Valstybės ir visuomeninių organizacijų bendradarbiavimas sprendžiant smurto prieš moteris problemą

Įvadas Darbo aktualumas. Smurtas, ypač šeimoje, - viena didžiausių problemų visame pasaulyje. šeiminio smurto pada­riniai yra labai skaudūs, o jo fizinė, moralinė ir finansinė žala - milžiniška. Vis dėlto mūsų visuomenė vis dar nemoka tinkamai su juo kovoti. Beveik visais atvejais šeiminio smurto aukomis tampa moterys. Labiausiai neapsaugoti mūsų visuomenės nariai - vaikai, jie yra pažeidžiami ne tik todėl, kad patys dažniausiai negali apsiginti, bet ir dėl to, kad jų likimas yra suaugusiųjiį rankose, o kaip rodo praktika, suaugu­sieji (pvz., motinos), patys nemokėdami ar nesugebėdami apsiginti nuo smurto, neapsaugo nuo jo ir savo vaikų. Dažnai specialistai šį reiškinį taip ir vadina - „smurtas prieš moteris ir vaikus ". Be abejo, negalima teigti, jog vyrai netampa šeiminio smurto aukomis; tačiau tai yra gana reti atvejai, ir ne vien todėl, kad vyrai paprastai fiziškai stipresni, bet ir dėl įvairių socia­linių priežasčių. Darbo objektas– valstybės ir visuomeninių organizacijų bendradarbevimas sprendžiant smurtas prieš moteris problema. Darbo tikslas – išaiškinti valstybės ir visuomeninių organizacijų bendradarbevimo pobūdį sprendžiant smurto prieš moteris problema. Darbo uždaviniai: 1) išsiaiškinti smurto prieš moteris paplitimą; 2) nustatyti smurto padarinius, t. y. kokio pobūdžio fizinė ar seksualinė žala buvo padaryta nukentėju-siosioms. 3) nustayti valstybės ir visuomeninių organizacijų bendradarbevimas sprendžiant smurtas prieš moteris šeimoje ir visuo­menėje problemas. 4) pateikti rekomendacijas kai pagerinti valstybės ir visuomeninių organizacijų bendradarbevimą sprendžiant smurtas prieš moteris šeimoje ir visuo­menėje problema.. Tyrimo metodai: sisteminės ir loginės analizė. Teorinės aliteratūros sisteminės analizė, statistinis tyrimas. Tyrimas atliktas standartizuoto interviu metodu, pateikiant aiškiai ir tiksliai suformuluotus klausimus. Respondentės atsakė į dviejų dalių anke­tos klausimus apie fizinį bei seksualinį smurtą. Labiau susidomėti šia aktualia mūsų visuomenės problema paskatino tai, jog praktiškai kiekvieną diena nukentėjusiosios nuo šeiminio ir kitokio smurto moterys kreipiasi į medicinos įstaigas dėl įvairaus pobūdžio ir sunkumo sužalojimų. Šiam tyrimui buvo sudarytos anketos, kurias pildė teismo medicinos ekspertai, apžiūrėdami smurto aukas darbo vietose ir lankyda­miesi ligoninėse teisėsaugos organų prašymu ar pavedimu. Anketas sudarė anoniminė dokumentinė dalis (aukos amžius, lytis, gyvenamoji vieta, šei­myninė padėtis ir kt.); įvykio data ir vieta; smurtautojų įvardijimas ir jų skaičius; sužalojimo padarymo mechanizmas; sužalojimo sunkumo įvertinimas ir kt. Pagrindinės su smurtu susijusios sąvokos: • Smurtas - nusikaltimai, kai pasireiškia fizinė žala, grasinama išprievartauti ar. įžeisti (L. Barkeris, 1995). • Smurtas - stumdamas, žnaibymas, spjaudymas, spardymas, mušimas, smau­ gimas, deginimas, badymas, nužudymas (j, Jatauskas, 1993). • Smurtas - elgesio modelis, kai vienas individas naudoja priverstinę kontrolę kito atžvilgiu (A. Mitchell, 1994). • Smurtas - netinkamas elgesys su kitu asmeniu, galintis padaryti fizinės, emo­ cinės ar seksualinės žalos. • Emocinis smurtas - dažniausiai būna nukreiptas į pažeidžiamiausias visuo­ menės grupes, tokias kaip vaikai, moterys, seneliai, materialiai priklausomi asme­ nys. Tam tikras ar tikėtinas žalingas poveikis žmogaus emocinei bei elgesio raidai dėl nuolatinio ar didelio emocinio žalojimo. • Psichologinis smurtas - kai vienas Žmogus žeidžia kito žmogaus vertės jaus­ mą. • Fizinis smurtas - tai kito asmens tikėtinas ar tikras sužalojimas ar nesugebė­ jimas įgyvendinti svarbių priežiūros aspektų, kai dėl to smarkiai sutrinka sveikata ar raida. Fizinis smurtas gali prasidėti pastūmimu ir baigtis užmušimu. • Seksualinis smurtas - tai tikras ar tikėtinas seksualinis išnaudojimas, apiman­ tis žodinį seksualinį priekabiavimą, seksualinį lietimą, lytinių organų rodymą, ver­ timą į juos žiūrėti, vertimą juos liesti ir lytinį aktą, kuris gali būti adiktas vaginaK- niu, oraliniu ar analiniu būdu. Priskiriamas ir asmens prievartinis įtraukimas į pro­ stituciją, pornogtafiją bei vertimas žiūrėti pornografinius filmus, laidas, rodymas pornografinės literatūros. • Apleistumas - tai viena iš smurto rūsių. Nuolatinis ar laikinas nesirūpinimas pasirūpinti nesugebančiu asmeniu. , • Smurto ratas - naudojamas smurto intensyvumui apibūdinti. Susideda iš fa­zių, kurios kinta priklausomai nuo aplinkybių ir individualiai. Fazės: įtampa, krizė., nusiraminimas (Švelnumas). 1.Smurtas prieš moteris teoriniai analizė pagrindai 1.1.Smurto prieš moteris samprata Pradedant nagrinėti smurto prieš moteris sampratą, reikia paminėti, kad jis gali būti suprantamas plačiąja ir siaurąja prasme. Teisės literatūroje nėra labai tikslaus apibrė­žimo. Sm urtas plačiąja prasme suprantamas kaip fizinė, psichologinė, seksualinė prie­varta, žmogaus nepriežiūra. Fizinis smurtas - tai gali būti prievarta prieš asmenį, pasireiškianti mušimu, stumdymu, smaugimu, sužeidimu - kūno sužalojimu, nužudy­mu. Psichologinis, emocinis smurtas dažnai susijęs su fizine prievarta. Įžeidžiamais žodžiais, pastabomis, grasinimais, draudimais, gąsdinimais siekiama asmenį įskau dinti, įbauginti, priversti suvokti priklausomybę nuo skriaudėjo. Grasinimais, kaip psichologiniu smurtu, siekiama nuslopinti galimą aukos pasipriešinimą. Tyrimai ro­do, kad smurto baimė riboja moterų veiksmus, laisvę, daro įtaką jų išvaizdai, apran­gai. Tokį smurtą patiria daugiausia moterų. Kita smurto rūšis gati būti lytinis (seksu­alinis) smurtas, kuris pasireiškia labai įvairiomis formomis. Bet koks smurtas turi būti teisiškai įvertintas - kvalifikuotas. Konstitucijos 21 straipsnis įtvirtina visuotinai pripažintą žmogaus teisę į asmens neliečiamybę. Drau­džiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiaunai su juo elgtis. Kartu Konsti­tucijos 22 straipsnis numato, jog žmogaus privalus gyvenimas neliečiamas. Įstatymas ir teismas saugo nuo savavališko ar neteisėto kišimosi į asmeninį ir šeimyninį gyveni­mą, kėsinimosi į asmens garbę bei orumą. Konstitucija yra tiesioginio taikymo aktas, todėl juo galime remtis gindami pažeistas teises. Pirmiau pateiktos Konstitucijos nuo­statos draudžia smurtą ir garantuoja privataus gyvenimo apsaugą. Todėl smurtas šeimoje nėra toks pastebimas kaip visuomeninis smurtas ir daug sunkiau tiriamas. Žiaurus elgesys, grasinimas panaudoti jėgą ir jos naudojimas neturi likti nenu­baustas. Ne visada būtina taikyti griežtas bausmes, galbūt kartais pakaktų visuome­ninio poveikio priemonės. Svarbiausias tikslas turėtų būti ne vien nubausti kaltinin­ką, o stengtis šalinti problemos priežastis ir atlyginti padarytą skriaudą. Smurtas buityje yra žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių pažeidimas. Kartu negalima teigti, jog Lie­tuvos Respublikos įstatymai nedraudžia smurto. Tačiau nėra specialiųjų normų, ku­rios numatytų atsakomybę tik už smurtą prieš moteris, nors buitinio smurto aukomis dažniausiai yra moterys1. Įstatymais numačius skirtingą lyčių padėtį, tai netgi būtų galima traktuoti kaip lygių galimybių pažeidimą (pagal LR Moterų ir vyrų lygių ga­limybių įstatymo 3 str.). 1.2.Smurto prieš moterys problematika Lietuvoje nelabai suprantama ir retai įvardijama tokia smurto rūšis kaip ekonomi­nis smurtas. Tradiciškai mąstančioje patriarchalinėje visuomenėje namų ūkio tvarky­mas yra laikomas moters veiklos sritimi. Tačiau vyras kontroliuoja šeimos išlaidas. Statistikos departamento duomenimis, moterų vidutinis darbo užmokestis sudaro 82,2 proc. vidutinio vyrų darbo užmokesčio. Kai vyras nesuteikia šeimai reikiamos finansinės paramos, moterys tampa ekonomiškai nuo vyro priklausomos. Taip ribo­jama moters laisvė; ji negali palikti smurtaujančio vyro, nes viena nepajėgia ekono­miškai išlaikyti savęs ir vaikų. Lietuvoje nėra pakankamai valstybės remiamų sociali­nių programų, kurios padėtų išnaudojamai namuose moteriai būti ekonomiškai nepriklausomai, susirasti darbą ir gyvenamąją vietą. Vilniuje veikia Motinos ir vaiko pensionas, kurį išlaiko Vilniaus miesto savivaldybė. Moterų krizių centrai, teikiantys smurtą patyrusioms moterims laikiną prieglobstį ir pagalbą, veikia Kaune, Šiauliuo­se, Klaipėdoje, tačiau jie įsteigti dažniausiai nevyriausybinių organizacijų iniciatyva. Įvairiose diskusijose pasigirsta nuomonių, kad Lietuvos įstatymai netobuli sprendžiant šeiminio ir apskritai smurto prieš moteris problemas. Teisės aktuose ne­rasime tikslaus šeiminio smurto apibrėžimo. Skirtingai nei šeiminis smurtas, visuo­menėje vykstantis smurtas turbūt daugeliui aiškiau suprantamas. Smurtas visuome­nėje - tai fizinė, psichologinė, seksualinė prievarta, kurią nukentėjusysis patiria ne šeimoje, o visuomeniniame gyvenime. Kaip žinome, nors LR įstatymai draudžia smur­tą, tačiau nėra specialių teisinių normų, numatančių atsakomybę už šeiminį smurtą. Kalbėdami apie smurtą, kurį moteris patiria įvairiose visuomeninio gyvenimo sfero­se, turėtume prisiminti gerai žinomus nusikaltimus, t. y. nužudymus (LR BK104,105, 106 ir kt. str.), kūno sužalojimus (LR DK 111,112,116 str.), fizinį smurtą (LR BK 117 str.), išžaginimus (LR BK 118 str.). Vis dėlto manytume, jog Šiuo atveju kalti ne netobuli įstatymai. Svarbu tai, kad teisėsaugos ir kitų institucijų, privalančių spręsti Šią pro­blemą, pareigūnai yra nekvalifikuoti ir dažnai nenori kištis į privataus gyvenimo sfe­rą. Galima drąsiai teigti, jog šiuo metu Lietuvoje yra pakankama įstatyminė bazė, leidžianti užkirsti kelią tiek šeiminiam, tiek apskritai smurtui prieš moteris. Manytu­me, kad dauguma teisininkų sutiktų, jog šiuo metu galiojantis LR BK, kuriame yra straipsniai, numatantys atsakomybę už tyčinius nužudymus {104,105,107 str.), tyči­nius įvairaus sunkumo kūno sužalojimus (111,112,116 str.), fizinį smurtą ir kankini­mas (117 str.), lytinius nusikaltimus (118,119 str.), yra pakankamai tiksliai suformu­luoti ir, kaip rodo praktika, sėkmingai gali būti taikomi ir smurtautojams prieš moteris. Aktualu pabrėžti, kad moterų patirtas smurtas šeimoje paprastai susijęs ir su pačių moterų nenoru kelti privataus kaltinimo bylas. Moterims, patyrusioms smurtautojų fizinį smurtą, dažniausiai konstatuojami lengvi kūno sužalojimai, nesukėlę sveikatos sutrikimų arba sukėlę trumpalaikius. Kaip žinoma, LR įstatymai numato, jog bau­džiamosios bylos pagal šiuos straipsnius keliamos tik tais atvejais, kai yra nukentėju­siojo (o šiuo atveju -nukentėjusiosios) skundas arba pareiškimas. Praktikoje tokios bylos vadinamos privataus kaltinimo bylomis. Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, jog viskas labai aišku ir paprasta. Deja, šeiminio smurto atveju susidtiriame su labai rim­ta problema. Moterys bijo kreiptis pagalbos į teisėsaugos institucijas, nes šiuo atveju reikia lyg ir pačioms rodyti iniciatyvą, kad smurtautojas būtų nubaustas. Jos pačios turi nuspręsti, kaip pasielgti. Nukentėjusiosios, kurios kreipiasi į teisėsaugos institu­cijas, dažnai po kurio laiko nusprendžia (iš baimės ar dėl kitų priežasčių) atleisti smur­tautojui tikėdamos, kad tai nepasikartos. Daugėjant tokių atvejų, visuomenė ir įvai­rios institucijos susidarė neigiamą požiūrį į šią problemą. Seminaruose, skirtuose nagrinėti šeiminio smurto paplitimą Lietuvoje, pasigirsta pačių teisėsaugos darbuo­tojų nuomonių, jog dabar egzistuojanti kreipimosi į teismą su privačiu kaltinimu dėl tyčinio lengvo kūno sužalojimo (116 str.) bei smūgių sudavimo ir žiauraus kankini­mo (117 str.) tvarka nėra priimtina, kai kalbama apie šeiminį smurtą. Dažnai moteris smurtautojo grasinimais, šantažu ir kitais veiksmais priverčiama atsisakyti kaltinimų. Manoma, kad daug efektyviau būtų galima kovoti su šiuo reiškiniu, jei baudžiamoji byla galėtų būti keliama paaiškėjus šeiminio smurto faktui, kaip, pavyzdžiui, yra nu­stačius, kad aukai padarytas tyčinis sunkus kūno sužalojimas. Tai leistų moterims jaus­tis saugesnėms, o kartu ir nors truputį tramdytų pačius smurtautojus, kurie nuolat skriaudžia šeimos narius, nepadarydami jiems sunkesnių kūno sužalojimų. Taigi auka, bijodama kreiptis pagalbos, nesulaukia ir jokios paramos iš teisėsaugos institucijų, nes įstatymas tarsi įpareigoja pačią auką spręsti savo problemas. 1.3.Smurto prieš moreris prevencijos institucijos Šiandieninėje visuomenėje labai dažni smur­to atvejai prieš moteris. Jos patiria moralinę, psichologinę, fizinę prievartą, sutuoktinių, gyvenimo partnerių, tėvų išnaudojimą savose šeimose. Be to, ir visuomenėje gajūs ir dažni smurto prieš moteris atvejai. Ziniasklaidoje labai daug apie tai rašoma, tačiau visuomenė nepakankamai suvokia smurto prieš moterį mastą ir jo pasekmes. Auka dažnai at­leidžia smurtautojui, todėl policija nesuinteresuo­ta atidžiau ištirti kiekvieną atvejį. Norą keiti į vie­šuma konfliktines situacijas stabdo ir finansinis pri­klausomumas, vidinis prisirišimas, visuomenės nuo­monė apie išsiskyrusią moterį, tradicijos. Analizuojama mokslinė pedagoginė, psicho­loginė ir sociologinė literatūra, aiškinant smurto prieš moteris priežastis. Mokslininkų teiginiai apie moterų užimamą vietą socialinėje bei isto­rinėje raidos plotmėje leidžia analizuoti ir suvokti moters reikšmę bei užimami) padėtį visuomenė­je, požiūrį į ją kaip asmenybę. Kaip teigia dauguma autorių (Elshtain 2!X)2 GilHgan 2002; Johnson 2003; Kanopienė 2001; Miškinis 2003; Pavilionienė 1998), smurto prieš moteris kiimė slypi socialinėje struktūroje, ku­ rioje lyčių nelygybę lemia vertybių, tradicijų, pa­pročių, įpročių ir pažiūrų visuma. Kadangi dau­ gelis smurto prieš moteris poreiškių neviešina­ma, nes moterys, bijodamos gėdos ir pažemini­ mo, nenori kalbėti apie savęs skriaudimą, tiksli smurto statistika nežinoma tiek pažangiose, tiek besivystančiose šalyse. Siekiant išnagrinėti problemą - kodėl vyrai smurtauja prieš moteris? - pasirinktas tyrimo tikslas: ištirti smurto prieš moteris priežastis šeimoję. Tikslui įtvirtinti iškelti tokie uždaviniai. Išanalizuoti dažniausias smurto pasireiški­mo šeimoje situacijas bei polinkio į smurtą tendencijas. Išryškinti moterų ekonominę priklau­somybę nuo vyrų, glaudžiai susijusią su fiziniu ir seksualiniu smurtu. Išaiškinti prevencines gali­mybes, stengiantis užkirsti kelią smurtui prieš mo­teris ir norint užtikrinti saugumą šeimoje. Tyrimo objektas: smurtą šeimoje patiriančios moterys. 1.3.1.Teorinė smurto prieš moteris kilmės ir socialinių priežasčių analizė Smurtas - vieno žmogaus (žmonių grupės) prievartos veiksmas prieš kitą žmogų (žmonių grupę), iŠ to turint kokios nors naudos ar pasi­tenkinimo (Kučinskas 2000 144; Kučinskienė 2000; 144). Smurtaujama siekiant priversti savo auką kentėti ir taip įgyti jos atžvilgiu ypatingos ! galios - įgyti nuolankumą, paklusnumą, atsida­vimą, parsidavimą, suteikti jai nemalonius išgy­venimus, sužalojimus, nesveikatą ar atimti gyvy­bę. Tai „ šiurkšti prievarta, fizinės ir emo­cinės kančios, kurių tikslas priversti savo auką kentėti ir taip įgyti jos atžvilgiu ypatingą galią (Miškinis 2003; 308), Pagaliau smurtas laikomas priemone „

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!