Valstybės ekonomikos pagrindai

VALSTYBĖS EKONOMINĖ VEIKLA. Trys valstybės funkcijos.Valstybė nustato veiklos taisykles.Jos yra 3: efektyvumas, teisingumas ir stabilumas.Valstybės veikla, siekiant efektyvumo, yra jos bandymai pataisyti tokias rinkos “klaidas”, kaip pvz.,monopolija.Valstybės teisingumo palaikymo programos perskirsto pajamas neturtingų ir nedarbingų naudai.Stabilizacijos politika – tai verslininkystės ciklo pakilimo ir kritimo sušvelninimas, nedarbo ir infliacijos stabdymas, ekonominio augimo palaikymas. PAGRINDINĖ EKONOMIKOS PROBLEMA.Bet kokia visuomenė susiduria su trim pagrindinėmis tarpusavyje priklausomomis problemomis: • Kokias prekes turi gaminti ir kokiais kiekiais?Kada jas reikia gaminti? • Kaip tuos produktus gaminti?Kas gamins ir iš kokių resursų, kokią technologiją naudojant, jie turi būti pagaminti? • Kam gaminamas produktas?Kitaip sakant, kaip nacionalinį produktą padalinti tarp atskirų individų ir šeimų? Šios trys problemos yra pagrindinės visose ekonominėse sistemose, tačiau sprendziamos jos skirtingai.Sakoma, kad procesai susideda iš išlaidų ir išeigos..Išlaidas galime suskirstyti I tris grupes: žemė, darbas ir kapitalas.Firmos gamina tas prekes, kurios duoda didziausią pelną (“ką”), naudoja gamybos priemones, kurioms reikia mažiausiai sąnaudų (“kaip”), vartojimą apsprendžia darbo užmokestis, pajamos (“kam”). MIKROEKONOMIKA.Mikroekonomika duoda supratimą apie individualių kainų ir kitų analogiško lygio dydžių judėjimą, pvz., apie tai, kaip auga kainos, o tuo pat metu kitos krinta.Mikroekonomika nagrinėja sudėtingą ryšių sistemą, vadinamą rinkos mechanizmu. Naudingumo teorija.Ribinio naudingumo teorija mums paaiškina, kodėl augant kainoms ir prekių kiekiui, paklausa joms mažėja.Naudingumas yra abstrakcija, išreiškianti objektyvų pasitenkinimą, naudą, kurią suteikia produkto vartojimas.Naudingumo išmatuoti negalime.Jo esmę gali išreikšti tik analitinė konstrukcija, skirta paaiškinti schemą, pagal kurią vartotojai racionaliai paskirsto ribotas savo pajamas tarp jiems naudingų prekių. Nagrinėjant naudingumo teoriją, remiamasi tokiomis prielaidomis: 1. Vartotojas disponuoja ribotą pinigų sumą ir siekia gauti minimalų pasitenkinimą, išleisdamas tuos pinigus prekėms ir paslaugoms pirkti. 2. Jis gali laisvai pasirinkti, kokioms prekėms išleisti pinigus. 3. Visi kiti veiksniai yra nekintami. Prekės teikiamas vartotojų pasitenkinimas vadinamas NAUDINGUMU.Skiriamas bendrasis ir ribinis naudingumas. Bendrasis naudingumas yra tam tikro prekių kiekio teikiamas pasitenkinimas. Ribinis naudingumas reiškia pasitenkinimo, vartojant vienu prekės pasikeitimu daugiau arba mažiau. Taškas, kuriame žmogus perka sau paskutinę kurios nors rūšies prekę, vadinamas riba, o jame perkama prekė apibūdinama kaip turinti ribinį naudingumą.Tai rodo viena esminė taisyklė, kuria vadovaujasi kiekvienas vartotojas, kai jam reikia spręsti, kiek kurių prekių jis pirks.Kadangi jo turimas pinigų kiekis yra ribotas, tai jis bandys juos paskirstyti įvairiems pirkiniams taip, kad kiekvienas kitas tas būdų duotų blogesnį rezultatą, t.y. vartotojas bandys savo išlaidomis garantuoti didžiausią galimą naudingumą.Šito siekdamas, vartotojas gretina įvairias prekes, kurias jis ketina pirkti.Aišku, kad vartotojas labiau vertina tas prekes, kurios jam būtinos kiekvieną dieną, tačiau kiek tų prekių pirkti, jam padeda apsispręsti ribinio naudingumo teorija. Situacija, kai vienos prekės daugiau kitos sąskaita, vadinama vartotojo pusiausvyros padėtimi.Prekių naudingumas priklauso taip pat ir nuo jų kiekio, prieinamo vartotojams.Daugumos produktų pirmuosius vienetus vartotojas paprastai vertina labiau.Jie suteikia daug didesnį pasitenkinimą negu paskutinieji to vartojimo produktai. Vartotojo elgsena nusako mažėjančio ribinio naudingumo dėsnis, kuris teigia, kad tam tikru periodu, esant nekintanciam vartotojo skoniui, kiekvienas vartojamo produkto vienetas teikia mažėjantį ribinį naudingumą. PAKLAUSA.PASIŪLA.Tobulos konkurencijos rinkoje kainą lemia pasiūla ir paklausa. Paklausa - tai perkamo prekės kiekio priklausomybė nuo kainos.Jeigu vartotojas nori pirkti prekę, bet neturi pinigų, jo noras nėra paklausa taip pat pakankamas pinigų kiekis prekei pirkti.Kadangi ryšys tarp kainų kitimo ir perkamų prekių kiekio kitimo yra pastovus, tai paklausos dėsnis, kuris teigia, kad prekių kiekis kinta kainų kitimui priešinga linkme.Tai reiškia, kad didėjant kainai, prekės paklausa mažėja ir atvirkščiai.Tačiau paklausa yra susijusi ir su kitais veiksniais, kaip mada, skonio pajamomis irk t.Bet jeigu visus siuos veiksnius laikome nekintamais, tai paklausos dydį lemia kaina.Krintant prekių kainai ir visoms kitoms sąlygoms esant pastovioms, paklausa padidėja tarp 2 pagrindinių priežasčių: 1.Sumažėjus prekių kainai ir nekintant kitoms sąlygoms, atsiranda daugiau pirkėjų, kurie gali tą prekę pirkti, nes toks noras jau buvo, bet nepakako pinigų, nes kaina buvo aukšta.Kai yra daugiau pirkėjų, net ir kiekvienam iš jų perkant prekių kiekį, paklausa padidėja. 2.Kainų mažėjimas gali paskatinti ir tą patį pirkėją pirkti tą patį prekės kiekį.Taip atsitinka dėl padidėjusio vartojimo arba dėl prekių pakeičiamumo, kai vartotojas vartoja daugiau atpigusios prekės kiekio vietoj brangesnės prekės. Paklausos dėsnį, t.y. ryšį tarp kainos kitimo ir prekių kiekio nurodo paklausos kreivė. Prekės kaina yra tik vienas iš veiksnių, veikiančių paklausą.Priklauso ir nuo daugelio kitų veiksnių: vartotojų pajamų paskirstymo, nuo kitų prekių kainų, priklausomai nuo to ar jos yra substitutai ar komplementarios prekės, vartotojų skonio ir mados, nuo gyventojų skaičiaus, vartotojų pesimizmo ir optimizmo. Pasiūla – tai prekės kiekio , kurį pardavėjas nori ir gali parduoti, ir kainos, už kurias ši prekė perkama ryšys, kitoms sąlygoms esant nekintamoms.Kadangi šis ryšys yra pastovus, todėl formuluojamas, kaip pasiūlos dėsnis, kuris teigia, kad prekės pasiūlos kiekis kinta paprastai prekės kainos kitimo linkme,t.y. prekės kainai didėjant, pasiūlos kiekis didėja ir atvirkščiai.Tai yra dėl įmonės, gaminančios prekę, pelno kitimo.Didėjant prekės kainai, o gamybos išlaidoms liekant tokioms pačioms, gamintojai gauna didesnį pelną, todėl jis didina tos prekės gamybą ir pardavimą kitų nepabrangusių prekių sąskaita.Be to ir kiti gamintojai imasi gaminti prabangią prekę, nes tai sąlygoja jos pelno augimą. Pasiūlos kiekio, kainos ryšį parodo pasiūlos kreivė. Pasiūlos kiekis priklauso ne tik nuo kainos, bet ir nuo kitų veiksnių.Pagrindiniai yra: kitų tarpusavyje susijusių prekių kainos, gamybos resursų kaštai, technologijų kaita, gamtinės klimatinės sąlygos ir kiti veiksniai.Kadangi paklausa ir pasiūla išreiškia vartotojo ir gamintojo kitimus ir galimybes sudaryti pirkimo ir pardavimo sandorį, jas sugretinus, galima paaiškinti, kaip konkurencinėje rinkoje susidaro kainos.Kaina ir perkamos bei parduodamos prekės kiekis yra bendri tiek pirkėjui, tiek pardavėjui, nes kitaip sandoris neįvyktų.Taigi nubrėžus pasiūlos ir paklausos kreives viename grafike, kažkuriame taške jos susikirs ir tai yra pusiausvyros taškas, nes jame dvi jėgos atstoja viena kitą ir nėra prekės kiekio ir kainos kitimo tendencijos.Viena iš tų jėgų yra pirkėjo siekimas pirkti kuo daugiau prekių mažėjant kainoms, o kita – pardavėjo siekimas parduoti vis mažiau prekių, kai kainos mažėja.Kai pasiūla didesnė už paklausą, tai dalis prekių nebus nupirkta.Pirkėjai galės rinktis prekes, o pardavėjai jei konkuruos, bus priversti mažinti jų kainas stengdamiesi parduoti visas savo prekes.Tokia padėtis rinkoje vadinama vartotojo rinka.Jei prekių perteklius yra daugelio prekių rinkose, tai visa ekonomika vadinama perkeltine. Esant grynajai konkurencijai, pardavėjai mažindami kainą, sudaro sąlygas didėti paklausai.Jei kaina sumažės tiek, kad taps mažesne už pusiausvyros kainą, tai prekių pasiūla rinkoje bus mažesnė nei paklausa.Tada pirkėjai ims konkuruoti tarp savęs, pirkdami prekes.Konkurencijoje laimi tie pirkėjai, kurie turi daugiau laiko ir kantrybės stovėti eilėse, o pardavėjai gali pasirinkti, kokia tvarka parduoti prekes, kam parduoti, o kam ne, nes prekių trūksta.Ir tai gamintojo rinka. Kai prekių stygius yra daugelio prekių rinkoje, tada ekonomika vadinama deficitine. Kai prekių rinkoje mažiau nei jų paklausa, pirkėjai konkuruoja ne vien stovėdami eilėse, bet ir ima siūlyti didesnę kainą.Jei rinkoje yra gryna konkurencija, kainų dydis nėra ribojamas ir jos didėja iki pusiausvyros kainos ir tada pasiūla mažės, o paklausa didės. PAKLAUSOS IR PASIŪLOS ELASTINGUMAS.Paklausos ir pasiūlos pokyčiams vertinti ekonomikoje vartojama elastingumo sąvoka.Elastingumas, priklausomai nuo jo apibrėžimo tikslo, nusakomas dvejopai: 1. Kai norima elastingumą paaiškinti, jis apibrėžiamas kaip paklausos ar pasiūlos kiekio kitimo procentas kainoms pakitus 1% 2. Kai norima matematiškai apskaičiuoti, jis apibrėžiamas kaip pasiūlos ar paklausos kiekio procentinio padidėjimo santykis. Paklausos elastingumas: F=deltaD% / deltaP% (D-paklausa, o P-kaina) Pasiūlos kitimo procentas: E=deltaS% / deltaP% (S-pasiūla, o P-kaina) Jei E>1, tai pasiūlos ir paklausos kreivė yra elastinga,t.y.norimas pirkti prekių kiekis ir siūlomas prekių kiekis yra didesnis už kainos procentinį pokytį. Jei E

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!