Vadybos mokslo raida Lietuvoje iki šių laikų

Žmogus, supratęs, kad vienas negalės patenkinti kokių nors savo poreikių, ima ieškoti organizacijų – žmonių bendrijų, siekiančių kažkokio vieno tikslo, kur galėtų tą savo poreikį patenkinti. Nepaisant to, kad bendras organizacijos tikslas, įprasminantis jos egzistavimą ir leidžiantis jai tam tikrą laiką gyvuoti, negali sutapti su į organizaciją susivienijusių žmonių tikslais, žmogus dažniausiai susiranda organizacijas, kur gali patenkinti visus svarbiausius savo poreikius, ir įsijungia į jas. Žmonių susivienijimas organizacijoje, būtinumas paskirstyti darbą tarp jos narių ir koordinuoti jų pastangas taip, kad norimi rezultatai būtų pasiekti sunaudojant mažiausiai išteklių, sukuria naują veiklos sritį – vadybą.
Vadybos mokslo raida Lietuvoje tai aktualus procesas Lietuvai – Lietuvos ekonomikai, kurio metu buvo įdiegiamos naujos vadybos mokslo priemonės gerinančios organizacijų veiklą. Tai skatina vadovus tobulėti. Savąsias institucijas valdyti taip, kad jos būtų kreipiamos siekti ateities požiūriu prasmingų rezultatų ir didinti efektyvumą, ieškoti ir atrasti probleminėse situacijose tinkamus modernius sprendimus. Vadybos mokslo raida Lietuvoje organizacijų vadybininkams atvėrė naują požiūrį į organizacijų valdymą. Organizacijų valdymas tapo ne toks primityvus pagrįstas tik praktika, bet pagrįstas moksline patirtimi.
Pati valdymo samprata atsirado gilioje senovėje, tačiau tai dar anaiptol nebuvo tikroji mokslinė vadyba. Vienas pirmųjų vadybos veikėjų buvo Petras Vileišis, išleidęs keletą knygelių, kuriose be kita ko nagrinėjami ir vadybinei tematikai būdingi klausimai.
Pagrindinės problemos 1918 – 1940 metais, kurios stabdė vadybos mokslo raidą Lietuvoje tai, kad organizacijų vadovai nekreipdavo dėmesio į mokslininkų rekomendacijas ir rekomendacijos nebuvo diegiamos įmonėse. Įmonėse vadovaujančiam darbui retai būdavo samdomi specialistai taip pat Lietuvoje tokių specialistų buvo nedaug. Universitetų studentai ekonomistai klausydavo darbo organizavimo kursą, tačiau dauguma baigusiųjų studijas patekdavo į finansų ministeriją, bankus, kooperatyvus [1;52].
Didelį indėlį vadybos raidai padarė prof. J. Šimkus. Jis rašė straipsnius ir skelbė pagrindines F. Teiloro ir jo pasekėjų teorijos tezes, [4;182] prof. S. Nacevičius ir docentas G. Galvanauskas nagrinėjo darbo organizavimo ir administravimo daržininkystėje klausimus [4;183]. Grįžus į Kauną V. A. Graičiūnui, buvo...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!