Visos Lietuvos vietos skiriasi gamta, kultūra, žmonėmis ir kitais daugybe dalykų, kuriuos sąlygojo įvairūs Lietuvoje vykę procesai... Vakarų Žemaičių lyguma yra viena iš 22 Lietuvos teritorijoje išskirtų fizinių geografinių rajonų ir užima tik 3,3 procento visos Lietuvos teritorijos. Lyguma apima vadinamąją Pajūrio žemumą, kurios glacigeninis reljefas didelėje dalyje buvo išlygintas prieledyninių patvenktinių baseinų, siekusių iki 40 metrų aukščiau jūros lygio.
Mano darbo tikslas buvo naudojantis įvairiais literatūros šaltiniais apžvelgti Vakarų Žemaičių lygumą įvairiais aspektais ir pateikti būdingiausius bruožus, kuriais labiausiai ji išsiskiria iš kitų Lietuvos fizinių geografinių rajonų.
Pirmojoje darbo dalyje supažindinama su rajono geografine padėtimi, antrojoje apžvelgiama paleogeografiniai ypatumai. Įvairūs kraštovaizdžio komponentai (reljefas, klimatas, hidrologija ir kt.) – aptariami trečiojoje darbo dalyje. Vakarų žemaičių lygumos mikrorajonai ir kraštovaizdžiai aprašomi ketvirtojoje dalyje. Paskutinioji darbo dalis skiriama Vakarų Žemaičių lygumos miestams ir miesteliams.
Vakarų Žemaičių lyguma priklauso Kuršo-Žemaičių sričiai, apimančiai meridianinį, išilgai Baltijos jūros nusitęsiantį, aukštumų ruožą. Rajono riba vedama daugiausiai iki 40 m izohipsės, nes iki to aukščio paviršius buvo aplygintas rajono teritorijoje tyvuliavusio prieledyninio baseino. Likusioje rajono dalyje, į šiaurės vakarus nuo Minijos slėnio, ties Gargždais , to prieledyninio baseino žymių neaptikta, todėl Vakarų Žemaičių lygumą nuo Vakarų Žemaičių plynaukštės skirianti riba nėra aiški. Ji vedama palei aplygintą pakraštinių moreninių darinių ruožą, einantį Minijos – Salanto – Erlos vakariniu paslėniu (1 pav.). Vakarų Žemaičių lyguma užima 3,3 procento visos Lietuvos teritorijos.
8 – plynaukščių rajonai, 9 – aukštumų rajonai.
Pietinė rajono dalis per ilgus geologinius amžius grimzdo, todėl ten susiklostė stora paleozojaus ir mezozojaus uolienų danga. Šiaurinėje dalyje grimzdimą dažniau pertraukdavo kilimas – nuosėdų kaupimasis nutrūkdavo. Ten susiklostė plonesnė triaso ir juros danga. Trumpiau laikėsi ir kreidos transgresijos vandenys.
Paleogene pietinė rajono dalis buvo arti paleogeninės jūros ir sudarė pajūrinę žemumą, šiaurinė – toli žemyne, aukštesnė ir labiau raižoma erozijos.
Rajono geografinė padėtis pasikeitė neogeno pabaigoje, kai vakaruose atsirado Baltijos duburys. Paviršius iškilo ir buvo suraižytas...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!