V. Pietaris "Algimantas"

 Vincas Pietaris “Algimantas”– istorinis ir avantiūrinis romanas. Pirmojo romano kontekstai. Romantinė praeities vizija.
Vincas Pietaris gimė 1850 m. spalio 9 d. valstiečių šeimoje, Žiūrių-Gudelių kaime (Vilkaviškio raj.). Nuo 1859 m. rudens porą metų lankė Pilviškių pradžios mokyklą, nuo 1865-ųjų su pertrūkiais (dėl badmečio tėviškėje) - Marijampolės apskrities mokyklą ir Suvalkų berniukų gimnaziją. Ją baigęs, 1870 m. gavo stipendiją studijoms Maskvos universitete. Čia jis mokslų kandidato laipsniu 1875 m. baigė Fizikos ir matematikos studijas ir tais pačiais metais buvo priimtas į Medicinos fakultetą, kurį baigė 1879 m. Tuo pačiu įgijo teisę dirbti apskrities gydytoju arba verstis laisva praktika, tačiau į Lietuvą negrįžo. 1879 m. vasarą jis vedė Mariją Kosovič ir apsigyveno jos tėviškėje Demianske. 1883 m. su šeima persikėlė į Ustiužną (Rusija, Vologdos sritis), kur iki gyvenimo pabaigos dirbo apskrities gydytoju. Mirė 1902 m. spalio 3 d.
Vincas Pietaris lietuvių kultūrinėn atmintin yra patekęs pirmiausia savo istoriniu romanu “Algimantas” - kūriniu, pelniusiu jam pirmojo lietuvių romano autoriaus šlovę, tegu ir gana prieštaringą. Kita V. Pietario kūryba: apsakymai, apysakos, memuarai, pasakų stilizacijos, publicistika - lieka romano šešėlyje. Atitinkamai neapibrėžta ir V. Pietario vieta lietuvių beletristikos raidoje: jis regimas kažkur anuometinės lietuvių prozos paraštėse, šalia kitų lietuvių kaimo buities vaizduotojų, realistų pozityvistų.
Vis dėlto tiek V. Pietario kūrybinis palikimas, tiek ir jo asmuo, esmingai reprezentuojantys kai kuriuos būdingus XIX a. pabaigos lietuvių kultūros bei literatūros raidos ypatumus, nusipelno išskirtinio dėmesio.
V.Pietaris - vienas iš tų XIX a. lietuvių inteligentų, kuriems visą gyvenimą buvo lemta praleisti svetur ir kuriems ne visada pakako ryžto ar talento visomis pajėgomis įsijungti į modernios lietuvių tautos bei jos kultūros formavimo procesą. Tiesiogiai šiame procese jis dalyvavo tik studijuodamas Maskvos universitete: čia, draugų ir bendraminčių ratelyje, jis galėjo toliau kurti lietuvių kultūros puoselėjimo planus. Nors tai buvo ne planai, o greičiau kalbos ir svajonės apie lietuvystę. Kaip teigė vienas iš ratelio narių...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!