Vaikai, turintys klausos sutrikimų

• Klausos sutrikimai – tai girdimojo jutimo ir suvokimo trūkumai, trukdantys išmokti sakytinės kalbos ir bendrauti ja.
• Gestų kalba – kurčiųjų bendravimo priemonė, gestų sistema, turinti savitą leksiką ir gramatinę sandarą.
• Gestas – tai rankos arba abiejų rankų ir rankos pirštų judesys, simbolizuojantis daiktus, veiksmus, reiškinius.
Lietuvoje orientuojamasi į tokį klausos sutrikimų klasifikavimą:
• Lietuvoje orientuojamasi į tokį klausos sutrikimų klasifikavimą:
• neprigirdėjimas: nežymus (26-40 dB ), vidutinis (41-55 dB), žymus (56-70 dB), labai žymus (71-90 dB);
• kurtumas: praktiškas (daugiau kaip 91 dB), visiškas.
• Geriau galėsite įsivaizduoti neprigirdinčiųjų klausos suvokimo galimybes žinodami įvairių garsinių reiškinių išraišką decibelais:
• lapų šlamėjimas (10 dB), šnabždesys prie ausies (25-30 dB), dulkių siurblys (50 dB), vidutinio garsumo kalba (60-70 dB), garsi kalba (70-80 dB), orkestras, garsi muzika (80 dB), traukinio triukšmas metro (90 dB), reaktyvinio lėktuvo variklio garsas (140 dB).
Kurčiais laikomi asmenys, turintys įgimtą arba anksti (iki 3 metų) įgytą kurtumą ir negalintys savarankiškai išmokti kalbėti, taip pat vėliau apkurtę asmenys, be specialaus pasirengimo negalintys bendrauti sakytine kalba.
• Kurčiais laikomi asmenys, turintys įgimtą arba anksti (iki 3 metų) įgytą kurtumą ir negalintys savarankiškai išmokti kalbėti, taip pat vėliau apkurtę asmenys, be specialaus pasirengimo negalintys bendrauti sakytine kalba.
• Pagal kalbos išsivystymą kurtieji skirstomi į dvi grupes:
• nekalbančius kurčiuosius, kurie gimė kurti arba apkurto iki 3 metų, t.y. iki susiformuojant kalbai;
• kalbančius kurčiuosius, kurie prarado klausą jau mokėdami kalbėti.
• Neprigirdintieji, remdamiesi savo nepilnaverte klausa, gali savarankiškai bent minimaliai įgyti kalbos pradmenų tiesiogiai bendraudami. Jų kalbos lygį lemia klausos susilpnėjimo laipsnis, laikas bei specialus pedagoginis darbas, palaikant jau turimus kalbėjimo įgūdžius ir toliau juos tobulinant.
•
Sakalinskas V. (1999) nurodo tokius socialinius klausos susilpnėjimo padarinius:
• Sakalinskas V. (1999) nurodo tokius socialinius klausos susilpnėjimo padarinius:
• komunikavimo problemos (tarpusavio bendravimo, grupinio bendravimo, kalbėjimosi telefonu, radijo ir televizijos klausymo);
• įspėjamųjų garso signalų girdimumo problemos (vaiko verksmo, pagalbos šauksmo, žingsnių garso, šuns lojimo, durų ir telefono skambučio,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!