Valstybės fiskalinė politika (skaidrės)

- plačioji samprata – vyriausybės išlaidų ir mokesčių keitimas ar kitimas, kuris turi poveikį visuminei paklausai, bendrajam vidaus produktui, nedarbo lygiui ir infliacijos tempui.
Vokiečių ekonomistas Adolfas Vagneris (Wagner Adolph, 1835-1917m.) XIX amžiuje numatė, kad valstybės išlaidų dalis ateityje BVP labai padidės. Šis teiginys žinomas kaip A. Vagnerio suformuluotas “valstybės veiklos plėtros dėsnis” arba - "Vagnerio dėsnis" – teisinėje gerovės valstybėje valstybės išlaidų rūšys ir dydis, palyginti su privačiu sektoriumi, didėja, todėl auga valstybės išlaidų dalis bendrame nacionaliniame produkte.
Dėsnis pagrįstas trim pagr. priežastimis:
• socialinės priežastys: kylant visuomenės gyvenimo lygiui, didėja vyriausybės vaidmuo išteklių paskirstymo ir perskirstymo politikoje; vyriausybės plečia ir tobulina socialinės politikos sritis;
• ekonominės priežastys: industrinių šalių darnus ekonomikos augimas yra grindžiamas mokslo ir technikos pažanga, ūkio modernizavimu, todėl šios tendencijos skatina vyriausybes didinti išlaidas mokslui, švietimui ir moksliniams tyrimams;
• ekonominė integracija ir globalizacija: šie procesai didina prekių, kapitalo ir žmonių mobilumą, konkurenciją, todėl vyriausybės stengiasi didėjančiu dalyvavimu ekonomikoje skatinti ekonomikos augimą, užimtumą ir šalių konkurencingumą.
VALSTYBĖS FISKALINĖS POLITIKOS SAMPRATA
Fiskalinė politika - tai valstybės finansų naudojimas, siekiant sušvelninti arba panaikinti bendrojo nacionalinio produkto svyravimus, reguliuojant bendrąją (visuminę) paklausą.
Teorinis fiskalinės politikos pagrindas yra anglų ekonomisto J.M.Keynes mokslas apie aktyvų valstybės biudžeto ir valstybinių investicijų vaidmenį, siekiant sušvelninti konjunktūrinius svyravimus. Todėl fiskalinės politikos įgyvendinimas susijęs su valstybės biudžeto formavimu ir naudojimu.
Valstybės biudžetas - tai valstybės piniginių pajamų ir išlaidų per tam tikrą laikotarpį planas.
Valstybės biudžeto pajamos
Valstybės biudžeto pajamų šaltinis yra mokesčių pajamos (mokesčiai) ir nemokestinės pajamos. Mokesčiai sudaro daugiau kaip 90 proc. valstybės ir savivaldybių biudžeto įplaukų.
Svarbiausias valstybės biudžeto pajamų šaltinis - tai įvairūs mokesčiai, kuriuos galima suskirstyti į tris stambias grupes:
Svarbiausias valstybės biudžeto pajamų šaltinis - tai įvairūs mokesčiai, kuriuos galima suskirstyti į tris stambias grupes:
privačių namų ūkių ir įmonių pajamų mokesčiai (fizinių asmenų pajamų mokesčiai ir juridinių asmenų pelno mokesčiai, atskaitymai socialiniam draudimui);
nekilnojamojo turto (nuosavybės) mokesčiai (žemės mokestis, žemės nuomos mokestis,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!