūkio subjekto vadovas (sav. įmonių vadovas ir kt.)). 5. Piniginės prievolės. Tos prievolės, kurių pagalba formuojami valstybės ir savivaldybių piniginiai fondai (baudos, mokesčiai ir pan.). 6. Fondinės vertybės. Akcijos ir kiti vertybiniai popieriai. 7. Taurieji metalai ir brangakmeniai, išskyrus juvelyrinius dirbinius ir tokių metalų laužus. FINANSŲ TEISĖS SUBJEKTAI Finansų teisės subjektas - asmuo, kuris potencialiai gali tapti konkretaus finansinio teisinio santykio dalyvis. Finansinių teisinių santykių subjektas – asmuo, kuris betarpiškai dalyvauja konkrečiame finansiniame santykyje. Klasifikacija: 1. Pagal finansinių teisių ir pareigų apimtį: 1. Visuomeniniai teritoriniai daliniai (pati LR ir savivaldybės) LR ir savivaldybės: 1. Jų dalyvavimas ribotas. Jos dalyvauja biudž. santykiuose, kadangi tiek valstybė tiek savivaldybė turi savarankiškus biudžetus ir biudžetinę kompetenciją. 2. Valstybė ir savivaldybės dalyvauja skoliniuose santykiuose, turi teisę skolintis tiek užsienyje, tiek Lietuvoje). 3. Dalyvauja tikslinių fondų ir programų santykiuose. 2. Kolektyviniai subjektai. Visos valstybės ir savivaldybės institucijos, visi juridiniai asmenys, organizacijos ir kitais pagrindais organizuoti subjektai (dažniausiai užsienio subjektai). 3. Individualūs subjektai Lietuvos gyventojai, užsienio piliečiai ir ūkininkai. 2. Pagal įgalinimų pobūdį: 1. Aktyvūs – tai fin. teisės subjektai, kurie dalyvauja ir atstovauja valstybę ir savivaldybę. 2. Pasyvūs – kurie valdingų įgalinimų neturi. Yra tam tikri santykiai, kuriuose jie gali būti aktyviais (valstybės skolos santykiai). FINANSŲ TEISĖS SISTEMA FT sistema – visuma tarpusavyje susijusių finansinių teisės normų, kurios suskirstytos į finansų teisės institutus pagal reguliuojamų finansinių teisinių santykių giminingus požymius. FT priklauso nekodifikuotų teisės šakų ir kodifikacija vykdoma pagal institutus. Institutai: 1. Finansinės veiklos institutas. Šio instituto normos įtvirtina pagrindines valstybės finansinės politikos kryptis ir nustato valstybės ir savivaldybių finansinę kompetenciją. 2. Biudžetinių santykių reguliavimo institutas. Tai tos normos, kurios nustato valstybės biudžeto sistemą, biudžeto pajamų ir išlaidų sistemą ir reguliuoja biudžeto procesą. 3. Mokestinių santykių reguliavimo institutas. Tai tos teisės normos, kurios reguliuoja santykius, atsirandančius nustatant ir surenkant mokesčius. 4. Valstybės skolinimosi institutas. Šio instituto teisės normos įtvirtina valstybės ir savivaldybių skolinimosi formas ir tvarką. 5. Tikslinių fondų ir programų institutas. Įtvirtina valstybės ir savivaldybių tikslinių programų ir fondų sistemą, bei jų formavimo bei išnaudojimo tvarką. 6. Valstybės išlaidų institutas. Įtvirtina valstybės ir savivaldybių išlaidų sistemą, jų apmokėjimo šaltinius ir tvarką. 7. Bankininkystės santykių valstybinio reguliavimo institutas. Įtvirtina kredito įstaigų sistemą ir reguliuoja kredito veiklos licencijavimą, kredito įstaigų veiklos sąlygas ir veiklos priežiūrą. 8. Draudimo santykių valstybinio reguliavimo institutas. Įtvirtina draudimo įstaigų sistemą ir kt. 9. Pinigų mokėjimo ir apyvartos institutas. Įtvirtina LR pinigų sistemą ir reglamentuoja pinigų mokėjimo formas ir tvarką. FT šaltiniai Savarankiški teisės šaltiniai sąlygoja atskirų teisės šakų buvimą. FT šaltiniai – tai kompetentingų valstybės ar savivaldybių institucijų priimti norminiai teisės aktai, kurie įtvirtina FT normas, reguliuojančias finansinius santykius privalomų nurodymų davimo pagrindais. Klasifikacija 1. Pagal reguliuojamų santykių apimtį 1. Bendrieji. Be finansinių santykių reguliuoja ir kt. visuomeninius santykius (konstitucija, LB, komercinių bankų įst., CK ir kt.) 2. Specialieji. Reguliuoja išimtinai tik finansinius santykius. Pvz.: biudžetinės sandaros, valstybės skolos, mokesčių administravimo įst., muitinės kodeksas ir kt.) 2. Pagal galiojimo laika 1. Nuolatiniai. Tai priimti neribotam galiojimo laikui ir galioja tol, kol nebus pakeisti ar pripažinti netekę galios. 2. Laikinieji. Priimami atitinkamai konkrečiam terminui. Pvz. įstatymas dėl valstybės biudžeto patvirtinimo, Seimo nutarimai dėl tikslinių fondų biudžetų patvirtinimo ir kt. Tokie teisės aktai priimami dažnai vieneriems metams ir galioja nuo sausio 1 iki gruodžio 31. FT šaltinių ypatumai 1. Ypatinga vietą FT šaltinių tarpe užima finansiniai planiniai teisės aktai. Tai tie kurie įtvirtina valstybės ar savivaldybių finansų veiklos užduotis konkrečiam laikotarpiui. Pvz. įst. dėl biudžeto patvirtinimo. 2. FT neturi kodifikuoto teisės šaltinio. Kodifikacija FT vykdoma pagal institutus, pvz. biudžeto institutas – biudžetinės sandaros įst., valstybės skolinimosi institutas – valstybės skolos įst. 3. priimant FT šaltinius platūs įgalinimai suteikti specialioms finansų institucijoms (LB,FM,VMI). Tarptautiniai aktai yra dviejų rūšių: 1. Seimo ratifikuotos tarptautinės sutartys. Dažniausiai sutartys dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo (apie 38). 2. Tarptautiniai susitarimai, kuriuos pasirašo LRV su užsienio šalių vyriausybėmis. Nėra daug. Pagrindiniai - dėl bendradarbiavimo muitinės veiklos srityje. FT šaltiniais nėra laikomi įvairūs žinybiniai susitarimai, kuriuos pasirašo Lietuvos finansų institucijos su užsienio valstybių atitinkamomis žinybomis. Dažniausiai pasirašo muitinės departamentas ir VMI. Tokie susitarimai nesukelia teisinių įsipareigojimų LR. FT šaltiniai taip pat yra papročiai (kiek tai susiję su finansinių teisės aktų priėmimu) ir precedentai (tik mokesčių teisėje, kiek tai susiję su mokestinais ginčais). Lietuvos biudžeto sandara ir biudžeto teisė Valstybės pajamų sąvoka ir sistema Valstybės pajamos – tai piniginiai ištekliai, kurie paskirstant visuomenės nacionalines pajamas pereina valstybės žinion ir yra kaupiami valstybės ir savivaldybių biudžetuose bei piniginiuose fonduose, taip pat tie ištekliai, kuriuos valstybė yra pasiskolinusi iš vidaus ir užsienio kreditorių, ir kurie yra naudojami valstybės ir savivaldybių funkcijoms įgyvendinti. Klasifikacija 1. Pagal reikšmę formuojant valstybės piniginius fondus visos valstybės pajamos skirstomos į: 1. Privalomas. Tai mokesčiai, rinkliavos, kitos privalomos įmokos į valstybių ir savivaldybių piniginius fondus. Tokių pajamų gavimas iš anksto planuojamas pagal valstybės ar savivaldybių poreikius atitinkamam laikotarpiui. 2. Neprivalomos. Nėra iš anksto planuojamos, o gaunamos valstybei ar savivaldybei vykdant ekonominę veiklą (ekonominės baudos, valstybei padarytos žalos atlyginimas, konfiskuoto turto realizavimas ir kt.). 2. Pagal gavimo šaltinius: 1. Pajamos iš viešosios nuosavybės. Pajamos, kurias valstybė gauna arba išnuomodama jai priklausantį turtą, arba jį parduodama. 2. Pajamos iš privačios nuosavybės. Mokesčiai ir rinkliavos iš fizinių ir juridinių asmenų. 3. Pagal teritorinį kaupimo ir panaudojimo principą: 1. LR pajamos. Kaupiamos visos valstybės mastu centralizuotose pinigų fonduose ir yra naudojamos bendroms valstybės reikmėms finansuoti. 2. Savivaldybių pajamos. Jos sudaro savivaldybių finansinį pagrindą. Kaupiamos savivaldybių fonduose ir naudojamos savivaldybių poreikiams. 4. Pagal tai kokiuose piniginiuose fonduose kaupiamos pajamos; 1. Biudžeto pajamos. Jos neturi tikslinės paskirties ir yra naudojamos pagal atitinkamų metų biudžeto nustatytas išlaidų kryptis. 2. Tikslinių fondų pajamos. Kaupiamos tiksliniuose fonduose ir naudojamos tais tikslais, kurie nustatyti teisės aktuose, reglamentuojančiuose piniginių fondų teisinį režimą,pvz. socialinio draudimo fondas. Biudžeto sąvoka ir reikšmė Biudžetas suprantamas trimis prasmėmis: 1. Ekonomine: tai visuma ekonominių santykių, susijusių su valstybės ar savivaldybių biudžeto sudarymu, paskirstymu ir panaudojimu. 2. Materialine: tai centralizuotas valstybės ar savivaldybių pinigų fondas, kurio lėšos naudojamos valstybės ar savivaldybių poreikiams tenkinti. 3. Teisine: tai įstatymų nustatyta tvarka priimtas norminis teisės aktas, kuris įtvirtina valstybės ar savivaldybių pajamų ir asignavimų planą konkrečiam laikotarpiui. Biudžetą, FT prasme, apibendrina tokie požymiai: 1. Biudžetas - universalus finansinis planinis aktas, kurio rodikliai apima visas valstybės ar savivaldybių socialines ar ekonomines veiklos sritis, o kiti finansiniai planiniai aktai yra siauros tikslinės paskirties. 2. Tai pagrindinis finansinis planinis aktas, kurio pagrindu sudaromi visi kiti valstybės ar savivaldybių finansiniai planiniai aktai. 3. Biudžetas yra finansinis planinis aktas, kuris turi norminio teisės akto galią ir jo vykdymas užtikrinamas valstybės prievarta. 4. Pagrindinė biudžeto paskirtis yra suformuoti pagrindinį valstybės ar savivaldybių pinigų fondą, kuris valstybės ar savivaldybių veiklos finansinį pagrindą. Biudžeto santykių teisinio reguliavimo mechanizmas Sudarant ar naudojant valstybės ar savivaldybių biudžetus, susidaro finansiniai teisiniai santykiai, kuriuos reguliuoja biudžeto teisės normos. Biudžeto teisė – tai visuma finansų teisės normų, kurios reguliuoja finansinius teisinius santykius, atsirandančius funkcionuojant valstybinei biudžeto sistemai. Biudžeto teisės kaip instituto dalykas yra finansiniai teisiniai santykiai, kurių atsiradimas susijęs su: 1. Valstybės biudžeto sandaros ir biudžeto sistemos nustatymu. 2. Valstybės biudžeto pajamų ir asignavimų struktūros nustatymu ir jų paskirstymu tarp valstybės ar savivaldybių biudžetų. 3. Biudžetinės kompetencijos padalijimu tarp valstybės ar savivaldybių. 4. Biudžeto procesu organizavimu. Visi šie finansiniai teisiniai santykiai, sureguliuoti biudžeto teisės normomis, tampa biudžetiniais teisiniais santykiais, kurių ypatumai: 1. Šių santykių subjektais negali būti gyventojai ir kiti fiziniai asmenys. 2. Visi ginčai, kylantys iš biudžetinių teisinių santykių sprendžiami išimtinai administracine tvarka. Lietuvos biudžetinė sandara ir nacionalinis biudžetas Biudžeto sandara – tai nacionalinio biudžeto sistemos organizavimas ir jos sudarymo principai. Valstybių nacionalinės biudžeto sistemos priklauso nuo valstybinės santvarkos ypatumų ir administracinio teritorinio suskirstymo, todėl skiriasi biudžeto sistema unitarinėse ir federacinėse valstybėse. Lietuvoje yra valstybės biudžetas ir savivaldybių biudžetai. Valstybės ar savivaldybių biudžetai sudaromi 1 metams ir galioja nuo sausio 1 iki gruodžio 31. Lietuvos valstybės biudžetas – centralizuotas piniginis išteklis, kurio lėšos naudojamos bendroms valstybinėms reikmės ir per kurį perskirstomos lėšos savivaldybių poreikiams tenkinti. Savivaldybių biudžetai – centralizuoti savivaldybių piniginių išteklių fondai, kurių lėšos yra naudojamos socialiniams, ekonominiams ir kitiems tikslams įgyvendinti ir savivaldybių įstaigoms finansuoti. Nacionalinio biudžeto sistemos sudarymo principai; 1. Vieningumo. valstybės ar savivaldybių biudžetai sudaromi vadovaujantis vieningais teisės aktais, vieninga biudžetine klasifikacija ir vieninga finansine atskaitomybe. 2. Biudžeto savarankiškumo. Valstybės ar savivaldybių biudžetai turi tik jiems priskirtas pajamas, kurias gali naudoti savo poreikiams. Valstybės biudžeto funkcijos: 1. Ūkinė. Biudžetas turi užtikrinti valstybės ar savivaldybių funkcijų įgyvendinimą. 2. Administracinė. Visa valstybės ar savivaldybių veikla turi būti vykdoma griežtai laikantis patvirtinto biudžeto. Biudžeto struktūra Kiekvienas biudžetas susideda iš: 1. Pajamų. Tai piniginiai ištekliai, kaupiami valstybės ar savivaldybių biudžetuose ir naudojami pagal patvirtintas asignavimų kryptis. Pagal įskaitymo į biudžetą tvarką visos pajamos skirstomos į: a. Priskirtąsias. Tai tos, kurios pilnai ar įstatymais nustatytu procentiniu dydžiu patenka į valstybės ar savivaldybių biudžetus. Tikslas yra užtikrinti kiekvieno biudžeto savarankiškumą. Valstybės biudžeto priskirtosioms pajamoms priklauso: PVM, akcizų, muitų mokesčiai, mokestis už valstybės gamtos išteklius, palūkanos už valstybės suteiktas paskolas, pajamos iš valstybės turto, valstybės gaunama negrąžintina finansinė parama, pajamos iš valstybei priklausančių akcijų ir kita. Savivaldybių biudžeto priskirtosioms pajamoms priklauso: žemės ir valstybinės žemės nuomos mokestis, įmonių ir organizacijų mokestis, nekilnojamo turto mokestis, vietinės rinkliavos, pajamos iš savivaldybės turto, negrąžintina finansinė parama, paveldimo turto mokestis ir kita. b. Skolintos, kurias valstybė ar savivaldybė skolinasi iš užsienio ir vidaus kreditorių. c. Reguliuojamos, kurios kiekvienais metais yra perskirstomos tarp biudžetų, siekiant išvengti atitinkamo biudžeto deficito. Pas mus tokios pajamos teikiamos tik savivaldybių biudžetams. 2. Asignavimai. Tai valstybės ar savivaldybių biudžeto nustatyta pinigų suma, kuri turi būti naudojama atitinkamoms funkcijoms ar programoms apmokėti. Pagal bendrą principą asignavimų dydis tiesiogiai priklauso nuo biudžeto pajamų. Išskiriami tokie valstybės asignavimai: 1. Valstybės funkcijoms apmokėti. 2. Vyriausybės tvirtinamoms programoms finansuoti. 3. Valstybės įsipareigojimams vykdyti. 4. Dotacijoms savivaldybėms mokėti. Savivaldybių asignavimai: 1. Savivaldybių funkcijoms vykdyti. 2. Savivaldybių tarybų patvirtintoms programoms finansuoti. 3. Savivaldybių skoliniams įsipareigojimams vykdyti. Kiekvieno biudžeto asign. struktūra ir dydis priklauso nuo valstybės ar savivaldybių poreikių atitinkamam laikotarpiui. Valstybės biudžeto pagrindiniai poreikiai – skolos grąžinimas, viešoji paslauga, švietimas. Biudžetinis reguliavimas Pagal biudžeto sandaros įst. Savivaldybių biudžetai turi būti atspausdinti be deficito, t.y. visos planuojamos išlaidos turi būti apmokamos iš planuojamų surinkti pajamų. Tačiau savivaldybės skiriasi pagal savoteritoriją, gyv. sk., ekonomikos išsivystimą, todėl dažniausiai savivaldybėms nepakanka planuojamų pajmų ir tam naudojamos reguliujamosios biudžeto pajamos. Tuo pačiu biudžetinis reguliavimas suprantamas kaip reguliujamų biudžeto pajamų perskirstymas tarp saviv. biudžetų siekiant subalansuoti kiekvieno biudžeto pajamas ir išlaidas ir tuo pačiu išvengti biudžeto deficito. Metodai: 1.Dotacijų (dotacija suprantama kaip saviv. Biudžetinių pajamų kuri gaunama kaip natūrali pajama iš valst. biudžeto.). Pagal pobūdį: a. bendroji. skiriama savivaldybių tikslu išlyginti savivaldybių išlaidų skirtumus, atsirandančius dėl objektyvių priežasčių. Dotacijų pajamoms išlyginti gauna tos saviv., kurių faktinės pajamos iš gyventojų pajamų mokesčių yra mažesnės už visų savivaldybių gaunamas pajamas iš gyventojų pajamų mokesčių. Bendrąją dotaciją išlaidų struktūroms išlyginti gauna tos savivaldybės, kurių išlaidos dėl ojektyvių priežasčių.(praktiškai, tos, kur daug bedarbių, neturi pramonės.) b. specialioji – tikslinė. Suprantama kaip valstybės biudžeto lėšos, kurios perduodamos savivaldybės biudžęetui, jei savivaldybės įvykdo valstybės perduotas funkcijas, ar dalyvauja valstybės investicinėje programoje. 2. Beprocentinių paskolų teikimas iš valstybės biudžeto. (gali gauti ta savivaldybė, kuri neturi pakankamai biudžeto apyvartos lėšų laikinam pajamų trūkumui kompensuoti. Tokiu atveju sudaroma paskolos sutartis tarp finansų m- jos ir savivaldybės. Paskolos neturi teisės gauti saviv., jei ji nepatvirtina savo biudžeto. 3. Kompensacijų metodas. ( Reiškia, kad jei savivaldybė per metus gavo mažiau pajamų, nei buvo planuota, jai skiriama kompensacija iš spec. Rezervo.) Biudžetinė kompetencija Suprantama kaip visuma įgalinimų, susijusių su dalyvavimu biudžetinės sistemos sudaryme, ir funkcionavime. Pagal pobūdį:1.Materialinė 2.Procesinė: Pagal subjektus:1.Valstybės biudžetinė kompetencija.Sudaromi tokie įgalinimai: A. V- bė turi išimtinę teisę nustatyti nacionalinio biudžeto sistemą ir jos sudarymo principus. B. Valstybė turi išimtinę teisę reguliuoti biudžetinius santykius. C. Valstybė turi išimtinę teisę nustatyti biudž. Pajamų ir išlaidų struktūrą ir pajamų ir išlaidų paskirstymo tarp biudž. Principus. D. Valstybė turi išimtinę teisę nustatyti vieningą visiems biudžetams vieningą klasifikaciją. E. Turi teisę savarankiškai sudaryti ir vykdyti valstybės biudžetą. F. Turi teisę nustatyti valstybės biužeto deficito dydį. G. Turi teisę metų bėgyje keisti patvirtintą biudžetą, ar keisti patvirtintą biudžetą. H. Turi teisę skirti dalį valstybės biudžeto pajamų savivaldybių biudžetams. I. Turi teisę gauti kompensacijas iš savivaldybių biudžeto, jei dėl savivaldybių priimtų sprendimų sumažėjo valst. Biudžeto pajamos.) 2.Savivaldybių biudžetinė kompetencija ( a. Turi teisę į savarankišką biudžetą. B. Turi teisė savarankiškai sudaryti ir vykdyti biudžetą. C. Turi teisę gauti finansinę paramą iš valstybės biudžeto. d. Turi teisę įvesti vietines rinkliavas kaip paildomą saviv. biudžet pajamų šaltinį. E. turi teisę gauti kompensacijas iš valstybės biudžeto, jei dėl centrinės valdžios institucijų priimtų sprendimų sumažėja saviv. biudžeto pajamos ar padidėja išlaidos) Biudžetinis procesas Biudžetinio proceso sąvoka, struktūra ir principai. Biudžetinis procesas yra suprantamas kaip procesinėmis biudžetinėmis teisės normomis reglamentuota kompetetingų valstybės ir savivaldybės institucijų bei kitų teisės subjektų veikla, sudarant ir vykdant valstyb. ir savivald. biudžetą. Laiko požiūųriu biudžetinis procesas trunka 3,5 metų, o pats nustatyta tvarka patvirtintas biudžetas galioja 1 metus, LR biudžetiniai metai prasideda 01 01. 00:00h ir baigiasi 12 31. Biudžetinis procesas susideda iš: 1. biudžetinio formavimo stadijos ( ji apima tokius etapus: a. biudžeto projekto sudarymas. b. parengto biudžeto projekto išankstinis svarstymas. c. parengto biudžeto tvirtinimas.) ir 2. biudžeto vykdymo stadija ( apima: a. biudžeto pajamų surinkimą. b. biudžeto išlaidų apmokėjimas. c. biudžeto uždarymas.) Biudžeto proceso principai: 1.Biudžetai sudaromi remiantis atitinkamais baziniais duomenimis ( valstybės biudžetas sudaromas remiantis: a. įstatymais, kurie įtvirtina valstybės biudžeto pajamas ir asignavimus. b. vyriausbės veiklos programa. c. vyriausybės strateginiu planu. d. ūkio plėtros prognozėmis.e. išankstiniais nacionalinio biudžeto rodikliais) ir savivaldybės biudžetai sudaromi remiantis: a. įstatymais, kurie įtvirtina savivaldybės biudžeto pajamas ir išlaidas. b. įstatymais dėl valstybės biudžeto patvirtinimo. c. specialių savivaldybės biudž. pajamų nustatymo metodikos įst. d. valstybinės statistikos duomenimis. e. socialinėmis ir ekonominėmis programomis. 2.Programinio metodo taikymo. valstybės biudž. sudaromas nuo 1988, o savivaldybės biudž nuo 2000 metų, remianti šiuo principu. Esmė- biudžetas sudaromas nustatyta tvarka, patvirtintomis asignavimų valdytojų veiklos programomis. Tokias programas svarsto finansų ministerija, strateginio planavimo komitetas, o galutinę išvadą teigia vyriausybė. 3. kompetencijos padalijiomo tarp valdžios ir valdymo inst. ( reiškia, kad pagr. įgalinimai biudžeto saudarymo ir vykdymo srityje suteikti valdžios institucijoms. Be to valdžios institucijos yra pavaldžios ir atskaitingos institucijoms, kurios formuoja ir vykdo biudžetą. 4. Biudžeto patvirtinimo terminų nustatymo principas ( pgl. LR kons-ciją biudžetas turi būti patvirtintas iki naujų biudž. metų pradžios, o pagal biudž. sandaros įstatymą ne vėliau, kaip likus 14 kalendorinių dienų iki 01 01. savivaldybės biudž. turi būti patvirtintas per du mėn. nuo įstatymo dėl vcalstybės biudžeto patvirtinimo priėmimo. Jei biudžetas nustatytas terminais nepatvirtintas, tai jo kiekv. mėnesio išlaidos negali viršyti 1/12 praėjusių metų išlaidų. 5. Biudžeto priėmimo principas ( reiškia, kad tiek valstyb., tiek savivald. biudžete turi būti numatytos visos galimos gauti pajamos ir visos išlaidų kryptys. Tos išlaidos, kurių nebuvo galima numatyti, sudarant biudžetą, dengiamos arba iš valstybės, arba iš mero rezervo. 6. Biudžeto realumo principas ( reiškia, kad sudarant biudžetą turi būti planuojamos tik realiai galimos surinkti pajamos ir jas atitinkančios išlaidos). 7. Biudžetinio proceso viešumo principas ( reiškia,kad biudžetai svarstomi atvirose seimo ar savivaldybės tarybos posėdžiuose ir medžiaga apie svarstymą ir patvirtinti biudžetai skelbiami viešai.) 8. Biudžeto rodiklių specializacijos principas – svarbiausias! ( reiškia, kad visos biudžetinės pajamos ir išlaidos skirstomos į grupes pagal tam tikrus funkcinius ar ekonominius rodiklius. Pajamos skirstomos pgl ekonominius pajamų gavimo požymius: a. mokesčiai b. socialinės įmokos. c. dotacijos. d. kt. pajamos ( baudos ir konfiskacijos). Išlaidos skirstomos pgl. funkcijas: a. ekonomikai. b. valdymui. c. soc. apsaugai. ir t.t. Išlaidos pgl. ekonominius rodiklius: a. darbo užmokesčiui. b. prekių ir paslaugų naudojimui. c. įmokos į ES biudžetą. d. dotacijos. ir t. t. Klasifikaciją nustato Finansų Ministerija ( ne ministras) 9. Biudžeto patvirtinimo formos nustatymo principas ( valstybės biudžetas tvirtinamas įstatymu, o savivaldybės biudžetas savivald. tarybos sprendimu. Vyriausybės biudžetas tvirtinamas vadovaujanti seimo statutu, o savivaldybės biudžetas, vadovaujantis savivaldybės tarybos reglamentu. 10.Teisės aktų, turinčių įtakos biudžeto būklei, priėmimo ribojimo principas – fiktyvus ( visi teisės aktai, kurie gali žymiai įtakoti einamųjų metų pajamas ir išlaidas turi būti priimti iki įstatymo dėl valstybės biudžeto patvirtinimo priėmimo. Einamųjų metų valstybės biudžeto projekto rengimas Valstybės biudžetas tvirtinamas įstatymu, tai valstybės biudžeto projekto rengimas prilyginamas įstatymo projekto rengimui. 1.Biudžeto projekto rengimas prasideda nuo biudžetinės iniciatyvos reiškimo ( tokią teisę turi Vyriausybė) Vyriausybė kasmet priima sprendimus dėl kitų metų biudžeto projekto rengimo plano ir tokio Vyr. nutarimo priėmimas yra teisinis pagrindas pradėti valstybės biudžeto projekto sudarymą. V- bės nutarime nurodomi duomenys, kurių reikia biudžetui sudaryti ir tokių duomenų institucijoms pateikimo terminai ir tvarka. 2.Biudžetinės prognozės rengimas arba tikslinimas. Prognozė rengiama 3 metams ir kasmet tikslinama vadovaujantis Vyriausybės politika konkretiems metams ir valstybės finansiniais ištekliais. Prognozę rengia Finansų Ministerija. 3.prognozė teikiam svarstyti Vyriausybei. Kartu su prognoze Vyriausybei teikiami pasiūlymai dėl naujų programų įtraukimo arba nebeaktualių išbraukimo. 4.Patvirtinus prognozę, pradedamas rengti projektas. jį rengia Finansų Ministerija, vadovaudamasi asignavimų valdytojų biudžetinėmis paieškomis. 5.Parengtas projektas teikiamas svarstyti strateginio planavimo komitetui.. 6.Gavus šio komiteto išvadą Finansų Ministerija arba pataiso projektą, arba teikia svartyti Vyriausybei. 7.Vyriaussybė svarsto ir priima nutarimą: pritarti parengtam projektui ir teikti svarstyti Seimui, arba grąžinti Finansų Ministerijai patobulinti. Be to prieš teikiant Seimui biudžeto projektas turi būti teikiamas susipažinti LR savivaldybių asociacijai. Biudžeto tvirtinimas Tvirtina seimas priimdamas įstatymą. Biudžetas turi būti teikiamas seimui svarstyti ne vėliau kaip 75 d. iki naujų biudžetinių metų pradžios. Valstybės biudžeto svarstymą ir tvirtinimą reglamentuoja seimo statutas. Pagal statutą – vyriausybė ne vėliau kaip iki spalio 17d. turi pateikti seimui: 1. valstybės biudžeto projektą 2. aiškinamąjį raštą 3. duomenis apie valstybės skolininkus 4. socialinio draudimo biudžeto projektą 5. privalomo sveikatos draudimo projektą 6. tikslinių pinigų fondų sąmatų projektus Gavęs valstybės biudžeto projektą seimo posėdžių sekretoriatas per 3 d. privalo perduoti projekto kopijas seimo frakcijoms, komitetams, valdybos nariams ir valstybės kontrolieriui. Artimiausiame posėdyje išklausomas vyriausybės prnešimas apie biudžeto projektą. Tokį pranešimą daro finansų ministras – jame nurodomi pagrindiniai biudžeto rodikliai ir ypatumai lyginant su praėjusių metų biudžetu. Toliau biudžeto projektas svarstomas seimo komitetuose ir frakcijose ir tam skiriama ne mažiau nei 15 dienų. Seimo komitetai projektą nagrinėja pagal kompetenciją ir išvadas privalo pateikti biudžeti ir finansų komitetui. Tokios išvados turi būti pateiktos ne vėliau kaip ir lapkričio 10d. valtybės kontrolierius – iki lapkričio 15d. Pagrindinis biudžeto svarstymas vyksta biudžeto ir finansų komitete, kuris turi suformuoti galutinę išvadą dėl projekto. Iki 11mėnesio 25 dienos Turi būti išklausoma biudžeto ir finansų komiteto išvada. Ne vėliau kaip per 15 dienų skiriamas 2asis biudžeto svarstymas. 2o svarstymo metu svarstomas pataisytas biudžetas. Jei seimas 2ame svarstyme nepritariaprojektui, jis gražinamas vyriausybei pataisytitam skiriant ne mažiau kaip 10d. ir po to grįžtama prie 2o svarstymo. 2o svarstymo metu taip patsvarstoma dėl biudžeto tvirtinimo dienos paskyrimo. Tvirtinant biudžetą visų pirma balsuojama dėl tų pasiūlymų su kuriais vyriausybė nesutinka. Tokie pasiūlymai yra priimami jei už juos prabalsuoja daugiau nei pusė visų seimo narių. Po to yra balsuojama dėl viso projekto. Kad būtų biudžetas patvirtintas užtenka daugiau nei pusės seimo posėdy dalyvaujančių seimo narių balsų. Ypatumai: įstatymas dėl biudžeto patvirtimo negali būti svarstomas ar priimamas skubos ar ypatingos skubos tvarka. Biudžeto vykdymas Biudžeto vykdymo turinį sudaro valstybės ar savivaldybės biudžete užplanuotų pajamų gavimas ir biudžete numatytų asignavimų skyrimas atitinkamoms išlaidoms apmokėti. Pagrindinis vaidmuo vykdant biudžetą tenka įmonėms, įstaigoms ir kitiems sublektams, kurie moka mokesčius ir kitas įmokas į biudžetą ir naudoja biudžeto asignavimus. Kitoms institucijoms biudžeto vykdyme tenka daugiau organizacinio ir kontrolinio pobūdžio f-jos. Valstybės biudžeto vykdymą organizuoja vyriausybė, o savivaldybių biudžeto – savivaldybių administracijų direktoriai. Valstybės biudžeto kasos operacijų vykdymą organizuoja finansų ministerija, o savivaldybių biudžetų – savivaldybių administracijos. Apskritai valstybės biudžeto vykdymas prasideda vyriausybei patvirtinus asignavimų paskyrimą pagal programas. Tokio paskirstymo pagrindu finansų ministerija sudaro ketvirtinius biudžeto pajamųir programų finansavimų planus, kuriuos tvirtina finansų ministras. Savivaldybių biudžetų vykdymas prasideda tada, kai savivaldybių administracijos direktoriai patvirtina savivaldybių biudžetų ketvirtinius pajamų ir programų finansavimo planus. Biudžetas susideda iš pajamų ir asignavimų. Taigi, ir jo vykdymas susideda iš pajamų dalies ir asignavimų panaudojimo dalies vykdymo. Surenkant biudžeto pajamas pagrindinis vaidmuo tenka mokesčių inspekcijai, kuri: 1. priima mokesčius, rinkliavas ir kitokias įmokas į surenkamąją biudžeto sąskaitą 2. išieško laiku nesumokėtus ar visai nesumokėtus mokesčius ar kitas įmokas. 3. paskirsto surinktas pajamas tarp valstybės ir savivaldybės biudžetų. Surinktus mokesčius ir kitas įmokas, kurios yra priskirtos valstybės biudžetui, valstybinė mokesčių inspekcija, o atskirais atvejais ir teritorinė muitinė, perveda į valstybės iždo sąskaitą finansų ministerijos nustatyta tvarka ir pagrindais. Savivaldybės biudžetas – valstybinė mokesčių inspekcija perveda į savivaldybės biudžetų sąskaitas, suderintas su savivaldybės administracijų direktoriais terminais. Į einamųjų metų biudžeto pajamas yra įskaitomos visos įmokos, kurios įmokomos iki 12 mėn. 31d. įskaitinai. Valstybės biudžete gautos viršplaninės pajamos yra naudojamos valstybės biudžeto apyvartos lėšoms didinti ir negautoms pajamoms kompensuoti. Savivaldybės biudžete gautos viršplaninės pajamos naudojamos savivaldybės tarybos sprendimu. Biudžeto asignavimai naudojami patvirtintoms programoms finansuoti. Tokiu asignavimus naudoja biudžeto asignavimų vykdytojai, remdamiesi programų sąmatomis. Valstybės biudžeto asignavimų valdytojai tokias sąmatas sudaro įsigaliojus vyriausybės nutarimui dėl asignavimų paskirstymo pagal programas ir per 7 darbo dienas pateikia fin.min. Savivaldybės biudžeto asignavimu valdytojai programų sąmatus sudaro per 10 darbo d. po savivaldybės biudžeto patviritnimo. Valstybės biudžeto asignavimo valdytojai yra biudžetinių įstaigų, nurodytų valstybės biudžete, vadovai, o ministerijose – ministrai. Savivaldybės biudžeto asignavimų valdytojai – savivaldybės biudžetinių įstaigų ar savivaldybės administracijos padalinių, nurodytų savivaldybės biudžete, vadovai. Asignavimų valdytojų pareigos (iš įstatymo) ir teisės: Pareigos: pagrindinė pareiga- naudoti gautus biudžeto asignavimus savo vadovaujamos įstaigos programoms finansuoti. Jei metų bėgyje biudžetas nėra vykdomas (t.y. negaunama tiek pajamų kiek užplanuota) lėšų trūkumas, visų pirma, padengiamas iš biudžeto apyvartos lėšų. Jei nepakanka šių lėšų – programos finansuojamos finansų ministerijos nustatyta tvarka. Šiuo atveju asignavimų valdytojai pateikia finansų ministerijai paraiškas dėl asignavimų skyrimo ir finansų ministerija priima sprendimą dėl paraiškų tenkinimo pilnai ar iš dalies. Išlaidoms, kurių neįmanoma numatyti sudarant biudžetą, apmokėti yra naudojamos vyriausybės rezervo ir savivaldybės administracijos direktoriaus rezervo lėšos. Vyriausybės rezervas sudaromas privalomai visada, osavivaldybės administracijos direktorių rezervas – neprivalomai. Šiaip jau, tokio lėšos turi būti naudojamos gaivalinėms nelaimėms. Biudžeto vykdymo atskaitomybė, kontrolė ir vertinimas. Biudžeto vykdymo teisėtumui užtikrinti tvarkoma biudžeto vykdymo atskaitomybė. Tokią atskaitomybę tvarko: 1. Finansų ministerija. 2. finansų ministerijos v-bės iždo ir paskolinės politikos departamentai. 3. Centrinė mokesčių inspekcija. 4. Teritorinės mokesčių inspekcijos 5. muitinės departamentas 6. Teritorinės muitinės 7. Savivaldybės 8. Biudžeto asignavimų valdytojai Biudžeto vykdymo atskaitomybė vedama pagal biudžeto pajamas ir išlaidas. V-bės iždo ir fiskalinės politikos departamentai kasdien sudaro ataskaitas apie surinktas įmokas. Teritorinės mokesčių inspekcijos ir teritorinės muitinės teikia mėnesines ataskaitas centrinei mokesčių inspekcijai ir muitinės departamentui. Saviv kas mėnesį teikia ataskaitas centrinei mokesčių inspekcijai apie surinktus mokesčius, kuriuos administruoja saviv. Centrinė mokesčių inspekcija ir muitinės departamentas teikia mėnesines ataskaitas Finansų ministerijai. Asignavimų valdytojai veda išlaidų apskaitą pagal biudžeto išlaidų klasifikacijos kodus ir teikia tokias ataskaitas Finansų ministerijai ir saviv. vykdomosioms institucijoms jų nustatytais terminais ir tvarka. Gautų duomenų pagrindu ne vėliau kaip per 15d. Finansų ministerija praėjusio mėnesio v-bės biudžeto vykdymo ataskaitą pagal pajamas ir išlaidas( skelbia internete). Pusės metų ataskaitą svarsto vyriausybė ir susipažinti Seimui. Metinė ataskaita yra teikiama Seimui tvirtinti. Saviv. tarybos tvirtina metines saviv. biudžeto vykdymo ataskaitas ir teikia jas Finansų ministerijai. Tokių ataskaitų(metinių) pagrindu Finansų ministerija sudaro saviv. biudžeto vykdymo suvestinę atskaitomybę ir teikia jas Seimui kartu su v-bės biudžeto vykdymo ataskaita( bet Seimas netvirtina saviv. ataskaitų). Vyriausybė v-bės biudžeto vykdymo ataskaitą privalo pateikti Seimui ne vėliau kaip iki kitų metų 03 31. Taip pat ataskaita teikiama įvertinimui v-bės kontrolieriui. Ne vėliau kaip per 6 men. v-bės kontrolierius privalo pateikti Seimui savo išvadą dėl ataskaitos būtinai nurodant joje ar nebuvo pažeisti įst. vykdant biudžetą, ar biudžeto asignavimai buvo panaudoti paskirtį ir efektyviausiu būdu ir pan. Per 2 dienas nuo išvados gavimo, ataskaita ir išvados paduodamos svarstyti Seimo kontrolieriams, frakcijoms. Artimiausiame Seimo posėdyje išklausomas Vyriausybės pranešimas ir kontrolieriaus papildomą pranešimą. Po to per 2 savaites vyksta jų svarstymas komitetuose ir frakcijose. Ne vėliau kaip iki 11 30 ataskaita ir išvada turi būti apsvarstyta Seimo posėdyje ir ir ten priimamas nutarimas dėl ataskaitos patvirtinimo. Jei Seimas ataskaitos nepatvirtina, tai: 1. Seimas gali spręsti kl. dėl biudžeto išlaidų ir pajamų teisėtumo atkūrimo. 2. gali būti balsuojama dėl nepasitikėjimo MP, konkrečiu ministru arba visa vyriausybe. Biudžeto vykdymo kontrolė reiškia nuolatinį tikrinimą kaip surenkamos biudžeto pajamos ir kaip naudojami biudžeto asignavimai. v-bės biudžeto nuolatinę kontrolę atlieka biudžeto ir finansų komitetas, o saviv.- meras.Kontrolės metu tikrinama: 1. ar įmonės ir kt. ūkio subjektai laiku ir pilnai atsiskaito su biudžetu. 2. ar biudžeto asignavimai naudojami toms programoms, kurioms jie skirti. 3. ar teisingai yra vedama finansinė atskaitomybė. Tiksliniai fondai ir programos. Tiksliniai fondai- tie, kurie sudaromi šalia v-bės biudžeto. Tikslinės programos sudaromos biudžete. V-binio soc. Draudimo fondas. Įsteigtas pagal “soc. Draudimo įst.’ Siekiant surinkti lėšas socialiniai paramai fondas formuojamas: 1. į fondą daro soc. Draudimo įmokas draudėjai (įmonės, organizacijos ir kt. JA) 2. apdraustųjų privalomojo soc. draudimo įmokos. 3. savarankiškai dirbančių asmenų privalomojo soc. Draudimo įmokos. 4. savanoriškojo v-binio soc. Draudimo įmokos 5. baudos ir delspinigiai už nesavalaikių įmokų mokėjimą. 6. v-bės biudžeto asignavimai, kurie skiriami tuo atveju, kai dėl, naujai priimtų teisės aktų padidėja fondo išlaidos arba sumažėja pajamos. 7. fondo pajamos iš v-binio soc. Draudimo fondo valdybos veiklos( pvz. palūkanos už saugomas lėšas). Fondo naudojimo kryptys: 1. apmokamos išlaidos pagal pensijų draudimą( pvz. senatvės invalidumo). 2. apmokamos išlaidos pagal ligos, motinystės , tėvystės draudimą. 3. apmokamos išlaidos pagal draudimą nuo nedarbo. 4. išmokamos profesinių susirgimų ir nelaimingų atsitikimų arba kompensacijos. 5. išlaikomos Sodros įstaigos. Sodros fondo lėšos kaupiamos ir naudojamos pagal savarankišką biudžetą. Jis sudaromas trejiems metam, o tvirtinamas 1 metam(01 01-12 31). Biudžeto projektą kartu su kt. 2m. prognoze rengia fondo valdyba projektą teikia svarstyti vyriausybei, jei jį priima tai vyriausybė ne vėliau kaip likus 75d. iki kt. metų pradžios teikia projektą svarstyti Seimui. Kartu su fondo biudžetu projektu Seimui teikiamas aiškinamasis raštas, fondo tarybos išvada, soc. Draudimo įmokų tarifų pagrindimas ir kt. 2m. numatomi fondo biudžeto rodikliai. Fondo biudžetas tvirtinamas įstatymu, turi būti patvirtintas ne vėliau kaip 14 kalendorinių dienų iki biudžetinių metų pabaigos. Jei laiku nepatvirtinamas, fondo veiklos sąnaudos iki patvirtinimo negali viršyti 1/12 praėjusių metų fondo biudžeto išlaidų. Jei metų bėgyje priimami teisės aktai dėl kurių padidėja išlaidos ar sumažėja pajamos ir nėra galimybės skirti lėšų iš v-bės biudžeto , fondo biudžetas privalo būti patikrintas. Biudžeto vykdymas baigiamas 12 31. Likę nepanaudoti v-bės biudžeto asignavimai turi būti gražinti į v-bės biudžetą iki 01 10. Yra vedama ketvirtinė ir metinė fondo biudžeto vykdymo atskaitomybė. Ataskaitas sudaro fondo valdyba pagal tarptautinius standartus. Ne vėliau kaip iki 04 10 turi būti atliktas nepriklausomas fondo finansinės atskaitomybės auditas, o audito išvadą svarsto fondo taryba. Jei fondo taryba priima audito išvadas ne vėliau kaip iki 04 15, metinė fondo biudžeto vykdymo ataskaita teikiama svarstyti vyriausybei ir jei ji pritaria ataskaita teikiama tvirtinti Seimui. Privalomojo sveikatos draudimo fondas Įsteigtas pagal sveikatos draudimo įst. siekiant sukaupti lėšas, reikalaujant sumokėti draudimo išlaidas. Formuojamas iš: 1. į fondą pervedamos valstybės biudžeto lėšos už valstybės draudžiamus asmenis. 2. į fondą pervedamos privalomą sveikatos draudimą įgyvendinančių institucijų pajamos. 3. apdraustųjų privalomojo sveikatos draudimo pajamos. 4. papildomi valstybės biudžeto asignavimai, jei dėl priimtų teisės aktų mažėja fondo pajamos ar didėja išlaidos. 5. iš sveikatos priežiūros įstaigų išieškomos sankcijos už neteisėtai suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas. 6. savanoriškas juridinių ir fizinių asmenų įmokas. Fondo lėšos naudojamos šiais tikslais: 1. iš fondo kompensuojamos tų sveikatos priežiūros įstaigų išlaidos, su kuriomis teritorinių ligoninių kasos yra sudariusios sutartis. 2. iš fondo kompensuojamos apdraustųjų asmenų išlaidos medikamentams ir medicinos priemonėms įsigyti. 3. iš fondo kompensuojamos apdraustųjų sanatorinio, kurortinio gydymo išlaidos. 4. iš fondo kompensuojamos sveikatingumo programos. Lėšos kaupiamos ir naudojamos pagal savarankišką biudžetą, kuris sudaromas 1 metams, 01 01 – 12 31. Biudžeto projekto sudarymą organizuoja fondo taryba, o rengia Valstybinė ligonių kasa. Parengtas projektas kartu su ateinančių 2 metų fondo piniginių srautų prognozėmis teikimas svarstyti fondo tarybai. Jei taryba pritaria projektui, projektas teikimas Sveikatos apsaugos ministerijai, o ji jį teikia Vyriausybei. Vyriausybė ne vėliau kaip 75d. iki biudžetinių metų pradžios teikia biudžeto projektą svarstyti ir tvirtinti Seimui. Seimas tvirtina kartu su valstybės biudžetu priimdamas įst. Jei biudžetas nepatvirtinamas, tai kiekvieno mėnesio fondo išlaidos negali viršyti 1/12 praeitų metų išlaidų. Patvirtinus biudžetą fondo taryba per 2 savaites privalo paskirstyti fondo išlaidas ir pajamas pagal ketvirčius. Fondo biudžetą įvykdymo metinę apyskaitą rengia Valstybinė ligonių kasa ir svarsto fondo taryba. Ne vėliau kaip iki 04 15 d. metinė apyskaita turi būti pateikta Vyriausybei. Jai pritarus, Vyriausybė teikia apyskaitą tvirtinti Seimui. Valstybės įmonės. Ignalinos atominė elektrinė, displotavimo nutraukimo fondas Skirtingai nuo kitų, šis fondas įsteigtas pagal 1995 m. Vyriausybės nutarimą ir pagrindinis jo tikslas – sukaupti lėšas, kurių reikia elektrinės nutraukimo darbams finansuoti. Fondo pajamų šaltiniai: 1. į fondą daromi elektrinės atskaitymai nuo pajamų už parduotą energiją. Jų dydį kasmet nustato Vyriausybė. 2. užsienio valstybių tarptautinių organizacijų ir finansinių institucijų tiksliniai įrašai. 3. tiksliniai Lietuvos juridinių ir fizinių asmenų įrašai. 4. pajamos, gautos pardavus elektrinės turtą (dar nėra). 5. palūkanos už fondo lėšas, investuotas į vertybinius popierius. 6. kitos teisėtai gautos lėšos. Fondas naudojamas (bus): 1. iš fondo turės būti apmokėtos elektrinės uždarymo techninės ir socialinės programos. 2. iš fondo turės būti apmokėtos radioaktyviųjų atliekų tvarkymo, saugojimo ir laidojimo išlaidos. 3. iš fondo turės būti apmokėta padaryta branduolinė žala. 4. laikinai laisvos fondo lėšos tiru būti investuojamos į vertybinius popierius. Fondą valdo taryba, tvarko – Ūkio ministerija, o lėšas laiko – Finansų ministerija. Fondo lėšos naudojamos pagal metinę sąmatą, kurią tvirtina Seimas. Lėšos naudojamos pagal paraiškas, kurias ne vėliau kaip iki 04 01d. fondo tarybai turi pateikti institucijos, atsakingos už elektrinės nutraukimo darbus. Tokias paraiškas taryba svarsto ir ne vėliau kaip iki 07 01 d. priima sprendimą dėl paraiškų tenkinimo ar atmetimo. Subjektai, gavę lėšų iš fondo, teikia Ūkio ministerija ketvirtinės ir metinės lėšų panaudojimo ataskaitas. Jų pagrindu Ūkio ministerija rengia metinę fondo ataskaitą, kurią tvirtiną Vyriausybė. Garantinis fondas Įsteigtas 2001m., siekiant sukaupti lėšas, kurių reikia atsiskaityti su bankrutuojančių (bankrutavusių) ir likviduotų dėl bankroto įmonių darbuotojais, jei įmonė darbuotojams buvo skolinga. Fondui vadovauja ir lėšas valdo fondo taryba, administruoja – fondo administratorius prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Pajamų šaltiniai: 1. į fondą turi daryti įmokas visos įmonės, viešosios įstaigos, bankai ir kredito unijos. 2. į fondą pervedamos privatizavimo fondo lėšos ir valstybės biudžeto lėšos, kurios skiriamos pagal specialią programą. 3. į fondą pervedamos bankrutuojančių (bankrutavusių), likviduotų dėl bankroto įmonių lėšos, gautos pagal kreditinius reikalavimus. 4. savanoriškos juridinių ir fizinių asmenų įmokos. Fondo naudojimo kryptys: 1. išmokamas darbo užmokestis bankrutuojančių (bankrutavusių) ir likviduotų dėl bankroto įmonių darbuotojams. 2. kompensacijos už nepanaudotas lėšas tų įmonių darbuotojams. 3. tų įmonių darbuotojams išeitinės pašalpos. 4. žala dėl nelaimingų atsitikimų darbe, susirgimų profesine liga tų įmonių darbuotojams. 5. apmokamos kompensacijos už prastovas tų įmonių darbuotojams. 6. iš fondo išlaikoma fondo administracija. Lėšos naudojamos pagal tarybos patvirtintą sąmatą. Lėšos pervedamos Finansų ministerijos nurodymu, sudarius sutartį tarp fondo administratoriaus ir lėšų gavėjo. Privatizavimo fondas Įsteigtas pagal valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įst. Pajamos: 1. į fondą patenka pajamos iš valstybės turto privatizavimo sandorių. 2. į fondą patenka gautos pardavus valstybei priklausančias akcijas. 3. į fondą pervedama 10 proc. pajamų už parduotą savivaldybių turtą bei savivaldybei priklausančias akcijas. 4. į fondą įskaitomos palūkanos ir delspinigiai už atidėtas privatizavimo sandorių įmokas. 5. į fondą patenka baudos ir delspinigiai už privatizavimo sandorių sąlygų nevykdymą. 6. kitos teisėtai gautos lėšos. Fondo lėšų naudojimo kryptys: 1. gyventojų santaupoms atkurti. 2. iš lėšų sudaromas rezervinis fondas. 3. iš privatizavimo fondo daromi atskaitymai į garantinį fondą. 4. iš lėšų išlaikoma privatizavimo komisija ir turto fondas. 5. apmokamos ekspertų išlaidos. 6. naudojamos apmokėti objektų paruošimo privatizavimui sąnaudos. Lėšas tvarko Finansų ministerija. Fondo sąmata teikiama tvirtinti Seimui. Patvirtinus, Vyriausybė tvirtina fondo sąmatas pusmečiui pagal, kurias ir yra naudojamos fondo lėšos, laikantis šių proporcijų: • ne mažiau 2/3 fondo lėšų turi būti naudojama gyventojų santaupoms atkurti ir rezerviniam fondui sudaryti. • 1/3 naudojamas pagal institucijų raštiškus prašymus. Vykdymo metinė ataskaita teikiama tvirtinti Seimui su metine valstybės biudžeto vykdymo ataskaita. Rezervinis (stabilizavimo) fondas Įsteigtas pagal valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įst. kaip sudėtinė privatizavimo fondo dalis. Fondą steigia ir jo lėšomis disponuoja Vyriausybė, o valdo – fondo valdyba. Pajamų šaltiniai: 1. į fondą pervedama dalis privatizavimo fondo lėšų. 2. į fondą įskaitomos pajamos, gautos už finansinių lėšų saugojimą kredito įstaigose. 3. kitos teisėtai gautos pajamos. Naudojamas: 1. pensijų sistemos reformai. 2. sudaryti valstybės rezervą. 3. iš lėšų apmokamos finansinio valdymo sąnaudos. 4. laikinai laisvos finansinės lėšos naudojamos valstybės skolai apmokėti. Ypatumas: lėšos, tam panaudotos, turi būti grąžintos į fondą. 5. investicijoms į Vyriausybės vertybinius popierius, užsienio Vyriausybių vertybinius popierius ir į terminuotus indėlius bankuose. Lėšos kaupiamos ir naudojamos pagal metinę sąmatą, kurios projektą rengia Finansų ministerija, svarsto fondo valdybai Vyriausybė, o tvirtina – Seimas kaip sudėtinę Privatizavimo fondo sąmatos dalį. Metinę ataskaitą tvirtina Seimas. Programos Valstybės aplinkos apsaugos rėmimo programa Vykdoma vadovaujantis Aplinkos apsaugos įst. ir Aplinkos apsaugos rėmimo programos įst. Tikslas – sukaupti lėšas, kurios papildytų valstybės biudžeto asignavimus, skiriamus aplinkos apsaugos priemonių įgyvendinimui. Šaltiniai: 1. lėšos, išieškotos už aplinkai ir valstybės gamtos ištekliams padarytą žalą, pažeidus aplinkos apsaugos teisės aktus. 2. administracinės ir kriminalinės baudos už ekologinės teisės pažeidimus. 3. pajamos už viršnormatyvinę aplinkos taršą, už nuslėptus gamtos išteklius ir už nuspėtą išmetamų į aplinką teršalų kiekį. 4. lėšos, gautos realizavus konfiskuotus ekologinių teisės pažeidimų įrankius ir neteisėtai įgytus valstybės gamtos išteklius. 5. tikslinės juridinių ir fizinių asmenų įmokos. 6. 30 proc. medžioklės plotų naudotojų mokesčio 7. ne pagal paskirtį panaudotos savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo programų lėšos. 8. kitos teisėtai gautos pajamos. Kam programa naudojama: 1. ne mažiau 30 proc. lėšų, neskaitant medžioklės mokesčio ir kt. tikslinių įmokų, turi būti naudojama finansuoti priemonėms, kuriomis kompensuojama aplinkai padaryta žala, atkuriami kraštovaizdžio kompleksai, gamtos ištekliai, statomi aplinkos apsaugos objektai. 2. įmokos, gautos iš žuvų išteklių naudotojų, turi būti naudojamos žuvų ištekliams atkurti. 3. mokestis iš medžioklės plotų naudotojų turi būti naudojamas medžiojamiems gyvūnams apsaugoti ir gausinti. 4. mokslo tyrimo darbams, aplinkos monitoringui, aplinkosauginiui švietimui, poveikio aplinkai vertinimui ir t.t. programos pajamos ir išlaidos planuojamos valstybės biudžete kaip speciali programa. Jos lėšas naudoja Aplinkos apsaugos ministerija. Per metus nepanaudotos programos lėšos turi būti naudojamos kitiems metams. Kelių priežiūros ir plėtros programa Įvesta pagal “Kelių įst.” siekiant sukaupti lėšas, kurių reikia automobilių keliams tiesti, remontuoti, plėsti. Šaltiniai: 1. Pervedami atskaitymai nuo pajamų (daro tik pelno siekiantys JA ir jų dydis siekia nuo 1/10 iki 1% pajamų). 2. Pervedama 40% akcizų už realizuotą benziną ir dyzelinius degalus. 3. 100% akcizų už realizuotas suskystintas dujas (transportui naud.). 4. Mokestis už LR įregistruotas krovinines transporto priemones (išskyrus spec. paskirties). 5. LR įregistruotų transp. priemonių savininkų ir vairuotojų mokestis. 6. Užsienyje įregistruotų transp. priemonių savininkų mokestis. 7. Mokestis už važiavimą LR keliais transp. priem., kurių matmenys ir svoris viršija leistinas normas. 8. Mokestis už leidimą atlikti darbus kelio juostoje ir kelio saugos zonoje. 9. V-bės biudžeto asignavimai. 10. Tiksliniai fizinių ir JA bei užsienio v-bių įnašai. Lėšos naudojamos automobilių keliams ir kelių statiniams tiesti, statyti, remontuoti, modernizuoti ir pan. Programa tvirtinama v-bės biudžete atskira eilute kaip spec. programa. Lėšas naudoja kelių direkcija pagal Vyr. patvirtintą metinę sąmatą, o joje turi būti numatyta, kad 20% programos lėšų turi būti skirta vietinės reikšmės keliams ir gatvėms tiesti, taisyti, prižiūrėti. Specialioji savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo programa Ji įvesta vietoj saviv. gamtos apsaugos ir sveikatos apsaugos fondų. Tikslas – finansuoti saviv. sveikatos apsaugos ir aplinkos apsaugos priemones. Šaltiniai: 1. Pervedama 70% mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionarinių teršimo šaltinių, esančių saviv. terit. 2. Pervedama 70% mokesčio už medžioklės plotų naudojimą. 3. Savanoriški JA ir FIZ.A įnašai, kurie naudojami tik įnešusio asmens nurodytoms priemonėms. Lėšos naudojamos: 1.Finansuojamos priemonės, kuriomis kompensuojama saviv. aplinkai padaryta žala. 2.Finansuojama aplinkos apsaugos objektų statyba, remontas. 3.Aplinkos teršimo šaltiniams pašalinti. 4.Iki 20% lėšų turi būti naudojama saviv. gyv. sveikatos apsaugai. 5.Už medžiokl. plotų naud. lėšos skiriamos remti tų miško plotų savininkus ir valdytojus, kuriuose nedraudžiama medžioklė. Lėšomis disponuoja saviv. administracija, o programos sąmatą ir panaudojimo ataskaitą tvirtina saviv taryba (kartu su biudž.) Nepanaudotos lėšos naud. kt. metais, panaudotos ne pagal paskirtį – aplinkos m-jos teikimu išieškomos į spec. v-binę apl. apsaugos rėmimo programą. V-bės skolinimosi teisinis regul. V-bės skolinimosi esmė. Be privalomų įmokų į v-bės pinigų fondus, v-bės pajamos gali būti gaunamos skolinantis laikinai laisvas kt. subjektų lėšas. Įgyvendinant tokį skolinimąsi atsiranda v-bės skolinimosi sant., kuriuos reg. v-bės skolinimosi institutas. V-bės skolinimasis suprantamas kaip FT normomis reglamentuoti ekonominiai sant., kai v-bė skolinasi laikinai laisvas kt. subjektų lėšas siekdama padengti nuosavų lėšų trūkumą bei teikia kt. garantijas kt. subjektų paimtoms paskoloms. V-bė, skolindamasi lėšas, siekia tokių tikslų: 1. Finansuoti v-bės investicijas. 2. Padengti v-bės biudžeto deficitą. 3. Išlyginti v-bės pinigų fondų pajamas ir išlaidas. 4. Papildyti JA apyvartines lėšas. 5. Padengti v-bės skolas, aptarnavimo išlaidas. V-bės skolinimosi sant. būdinga: 1. V-bė dalyvauja kaip skolininkas, kuris skolinasi lėšas iš v-bės kreditorių ir jie skirstomi į: a) vidaus kreditorius, tai LR komerciniai bankai, finansų įstaigos ir kt. LR JA ir fiz.a. b) užsienio kreditorius, tai užsienio v-bės, tarptaut. Finans. organizacijos, užsienio komerc. Bankai ir kt. užsienio JA ir fiz.a. 2. V-bė turi ypatingus įgaliojimus, t.y. v-bė gali pati nustatyti skolinimosi formas, sąlygas, tvarką, gali vienašališkai keisti skolinimosi sąl. 3.V-bės paimtas paskolos nėra užtikrinamos v-bei priklausančiu turtu. Paskolos negali būti užtikrintos nei esamų, nei būsimu turtu, nei Liet. Banko aukso atsargomis ar užsienio valiutos rezervu. Paskolų grąžinimui užtikrinti gali būti naud. tik gaunamos pajamos, taip pat paimtos paskolos. 4. Dažniausiai paskolos imamos pinigais, bet dabar dažniau naudojamas prekių ir paskolų kreditas. V-bės skolinimosi principai 1. V-bės skolinimosi limitavimo principas. T.y. v-bė gali skolintis tik neviršydama nustatyta tvarka patvirtintų limitų. Metinius skolinimosi limitus tvirtina seimas su v-bės biudž., be to, seimas tvirtina vidaus ir užsienio skolinimosi limitus. 2. V-bės skolinimosi laisvanoriškumo principas. T.y. v-bės kreditoriai laisvanoriškai sprendžia skolinimo v-bei klausimą ir laisvanoriškai pasirenka skolinimo formą. Atskirais atvejais galimas ir priverstinis skolinimas (dabar LR – santaupų atkūrimas). 3. V-bės skolinimosi prioritetų nustatymo principas. Bendraja prasme v-bės skolin. prioritetai įtvirtinti “V-bės skolos įst.”, tačiau konkrečius skolin. prioritetus konkrečiam laikotarpiui nustato Vyr. savo nutarimu. Dabar nustatyti tokie: a)Sudaryti Vyr. rezervą. b)V-bės investicijų programos finansavimas. c)Vidutinio ir smulkaus verslo skatinimas. 4. V-bės skolinimosi terminuotumo principas. V-bė ima paskolas konkrečiam terminui, kuriam pasibaigus turi būti grąžinta visa paskola ir sumokėtos visos palūkanos. Terminas gali būti nustatytas arba paskolos sutartyje, arba aptartas iš anksto. Pagal terminą skola gali būti trumpalaikė (iki 1m.) ir ilgalaikė (taikoma, kai paskolos imamos investicijoms finansuoti). 5. Nuolatinės priežiūros principas. T.y. valstybė(ę?) privalo nuolat prižiūrėti paimtų paskolų naudojimą, palūkanų mokėjimą ir paskolų grąžinimą. Paskolas iš v-bės gavę subjektai privalo teikti Fin. M-jai ketvirtines(?) ataskaitas apie paskolų naudojimą, o metams pasibaigus privalo pateikti savo veiklos audito išvadą. Fin. M-ja apiepaskolų naudojimą privalo atsiskaityti Vyr., o ši ataskaitą apie skolos būklę teikia tvirtinti seimui, kartu su v-bės biudžeto vykdymo ataskaita. Be to, nuolatinę paskolų naud. priežiūrą yra pavesta vykdyti v-bės kontrolei. 6. V-bės skolinių įsipareigojimų apskaitos principas. Sudaromi atitinkami skolinio įsipareig. registrai: a) V-bės vardu gaunamų užsienio pajamų registras. b) Užsienio paskolų su v-bės garantija registras. c) V-bės vardu gaunamų vidaus paskolų registras. d) Vidaus paskolų su v-bės garantija registras. e) Vyr. vertybinių popierių, išleistų tiek vidaus, tiek užsienio valiuta registras ir t.t. Registrus pavesta tvarkyti. Fin. M-jai. Jei paskola grąžinama ji turi būti išbraukta iš registro. 7. Atlygintinumo principas. T.y. v-bė imdama paskolas įsipareigoja mokėti kreditoriui palūkanas pinigais ar kt. forma. Palūkanos gali būti išmokamos periodiškai arba vieną kartą pasibaigus paskolos terminui. Išimtis: palūkanos neišmokamos, kai paskolos sutartis nutraukiama kreditoriaus iniciatyva. 8. Grąžintinumo principas. Pasibaigus paskolos terminui ar vienai iš pusių nutraukus paskolos sutartį, paskola turi būti grąžinama ta valiuta, kuria paskola buvo gauta. Lietuvos v-bės skola ir jos valdymas Įgyvendinant v-bės skolinimąsi formuojasi v-bės skola, t.y. bendra v-bės įsiskolinimo suma kreditoriams pagal neįvykdytus skolinius įsipareigojimus ir neišmokėtas palūkanas, tiek vidaus, tiek užsienio valiuta. Teisine prasme v-bės skola reiškia v-bės turtinių įsipareigojimų pagal paskolos sutartį, garantinius raštus ir kt. įsipareigojimo dokumentus. Pagal pobūdį v-bės skola: Bendroji (kapitalinė) ir einamoji. Bendroji reiškia visą v-bės įsiskolinimo sumą. Einamoji. Einamaisiais metais gautas paskolos atėmus grąžintas paskolas ein. metais suteiktas v-bės garantijas atėmus graž. paskolas su v-bės garantijom, ein. metais gautos trumpalaikės paskolos ir ein. metais. Išmokamos palūkanos pagal grąžintas paskolas. Pagal kilmę: Vidaus ir Užsienio. Vidaus. V-bės prisiimtų, bet dar neįvykdytų skolinių įsipareigojimų vidaus kreditoriaus suma. Užsienio. V-bės prisiimtų, bet dar neįvykdytų skolinių įsipareig. užsienio kredit. suma. Vidaus ir užsienio paskolas v-bės vardu ir v-bės garantijas teikia Vyr., tačiau valdant v-bės skolą Vyr. atstovauja Fin. M-ja, kurios įgalinimai: 1) Skolinasi pas vid/užsienio kreditorius imdama paskolas, išleisdama vertybinius popierius ir kt. vertyb. dokumentus. 2) Atlieka operacijas su Vyr. vertybiniais popieriais. 3) Iš skolintų lėšų finansuoja v-bės programas. 4) Nurašo beviltiškomis pripažintas paskolas. 5) Tvarko v-bės skolos apskaitą ir atskaitomybę. 6) Apibendrina ir planuoja v-bės skolinimosi poreikį. 7) Prižiūri paskolų perskolinimą, garantijų išdavimą, paskolų naudojimą ir t.t. Valdant v-bės skolą dalyvauja ir Lietuvos bankas. Jis kaupia paimtas paskolas, organizuoja Vyr. vertybinių popierių aukcionus. V-binių paskolų komisija: 1) Svarsto ir teikia Vyr. pasiūlymus dėl paskolų ėmimo v-bės vardu. 2) Svarsto ir teikia Vyr. pasiūlymus dėl paskolų iš v-bės vardu paimtų paskolų iš v-bės vardu paimtų paskolų skolinimo JA ir dėl garantijų teikimo. 3) Svarsto ir teikia pasiūlymus Vyr. dėl paskolos pertvarkymo, jei numatoma keisti paskolos teikimo sąlygas. 4) Nagrinėja tikslingumą iškelti bankroto bylas v-bės skolininkams. Valstybės vardu paskolų ėmimas ir naudojimas Sprendimą imti vidaus ar užsienio paskolą priima: Seimas ( >140mln.Lt, išskyrus paskolas v-bės biudžeto deficitui dengti, v-bės iždo pinigų srautams balansuoti ir kt. tikslams numatytiems einamųjų metų biudžeto) ir Vyriausybė ( priima sprendimą imti40mln.LT) ir Vyriausybė ( visais kt. atvejais). Dėl garantijos suteikimo turi teisę kreiptis savivaldybė, valstybės pinigų fondai ir JA, išskyrus valstybės ir saviv. biudž. įstaigas. Pateikiami tie patys dokumentai, kaip ir kreipiantis dėl paskolos teikimo. Valstybės garantija, jei JA: 1.neskolingas valstybės biudžetui(gali būti skolingas saviv. biudžetui) 2.neskolingas soc. draudimo biudžetui 3.laiku vykdo savo skolinius įsipareigojimus finansų ministerijai. 4.nebuvo ir nėra paskelbtas nemokiu. 5.įsipareigojo ne mažiau 25% išvest. projekto finansuoti savo lėšomis Garantija teikiama 80% imamos paskolos. Jei kreipiasi savivaldybės dėl garantijos, ši teikiama jei: 1.investicinis projektas įtrauktas į valstybės investicijų programą. 2.jei saviv. biudžete numatomos lėšos paimtai paskolai grąžinti. Pinigų fondams apribojimų nėra. Visos gautos paraiškos registruojamos fin. ministerijoje, kuri per 2 savaites privalo išnagrinėti ir pateikti siūlymus valstybinei paskolų komisijai. Pastaroji savo išvadas teikia Vyriausybei, o ji priima nutarimą dėl valstybės garantijų suteikimo. Nutarime nurodoma: 1.Kreditorius 2. Paskolos suma, ar jos dalis, kuriai suteikiama valstybės garantija 3.metinė palūkanų norma 4. paskolos laikotarpis 5.valiuta 6.paskolos tikslas 7.vienkartinės įmokos už garantiją dydis. Dydį nustato Vyriausybė valstybinės paskolų komisijos siūlymu. Vienkartinės įmokos neimamos iš saviv. ir v-bės piniginių fondų. Vyriausybei priėmus nutarimą dėl garantijos suteikimo, v-bės garantiją pasirašo Fin. ministras ar jo įgaliotas asmuo. Tokia garantija pasirašoma ar sutarties pasirašymo metu, ar pasirašius sutartį. Jei pageidauja kreditorius, prieš pasirašant v-bės garantiją turi būti gauta Teising. ministerijos išvada. Garantijas gali teikti ne tik Vyriausybė, bet ir Vyriausybės įsteigtos garantijų institucijos arba draudimo įmonės. Jei jos nevykdo savo garantinių įsipareigojimų, už jas prieš kreditorius turi atsakyti FIn. ministerija. V-bės skolininkų veiklos priežiūra ir atsakomybė V-bės skolininkų veiklos sąlygos nustatomos sutartyje arba v-bės garantiniame rašte. Visi v-bės skolininkai privalo nustatytais terminais mokėti palūkanas, naugoti paskolas tiems tikslams, kurie nustatyti paskolos sutartyje arba v-bė garantiniame rašte, nustatytu terminu gražinti paskolą, vykdyti kt. skolinius įsipareigojimus. Iki visiško skolinio įsipareigojimo įvykdymo be raštiško Finansų ministerijos arba turto banko leidimo v-bės skolininkams draudžiama: 1. reorganizuoti įmonę. 2. mažinti įmonės įstatinį kapitalą. 3. parduoti, įkeisti, išnuomoti ilgalaikį turtą. 4. laiduoti arba garantuoti savo turtu už kt. subjektų prievoles. 5. teikti paskolas, ir skolinti vartojimo kreditų. 6. investuoti kapitalą į kt. subjektus. 7. prisiimti naujų turtinių įsipareigojimų pagal paskolos sutartis. Tai netaikoma saviv. Ir komerciniams bankams. Jei skolininkai vėluoja gražinti paskolas ar nemoka palūkanų, už kiekvieną praleistą dieną skaičiuojami delspinigiai. Tačiau, jei paskola perduota administruoti Turto bankui, v-bė gali atleisti nuo delspinigių ar sustabdyti jų skaičiavimą. Finansų ministerija turi išieškoti laiku negražintas paskolas ir palūkanas iš turto, tai vykdo teismo antstoliai pagal CPK normas. Jei turto nepakanka išieškojimui, Finansų ministerija, ar jos pavedimu Turto bankas, turi teisę kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Atskirais atvejais Vyriausybė finansų ministerijos siūlymu gali nurašyti skolą kaip beviltišką( pvz. jei juridinis asmuo yra likviduojamas, jei skolos išieškojimo išlaidos viršija pačią skolą.). Vyriausybės vertybiniai popieriai. Tai LR vardu išleidžiami skoliniai įsipareigojimai, kuriais patvirtinamos investitorių teisės ir pareigos v-bės skolinimosi atžvilgiu. Rūšys: 1. V-bės iždo vekseliai.(Galiojimo terminas neviršija 1m.) 2. vyriausybės obligacijos.(Galiojimo terminas viršija 1m.) 3. Vyriausybės taupymo lakštai. (tie, kurie pirminėje apyvartoje platinami tik fiziniams asmenims) Vertybiniai popieriai gali būti išleidžiami tiek nacionaline, tiek užsienio valiuta ir platinami tiek vidaus, tiek tarptautinėse finansų rinkose. Vyriausybės pavedimu vertybinius popierius išleidžia ir išperka Finansų ministerija per savo įgaliotus ar investitorių įgaliotus asmenis. Priimdama sprendimą išleisti vertybinius popierius Finansų ministerija nustato vertybinių popierių rūšį, emisijos apimtį, vertybinių popierių nominalią vertę, vertybinių popierių galiojimo laiką, išpirkimo datą ir sąlygas, palūkanų normą. Vertybiniai popieriai nacionaline valiuta išleidžiami nematerialia forma, o užsienio valiuta- tiek materialia, tiek nematerialia forma. Iždo vekseliai ir vyriausybės obligacijos platinami pirminėje ir antrinėje apyvartoje.Pirminė apyvarta yra vykdoma vyriausybės vertybinių popierių aukcionuose, kuriuos organizuoja Lietuvos bankas. Aukcionuose gali dalyvauti komerciniai bankai, užsienio bankų filialai, finansų maklerių įmonės. 1-as asmuo neturi teisės įsigyti daugiau nei 25 proc. eilinės emisijos Vyriausybės vertybinių popierių. Antrinė apyvarta vykdoma per vertybinių popierių biržą. Vyriausybės taupymo lakštai platinami pagal taupumo lakštų platinimo sutartį sudarytą tarp Finansų ministerijos ir platintojo. Taupymo lakštus pirminėje apyvartoje turi teisę įsigyti tik fiziniai asmenys. Savivaldybių skolinimosi tvarka. Pagal Įst. Saviv. Tarybos sprendimu turi teisę skolintis tokiais tikslais: 1. Finansuoti investicinius projektus, įtrauktus į v-bės investicijų programą. 2. Finansuoti vietinės reikšmės investicinius projektus. 3. Padengti laikiną biudžeto pajamų trūkumą, jei saviv. Biudžete trūksta apyvartos lėšų. Saviv. Skolinimosi metinius limitus nustato Seimas, tvirtindamas kiekvienų metų v-bės biudžetą. Savi. Turi teisę tiesiogiai skolintis iš: 1. vidaus kreditorių. 2. užsienio kreditorių. 3. Lietuvos v-bės. 4. gali kreiptis dėl v-bės garantijų suteikimo paskoloms. Saviv. Paimtos paskolos gali būti užtikrinamos tik saviv. Biudžeto pajamomis. Saviv. Paimtos paskolos yra perskolinamos saviv. Įmonėms arba saviv. kontroliuojamoms, akcinėms bendrovėms( tos kur 2/3 akcijų priklauso saviv.) Taip pat turi teisę teikti garantijas paskoloms, kurias ima saviv. įmonės ar saviv. kontroliuojamos AB. Apie paimtas paskolas ir jų naudojimą saviv. privalo atsiskaityti Finansų ministerijai, nustatytais terminais. Bankininkystės santykių valstybinis reguliavimas Bankinio kreditavimo esmė. Bankinis kreditavimas gali būti aiškinamas kaip ekonominė kategorija arba kaip ekonominių santykių teisinė forma. Kaip ekonominė kategorija – tai skolinio kapitalo judėjimas. Bankinio kreditavimo atveju atsiranda ekonominiai santykiai, kurių pagalba laikinai laisvos valstybės ūkio subjektų ir gyventojų lėšos kaupiamos kredito įstaigose ir skolinamos subjektams, turintiems nuosavų lėšų trūkumą. Šie ekonominiai santykiai reguliuojami teisės normomis ir įgauna teisinių santykių kreditavimo formą. Pagal pobūdį visi kreditavimo santykiai skiriami į: 1. Organizaciniai – susiję su kredito įstaigų sistemos nustatymu, kredito įstaigų veiklos licencijavimu, jų sąlygų nustatymu bei priežiūra. Šiuos santykius reguliuoja išimtinai finansų teisė. 2. Paskolų teikimo bei grąžinimo santykiai – juos reguliuoja Civilinė teisė, o finansų teisė reguliuoja tuos santykius, kada paskolas teikia LB. Kreditavimą LR gali atlikti: 1. Komerciniai bankai – LR įsteigtos kredito įstaigos, kurios turi licenciją verstis ir verčiasi indėlių priėmimu, lėšų skolinimu, kitų finansinių paslaugų teikimu ir prisiima su tuo susijusią atsakomybę bei riziką. Jais gali būti AB ir UAB. 2. specializuoti bankai – LR įsteigtos kredito įstaigos, kurios turi licenciją verstis viena ar keliomis, bet ne visomis finansinėmis paslaugomis. Jie irgi gali būti AB ir UAB. 3. Užsienio bankai – užsienio valstybėse įsteigtos kredito įstaigos, kurios turi užsienio valstybės institucijos išduotą licenciją verstis ir verčiasi indėlių priėmimu, lėšų skolinimu ir kitų finansinių paslaugų teikimu. Jie LR yra tie, kurie įsteigti ES ar Europos ekonominės erdvės valstybėse. LR gali veikti tiek įsteigę filialus, tiek ir jų neįsteigę. 4. Kredito unijos – tai kooperatiniais pagrindais įsteigta kredito įstaiga, kuri teikia kredito paslaugas tik savo nariams. 5. LB – išimtinis atvejais. Bankinio kreditavimo principai. 1. Atlygintinumo principas – už gautą paskolą kredito įstaigoms turi būti mokamos palūkanos. Jų dydį nustato pačios kredito įstaigos, bet esant ypatingoms ekonominėms sąlygoms, LB turi teisę nustatyti maximalią palūkanų normą visoms kredito įstaigoms. 2. Grąžintinumo principas – paskolos suteikiamos konkrečiam terminui, kuris nustatomas paskolos sutartyje, bet kredito įstaiga suteikta teisė išsireikalauti paskolą anksčiau termino, jei skoloninkas nevykdo ar netinkamai vykdo paskolos sutarties sąlygas. 3. Kreditavimo diferenciacijos principas – išduodant paskolą, kredito įstaiga turi teisę atsižvelgti į skoloninko finansinę padėtį, mokumą, ir kitas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos paskolos grąžinimui. 4. Paskolos užtikrinimo principas – paskolos grąžinimui užtikrinti kredito įstaiga gali priimti įkeitimui prekes, kitas materialines vertybes, vertybinius popierius, užsienio valiutą, taip pat gali reikalauti garantijų ar laidavimo dokumentų. Ypatumas tas, kad draudžiama priimti tos pačios kredito įstaigos ar su ja susijusių asmenų išleistus vertybinius popierius, garantijas ar laidavimo raštus. Jei paskolą teikia LB, tai jų grąžinimas gali būti užtikrinamas auksu, užsienio valiuta, Vyriausybės vertybiniais popieriais ir tais vertybiniais popieriais, kuriuos turi teisę pirkti ir parduoti LB. Laisvas kreditas (be užtikrinimo) taikomas tais atvejais, kai paskolos yra teikiamos kredito įstaigų darbuotojams. 5. Terminuotumo pricipas – paskolos teikiamos konkrečiai nustatytam terminui, kuri paprastai nustatomas paskolos sutartyje. Bet kai jas teikia LB, jos terimas gali būti nustatomas teisės norminiu aktu, bet terminas negali būti mažesnis nei 3 mėnesiai. 6. Kreditinių santykių tiesioginio pobūdžio principas – skolininkas į kreditorinius santykius su kredito įstaiga sueina betarpiškai. 7. Tikslingumo principas – paskolos teikiamos konkrečiam tixlui, nustatytam paskolos sutartyje. Paskolos naudojimo tixlingumą prižiūri pati kredito įstaiga, kuri turi teisę nutraukti paskolos sutartį ankščiau termino. LB kreditinė veikla. Pagal įstatymus LB turi teisę savo paties nustatyta tvarka ir sąlygomis teikti paskolas nacionaline valiuta LR įregistruotoms kredito įstaigoms, kurios turi sąskaitas LB. LB draudžiama jas teikti Vyriausybei, vykdomosios valdžios institucijoms ir valstybės bei savivaldybės įmonėms. LB gali teikti paskolas tik tiems komerciniams bankams, kurie turi likvidumo problemų: 1. Jei banko klientai praranda pasitikėjimą bankais ar nacionalinės valiutos stabilumu ir ima masiškai atsiiminėti indėlius; 2. Jei bankas nors ir yra laikinai nemokus, bet užima žymią vietą LR kreditavimo sistemoje; 3. Jei bankas, nors ir neturi likvidumo problemų, bet žmonės vis tiek ima masiškai atsiiminėti indėlius. Už paslaugas LB ima valstybės nustatytas palūkanas, ir suteiktas paskolos dydis negali viršyti 60 % komercinio banko įsipareigojimų nacionaline ir užsienio valiuta. Taip pat jis turi teisę teikti paskolas užsienio bankams ir kredito įstaigoms. LB suteiktos paskolos gali būti užtikrinamos: 1. Vyriausybės vertybiniais popieriais; 2. LB skolos vertybiniais popieriais; 3. Užsienio valiuta; 4. Auksu ir tauriaisiais metalais; 5. Vekseliais; 6. Kitų skolininkų įsipareigojimais ir nekilnojamu turtu, kuris atitinka LB reikalavimus; 7. Valstybės garantija; 8. Kredito įstaigos laidavimu ir garantija. Bankų (visų) steigimas ir veiklos licencijavimas Pagal taisyklę, jie steigiami neribotam laikui. Nustatytas steigėjų skaičius – jį galis steigti ne mažiau kaip 10 steigėjų. Šis reikalavimas netaikomas tais atvejais, kai 1 iš steigėjų yra LR ar užsienio finansų įstaiga, draudimo įmonė ir ji įsigyja ne mažiau kaip 2/3 balsavimo teisę suteikiančių banko akcijų, kai kiekvienas iš steigėjų steigimo metu privalo įsigyti ne mažiau kaip 3 procentus balsavimo teisę suteikiančių akcijų. Banko steigėju negali būti FA, teistas už labai sunkų ar sunkų nusikaltimą, nusikaltimą finansams, ūkininkavimo tvarkai, nuosavybei ir kitus nusikaltimus, jei jam nėra išnykęs teistumas. Taip pat steigėju negali būti asmenys, kurie negali įrodyti piniginių l4šų įsigijimo teisėtumo. Leidimą steigti banką išduoda LB. Banko steigėjas privalo pateikti šiuos dokumentus: 1. Banko steigimo sutartį 2. Banko įstatus 3. Steigimo susirinkimo protokolą ir dalyvių sąrašą 4. Banko veiklos metmenis 5. Dokumentus, įrodančius lėšų, panaudotų banko steigimui, teisėtumą ir kitus. LB turi išnagrinėti visu dokumentus ir priimti sprendimą dėl leidimo išdavimo arba ne per 3 mėnesius nuo prašymo priėmimo dienos. LB gali atsisakyti priimti sprendimą išduoti leidimą jeigu: 1. Pateikti ne visi dokumentai 2. Pateikti dokumentai neatitinka LB reikalavimų 3. Dokumentuose nurodyti duomenys yra neteisingi 4. Banko įstatai neužtikrina patikimos banko veiklos arba prieštarauja įstatymams 5. Banko vadovai ar banko kapitalas neatitinka nustatytų reikalavimų. LB pasilieka teisę atšaukti leidimą šiais atvejais: 1. Jei išaiškėja, kad leidimas gautas apgaulės būdu 2. Jei išaiškėja, kad leidimas gautas pažeidžiant įstatymus 3. Jei per 12 mėnesių nuo įstatų pasirašymo jie nebuvo pateikti JA registrui. Apie sprendimą atšaukti leidimą per 3 darbo dienas LB privalo pranešti steigėjams ir JA registrui. Po to, kai išduotas leidimas, bankas privalo įsiregistruoti JA registre. Po to bankas privalo gauti licenciją kreditinei veiklai. Norint jos bankas privalo kreiptis į LB ir pateikti: 1. Įregistruotus banko įstatus 2. Banko registravimo pažymėjimą 3. Dokumentus, patvirtinančius, kad bankas yra sukaupęs minimalų pagrindinį kapitalą 4. Banko akcininkų sąrašą 5. Banko vadovų sąrašą 6. Pirmų 3 mėnesių veiklos planą ir pan. Priimti sprendimą dėl licencijos išdavimo ar neišdavimo LB nustatytas 3 mėnesių terminas nuo visų dokumentų gavimo. Bet kuriuo atveju šis sprendimas turi būti priimtas per 12 mėnesių nuo prašymo gavimo dienos. LB turi teisę atsisakyti išduoti licenciją, jei: 1. Ji gauta apgaulės būdu 2. Ji gauta pažeidžiant įstatymus 3. Paaiškėja, kad bankas verčiasi draudžiama veikla 4. Bankas nepasinaudoja licencija per 12 mėnesių nuo jos išdavimo dienos 5. Bankas neatitinka LB nustatytų reikalavimų 6. Bankas pasibaigia ar priimant sprendimą dėl jo likvidavimo. Nuo 05 01 LB apie kiekvieną licencijos išdavimą privalo informuoti Europos Komisiją. Licencijų rūšys: 1. Visoms paslaugoms (komerciniams bankams) 2. Licencija su apribojimais – tik toms paslaugoms, kurias nori teikti bankas arba kurioms yra pasirengęs. Bankų veiklos sąlygos. Jas nustato tiek įstatymai, tiek LB teisės aktai. Jos yra: 1. Ribojamos banko investicijos – bankams draudžiama įsigyti kitų JA įstatinio kapitalo ir balsavimo teisės dalių (akcijų), jei jų vertė didesnė nei 15 procentų banko kapitalo. Be to, visa bendra bankui priklausančių kitų JA įstatinio kapitalo ir balsavimo dalių vertė negali viršyti 60 procentų banko kapitalo. Šie apribojimai netaikomi, kai bankas investuoja į finansines įstaigas ar draudimo įmones, taip pat kai toks kito JA kapitalas ar balsavimo teisių įgyjamas laikotarpis yra iki 1 metų kaip banko skolinių įsipareigojimų užtikrinimo priemonė. 2. Ribojamos banko investicijos į žemę ir kitą nekilnojamą turtą – investicijos į žemę ir kita nekilnojamą turtą negali viršyti 5 procentų banko kapitalo. Jis netaikomas, jei šis turtas įgyjamas banko veiklai taip pat jei nekilnojamas daiktas įgyjamas lizingo paslaugoms teikti ar laikotarpiui iki 1 metų kaip banko skolinių įsipareigojimų įvykdymo priemonė. 3. Ribojamas vidinis skolinimas – banko vadovams ir su jais susijusiems asmenims vidinių skolinimų dydį nustato banko taryba, o sprendimą dėl jo konkrečiu atveju priima banko valdyba. 4. Ribojimai skolinimai su banku susijusiems asmenims (kurie turi balsavimo teisę) – šios paskolos negali viršyti 20 procentų banko kapitalo. 5. Bankai turi formuoti privalomas atsargas ir jas saugoti LB. Jei bankai laiku nepateikia LB apie privalomas atsargas, bankui skiriama bauda iki 35428 lt. Jei pateikia neteisingus duomenis apie privalomas atsargasč bauda iki 690560 lt. 6. Bankams nustatomi jų veiklos riziką ribojantys normatyvai: 1) kapitalo pakankamumo normatyvas (santykis tarp banko balansinio ir nabalansinio turto) 2) Likvidumo normatyvas (santykis tarp likvidaus turto ir jo įsipareigojimų) 3) Max. atviros pozicijos užsienio valiuta ir tauriųjų metalų normatyvas (kiek bankas gali turėti turto užsienio valiuta) 4) Max. Paskolos vienam asmeniui normatyvas (negali viršyti 25 procentų banko kapitalo) 5) Didelių paskolų normatyvas (didelė – ta, kuri sudaro ne mažiau kaip 10 procentų banko kapitalo). Šių paskolų bendra suma negali viršyti 800 procentų banko kapitalo. Bankų veiklos priežiūra Bankų veiklą LR prižiūri Lietuvos bankas, o tiksliau – bankų priežiūros departamentas. LT bankas gali tikrinti ne tik licenzijas turinčias kredito įstaigas, bet ir tuos subjektus, kurie pagal LT banko turimą informaciją užsiima kreditine veikla neturėdami licenzijos. Priežiūros esminės f-jos: 1.Priežiūrai reikalingas info kaupimas, analizė ir vertinimas; 2.Bankų veiklos ir finansinės būklės vertinimas 3.bankų inspektavimas(!) 4.poveikio priemonių taikymas. Inspektavimą atlieka inspektavimo komisija, kurios sudėtį tvirtina LT banko valdybos pirmininkas. Inspekt. apie atliekamas pagal bankų priežiūros departamento patvirtintą programą. Inspektavimo rezultatai įforminami ataskaitoje, kurią pasirašo visi inspektavimo komisijos nariai ir kurią tvirtina bankų priežiūros departamentas. Ataskaitos rezultatai: Jos pagrindu bankų priežiūros departamentas sprendžia klausimą, ar reikia taikyti bankui veiklos kontrolės priemones: ar nutaria pasikviesti banko vadovus žodiniam pokalbiui, ar nusprendžia reikalauti, kad bankas sudarytų trūkumų šalinimo planą. Jei tokių kontrolės priemonių nepakanka, bankų priežiūros departamentas teikia siūlymus LTB valdybai dėl poveikio priemonių taikymo. Poveikio priemonės, kurias taiko LTB valdyba: 1.LTB turi teisę įspėti banką dėl veiklos trūkumų ir nustatyti terminą jiems pašalinti 2.LTB turi teisę skirti ekonomines baudas: 1)už pareikalautos informacijos ar dokumentų nepateikimą ar neteisingos informacijos pateikimą. Tada bauda iki 0,5 banko metinių pajamų 2)už LTB privalomų nurodymų nevykdymą ar netinkamą vykdymą. Bauda iki 1 banko metinių palūkanų ar iki 5000Lt už kiekvieną nurodymų nevykdymo dieną. 3)už veiksmų atlikimą neturint LTB leidimo, kai jis būtinas. Iki 1,5 met. pajamų 4)už vertimąsi draudžiama veikla. Iki 2 met. pajamų 5)už kt. pažeidimus saugai ir patikimai banko veiklai. Iki 0,1 met. pajamų Paskirtos baudos turi būti sumokamos į valst. biudžetą ne vėliau kaip per 1 mėn. Nuo dienos, kai bankas gavo LTB sprendimą skirti baudą. 3.LTB turi teisę reikalauti laikinai nušalinti nuo pareigų banko (B) stebėtojų tarybos narius , B valdybos narius, B administracijos narius 4.uždrausti bankui teikti 1 ar kelias finans. Paslaugas 5.laikinai ar visam uždrausti 1 ar kelių B filialų veiklą 6.paskelbti B veiklos apribojimą 7.laikinai apriboti B teisę disponuoti B lėšomis, saugomomis LTB-e ir kt. kredito įstaigose, laikinai apriboti teisę disponuoti B turtu 8.atšaukti B licenziją ar laikinai sustabdyti jos galiojimą Pgl. kt. įst. gali būti taikomos adm. poveikio priemonės pgl. ATPK. LTB priimdamas spendimus dėl poveikio priemonių taikymo ir ją parinkdamas, turi atsižvelgti į pažeidimo pobūdį, jo įtaką B patikimai veiklai ir B pasirengimą pašalinti veiklos trūkumus, pasekmes, kurias gali sukelti pov. priemonių B ar visai bankų sistemai ir kt. Bendra tvarka LTB turi teisę taikyti pov. priemones esant bent 1 iš 4 pagrindų: 1.jei B nepateikia reikalaujamos informacijos ar pateikia neteisingą 2.jei nevykdomi duoti LTB nurodymai 3.jei B nebeatitinka reikalavimų, kurie būtini leidimui steigti B gauti 4.B pažeidžia įst.dėl ko gali kilti pavojus indėlininkų interesams ir patikimai bankų sistemos veiklai Sprendimas skirti pov. priemones turi būti priimtas per 5 mėn. nuo pažeidimo nustatymo. Pov. priemonės B-ui negali būti taikoma, jei praėjo daugiau nei 2 m. nuo pažeidimo padarymo d. Banko veiklos apribojimas Terminą nustato LTB valdyba. Bet bet kuriuo atveju jis negali viršyti 6 mėn. LTB valdyba, priimdama sprendimą skelbti B veiklos apribojimą, B vadovauti skiria laikinąjį B administratorių (fiz. ar JA) Veiklos apribojimo pasekmės: 1.nuo sprendimo paskelbti veiklos apribojimą dienos sustabdomi B stebėtojų tarybos, valdybos ir admin. vadovų įgaliojimai, kurie pereina laikinajai administracijai 2.B visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimas įsigalioja tik suderinus juos su laik. administrac. ir LTB 3.B uždraudžiama priimti spr,. dėl B turto perleidimo 4.B draudžiama atlikti mokėjimus 5.sustabdomod visos bylos teismuose, kuriuose B-ui yra pareikšti reikalavimai Veiklos apr. metu laik. B administracija turi tokias teises ir pareigas: 1. Per LTB nustatytą terminą privalo išnagrinėti ir įvertinti B finansinę būklę ir pateikti siūlymus LTB dėl B patikimos veiklos atkūrimo. 2.Turi teisę siūlyti LTB-ui spręsti klausimus dėl B likvidavimo ar bankroto bylos iškėlimo 3.privalo apie administravimo eigą teikti informaciją LTB-ui ir visuot. akcininkų susirinkimui jų nustatytais terminais ir tvarka 4.be visuot. akcininkų sutikimo laik. adm. neturi teisės parduoti, įkeisti ar kitaip perleisti B turtą Iki veiklos apribojimo termino pabaigos LTB, atsižvelgdamas į laik. adm. siūlymus turi priimti 1 iš šių sprendimų: 1.atšaukti veiklos apribojimą, jei B gali pradėti stabiliai ir patikimai veikti 2.LTB gali priimti sprendimą pratęsti veiklos sustabdymo terminą dar 6 mėn. 3.gali priimti sprendimą atšaukti B licenziją. Banko bankrotas Pagrindas pradėti bankroto procedūrą yra B pripažinimas nemokiu, t.y. nepajėgiu atsiskaityti su savo kreditoriais. Nemokiu pripažįsta LTB esant 3 pagrindams: 1.Jei B kapitalo pakankamumo rodiklis 3 mėn. iš eilės yra 6 ar mažesnis 2.B turto grynoji vertė mažesnė nei B turtiniai įsipareigojimai 3.B per 14 darbo dienų negali įvykdyti bent 1 kreditoriaus pagrįsto fin. reikalavimo Bankui bankroto bylą iškelia teismas, remdamasis LTB pareiškimu dėl B nemokumo arba pgl. Bankininkų nutarimą ar kreditoriaus pareiškimą. Kai kreipiasi kreditorius ar akcininkas, turo būti pridedama ir LTB išvada dėl nemokumo. Tą pačią d., kai gauna pareiškimą apie bankroto bylos iškėlimą, teismas skiria B administratorių atsižvelgdamas į LTB teikimą. Priėmęs nutartį iškelti bankroto bylą, teismas privalo: 1. pranešti apie bylos iškėlimą JA registro tvarkytojui bei visiems žinomiems B kreditoriams 2.pranešti terminus iki kada galima pateikti kreditorių pretenzijas 3.sustabdyti visų bylų, iškeltų bankui, nagrinėjimą tame pačiame teisme bei pranešti kt. teismams apie bankroto bylos iškėlimą, kad šie sustabdytų atitinkamų bylų nagrinėjimą. Bankroto bylos nagrinėjimui B vadovauja B administrator. Jo f-jos: 1.per 6 mėn. nuo bylos iškėlimo sudaryti B kredit. ir skolininkų sąrašus 2.užfiksuoti visus indėlius užsienio valiuta pagal ofic. kursą, galiojusį bankroto bylos iškėlimo dieną. 3.apie administravimo eigą atsiskaityti teismui ir LTB jų nustatytais terminais ir tvarka 4.administratorius turi teisę priimti sprendimus, dėl kurių didėja B įsiskolinimai ar kurie susiję su B turto perleidimu, tik gavęs teismo sutikimą. Iškėlus bankroto bylą visi B kredit. turi teisę pareikšti savo kreditinius reikalavimus per teismo nustatytą terminą, kuris negali būti ilgesn. nei 3 mėn. nuo bankroto iškėlimo d. Bankroto byla gali baigtis: B reorganizavimu ar B likvidavimu Siūlymą likv. ar reorganiz. B teisme teikia B administratorius. B likvidavimas dėl bankroto-B veiklos nutraukimas teismo spr. visiškai ar iš dalies patenkinant kred. reikalavimus iš B turto. Teismas, priimdamas nutartį likviduoti B, skiria B likvidatorių. Jis turi organizuoti B turto pardavimą ir kred. reikalavimų tenkinimą. Kreditoriaus reikalav. tenkinimo eiliškumas: 1.tų K reik., kurie buvo užtikrinti B turtu 2.B darbuotojų su darbo santykiais susiję reik. 3.indėlių ir investicijų draudimo fondo reik. dėl išlaidų, susijusių su draudimo išmokomis B indėlininkams ir investuotojams. 4.reik. dėl mokesčių į v. biudžetą, soc. Draudimo biudžetą, priv. Sveikatos draudimo biudžetą ir dėl paskolų, gautų valstybės vardu ar su valstybės garantija. 5.visų kt. K reik. 6.tų K reik., jei su B susitaria, kad jų reik. bus tenkinami tik atsiskaičius su kt. kreditoriais. 7.atsiskaitoma su B akcininkais ir B vadovais. Valstybės išlaidos ir jų apmokėjimas Valstybės išlaidų ir finansavimo esmė: Valst.išlaidų buvimą sąlygoja valst. atliekamos f-jos, kurios reikalauja atitinkamų išlaidų. Valst išlaidos-valst. ar sav. piniginės sąnaudos, jų vykdomų f-jų apmokėjimui. Pagal tikslus valst. išlaidos gali būti gamybinės ir socialinės-kultūrinės. Pagal apmokėjimo šaltinius: centralizuotos ir decentralizuotos. Pagal išlaidų apmokėjimo teritoriją: bendravalstybinės ir vietinės. Valst. išlaidos apmokamos iš valst. ir saviv. biudžeto per finansavimo institutą. Finansavimas-teisės normų sureguliuoti ekon. santykiai, atsirandantys valstybei skiriant piniginius išteklius subjektams, įgyvendinantiems valst. f-jas negrąžintinumo ir neatlygintinumo pagrindais. Finansavimo principai: 1.negrąžintinumo-visos skiriamos lėšos per finansavimą bendra taisykle neturi būti grąžinamos į valstybės fondus. Bet į valst. fondus grąžinamos lėšos, kurias subjektai pasiskolina iš valstybės. 2.neatlygintinumo-valstybė suteikia lėšas per finansavimą ii iš subjektų neima palūkanų 3.tikslingumo-lėšos skiriamos konkretiems tikslams, kurie numatyti valstybės ir lėšas gaunančių subjektų finansiniuose planuose. Tokių principų laikymąsi kontroliuoja vidaus audito tarnybos, Valst. kontrolė ir kt. finansų kontrolės institucijos. Valstybės išlaidų apmokėjimas skiriasi pagal finansavimo objektus: 1.komercinių struktūrų finansavimas. Jis vykdomas perduodant naudoti patikėjimo teise įmonėms valstybės turtą. 2.biudžetinių įstaigų finansavimas. Jos pilnai išlaikomos iš valst. ar saviv. lėšų.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!