Valstybės investicijų programa

Jau nuo seno bet koks vystymasis neįmanomas be investicijų, tiek valstybės lygiu, tiek privačiame sektoriuje. Ekonominis augimas šalyje įmanomas tik dviem būdais: didinant naudojamų išteklių kiekį ir taikant mokslo ir technikos pasiekimus. Nepriklausomai nuo to, koki būdą pasirinksime, būtina sąlyga, kad ekonomika augtų, todėl tam tikro dydžio investicijos būtinos. Tik įdėjus kapitalo galima sukurti naują realų kapitalą.
Valstybė taip pat investuoja į daugelį sričių, siekdama užtikrinti veiklos efektyvumą, plėtrą ir tobulėjimą. Tuo tikslu kiekvienais metais ruošiama valstybės investicijų programa, pagal kurią paskirstomos kapitalo investicijos įvairiais valstybės lygiais.
Šio darbo tikslas – aptarti valstybės investicijų programą, veiksnius, lemiančius investicijų paskirstymą asignavimų valdytojams. Darbo uždaviniai: pateikti valstybės investicijų programas, palyginti jas įvairiais aspektais, įvertinti veiksnius, nulemiančius, kaip skirstomos kapitalo investicijos pagal asignavimų valdytojų pateiktus projektus.
Darbo struktūra: pirmajame skyriuje aptariamas bendro programavimo dokumentas, turintis įtakos valstybės investicijų programai, antrajame aptariama pati valstybės investicijų programa. Trečiame skyriuje pateikiamas išsamesnis investicijų paskirstymo asignavimo valdytojams pagal projektus nagrinėjimas (dėl ribotos darbo apimties pateikiau tik ministerijoms skiriamų kapitalo investicijų paskirstymo nagrinėjimą).
Įstojusi į Europos Sąjungą 2004 m. gegužės mėn. Lietuva turi teisę gauti ES finansinę paramą. ES parama padeda nustatyti didžiausiu augimo potencialu pasižyminčius sektorius ir skatinti jų plėtrą. Įstojusi į ES Lietuva ne tik gauna finansinę paramą, bet ir įsilieja į bendrąją Europos rinką, kuri atveria naujas galimybes Lietuvos įmonėms.
3 prioritetas. Gamybos sektoriaus plėtra
4 prioritetas. Kaimo plėtra
5 prioritetas. Techninė parama.
Remiantis BPD prioritetais finansuojama daugelis programų numatytų valstybės investicijų programoje. Kiekvienas prioritetas įgyvendinamas taikant nustatytas priemones.
Prioritetai ir priemonės buvo nustatyti analizuojant Lietuvos privalumus, trūkumus, galimybes ir grėsmes (SWOT analizė).
SWOT analize padėjo Lietuvai nustatyti visus jos privalumus, trūkumus ir t.t. Remiantis tokia analize galima nustatyti šalies vystymosi prioritetus.
1 lentelė
Bendrajame programavimo dokumente apibrėžti 2004-2006 m. prioritetai
Prioritetas
Priemonės
Finansavimas
2004
2005
2006
Iš viso
I. Socialinės ir ekonomikos infrastruktūros plėtra
1.1. Transporto infrastruktūros prieinamumo ir paslaugų kokybės tobulinimas
49,350
68,331
72,127
189,808
1.2. Energijos tiekimo stabilumo, prieinamumo ir didesnio energetikos efektyvumo užtikrinimas
21,381
29,604
31,248
82,232
1.3. Aplinkos kokybės gerinimas ir...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!