V. Kukulas "Vėjo birbynė"

V.Kukulas ,,Vėjo birbynė” Teksto analizė 2000 metų vasario 18 d. Vilniaus ,,Litexpo” parodų rūmuose skaitytojams buvo pristatyta nauja V.Kukulo poezijos knyga vaikams ,,Vėjo birbynė”. Naujoji Valdemaro Kukulo knygelė ,,Vėjo birbynė”(2000m.) – antrasis poeto eilėraščių rinkinys vaikams, kurį sudaro ir nauji, ir senesni eilėraščiai, paimti iš pirmojo rinkinio ,,Tamsos didžiulis katinas” (1988 m.).Knygą sudaro penki skyriai: ,,Vija Pinavija”, ,,Ramtadryja lelija”, ,,Aš vesiu antelę”, ,,Kviečia kaštonai” ir ,,Su balionais ir melionais”. Poetas apgailestauja,kad ,,ir suaugusiųjų,ir vaikų,skaitančiųjų poeziją,vis mažiau”,todėl norėtų ,,nors tą mažumą gelbėti”.Be to,rašyti eilėraščius vaikams įkvepia ryškiausi vaikystės prisiminimai.,,Visas gyvenimas-vien prisiminimai.Ir vaikystės laikas svarbus tik tiek,kiek iš ten išsineši prisiminimų,”-teigia Valdemaras Kukulas knygos epigrafu. Apie išsineštus iš vaikystės prisiminimus poetas V.Kukulas dalijasi interviu su Elona Varnauskiene žurnale ,,Rubinaitis”(2000.Nr3(15),p.17). ,,Vaikystės aš beveik neturėjau.Ji baigėsi,kai mirė mama.Man tuomet buvo septyneri.Ir ryškiausias vaikystės prisiminimas labai paprastas –aš sergu,guliu ant sofos,o kai lieku visai vienas,pašoku iš lovos ir praryju saują gražių spalvotų tablečių. Ir gaunu labai daug pylos…Visa,kas susiję su vaikyste, turėtų priminti mama, o aš ją pamenu gana miglotai. Mano vaikystė baigėsi taip ir neprasidėjusi.Buvau priverstas tapti labai savarankiškas”, - pasakoja Valdemaras Kukulas. Poetas sako nežinąs, kodėl ir kaip pradėjo rašyti vaikams.,,Rašau vaikams , kai pavargstu nuo visko, - prisipažįsta V.Kukulas. – Patiriu tuomet visai kitą būseną. Gal ir užkoduotas ėjimas į poeziją”, - svarsto V.Kukulas ir prisimena,kad poeziją jam skaitydavusi mama. ,,Niekad nerašyčiau lengvabūdiško, užliūliuojančio savo paviršutiniškumu eilėraščio”, - teigia poetas.V.Kukulas mano, kad negali būti gero eilėraščio vaikui, jei jis nieko nepasako suaugusiam, todėl jo eilėraščių adresatas yra ir vaikas, ir suaugęs.suaugę taip dažnai su ilgesiu prisimena nerūpestingas vaikystės dienas, kai galėjo ,,nieko,nieko, / Nieko nenorėti. / Ir būt su savimi. / Ir džiaugtis viskuo”. (,,Vija Pinavija”) V. Kukulo eilėraščiuose vaikystės šalis tyra, trapi ir šviesi.Ji panaši į pasakų kraštą, esantį ,,už stiklo kalno, / Šilko pievoj” ( ,,Šilko pievoj”)Toje šalyje gyvena ,,balti vaikai, / Linksmi vaikai”(,,Šilko pievoj”).Suaugusiam belieka vaikams tik pavydėti : Ne šviesos. Tyros širdies. Akių mėlynės. Ir vaikiškai Blaivios tiesos. ,,Šilko pievoj” Kai vaikas pažvelgia ,,tau į akis / Tokiom tyrom akim”,supranti, ,,koks nešvarus tu - / lyg maurais apaugęs”(,,Vaikų akys”) Anot poeto, gaila: Kad šitas vaikas Greitai bus suaugęs Ir pats mažylio žvilgsnio Išsigąs. ,,Vaikų akys” Poetas brėžia aiškią ribą tarp vaiko ir suaugusiojo.Baltas, t. y. tyras, doras vaikas V. Kukulo eilėraščiuose yra pilkų tėvų priešingybė. Mažųjų pasaulyje ne viskas balta – šviesu, gražu ir gera.Anot V.Kukulo, vaikas turi pažinti įvairius jausmus,todėl šalia džiaugsmo, beribių svajonių tvyro liūdesys ir vienatvė.Svarbiausia vaikui – tėvų meilė, tik jos prieglobstyje jis auga tiesus, saugus ir ramus.Kai tėvų nėra šalia,vaikas liūdi, nes jaučiasi vienišas.Štai kodėl eilėraštyje ,,Vienatvė” vėlų vakarą vienas paliktas namuose jis negali užmigti ir prašo mėnulį, kad surastų ,,kur svečiuojasi tėveliai”.Vaikas trokšta mamos dėmesio ir globos net ir tada, kai jis miega,todėl ir prašo žolių skudučių: ,,Ir miegantį / Priglauskit / Mane /Mamos sapne”.(Žolių skudučiai”) Eilėraščiu ,,Vienišas kelias”tarsi teigiama,kad ,,šioj žemėj niekas / Vienišas nelieka./ Vien tik kelias…”Daugtaškis teikia mįslingumo,verčia susimąstyti , gal net suabejoti tuo,kas sakoma.Vienatvės tema vyrauja ir eilėraštyje ,,Tigras obely”.Tigras kviečia pypliukus pasišnekėti ,,po medžiu žolėj”, o jiems susirinkus, paaiškina: ,,Ką aš vienas, / Ką be jūsų / Veiksiu Lietuvoj? Karvės liūdesio priežastis – svetimų tolumų ilgesys (Liūdinti karvė”).Vienišas kiškelis prie medžioklių pirkelės pripėduoja daugybę pėdų, kad visi manytų,jog ,,kiškiai kelia / Taip pat vestuves” (,,Vienišas kiškis”) .Poetas liūdesyje įžvelgia grožį: ,,O rože, / Rože, / Tavo liūdesiu // Žemelė / Grožis / Vos nubudusi…”(,,Rožė”).Taigi V.Kukulo poezijos pasaulis kuriamas iš vienatvės ir tyro liūdesio:,,Žodis tas, kurio / Daina klausys, - / Liūdesys, / Tik tyras liūdesys”(,,Dainos slaptažodis”) ,,Labai norėčiau rašyti liūdnus eilėraščius,- sako V.Kukulas. – Poezija turi mokyti liūdesio.Tauraus, ne gedulingo.Dar turi mokyti vienatvės .Nors keletą valandų per parą reikia mokėti pabūti vienam.Tikiu, tai gali išgelbėti šiuolaikinį žmogų.” Vaikas turi savo pasaulį,kuriame veikia kitokie dėsniai negu suaugusiųjų tikrovėje.Vaikų pasaulis iliuzoriškas,pilnas keisčiausių fantazijų,netikėtų palyginimų.Lėkštėje padėtos dvi apelsino pusės ,,šviečia - / Lyg artėtų / Naktinis / Troleibusas” (,,Natiurmortas”).Eilėraštyje ,,Bulviakasio voras” voratinkliai ,,taip mirksi, / Kad neatskirsi, / Kur žmonės, / Kur bulvių maišai’.Vėlai vakare po apdulkėjusiu gaubtu šviečianti stalinė lempa vaikui primena mėnulį sena kepure(,,Stalinė lempa”) . Spalvoti rudens lapai išmoksta skraidyti krisdami nuo šakų sūkuriais,vartaliodamiesi ,siūbuodami ir primena drugelius (,,Drugeliai”).Nuo medžio nukritę kaštonai atrodo tarsi maži ežiukai: Jie rieda, Atstatę Mažus Spygliukus, Ir kviečia Prie seno Kaštono Vaikus. ,,Kaštonai” Upelio dugne tarp žaliuojančių maurų atgulęs baltas akmuo vaikui panašus į šviečiantį mėnulį(,, Miško upelis”).Tokių netikėtų palyginimų V.Kukulo eilėraščiuose yra ir daugiau. Vaiką supantis gamtos pasaulis yra gyvas,kupinas garsų,judesio ir spalvų:verkia basa rasa (,,Rasa,I”), ,,rangytųs /Žolynai ir krūmai”,jei užgrotų vėjo birbynė(,,Vėjo birbynė”),obelaitės tarsi mergaitės ,,tokios gražios/Rudenio/Rytais tyliais.//Kai pabunda,/Pasirąžo”(,,Obelys”). Kartais vaikas kalbasi su gamta: ,,Tai ko,/Rasa,/Verki?”(,,Rasa,I”).Ne viskas gamtos pasaulyje vaikui suprantama .Jis nori žinoti, ,,kodėl eglutė/Žiemą/Nenumeta/spyglių”.Vaikas skuba įminti paties užmintą mįslę: Ir ginasi Nuo speigo Ji tais pačiais Spygliais. ,,Kiemo eglutė” Vaikui smalsu sužinoti, ,,kaip išmoko/Tie lapai skraidyt”. Čia pat išgirstame visiškai paprastą atsakymą: O skraidyti Išmoko tie lapai, Nuo šakų Krisdami sūkuriais. ,,Drugeliai” Ievos baltos,nes ,,nusiautė/nuo pievų/Žėruojantį/Sniegutį”(,,Pavasaris”) Poeto tikslas-raginti vaiką mąstyti,įsiminti nesuprantamas gamtos mįsles,atidžiai įsižiūrėti ir įsiklausyti,skatinti vaiko dvasinio pasaulio prabudimą. Labai subtiliai žaidžiama garsais eilėraštyje ,,Vėjas”: Kaip žvangiai Per lauką Nužvanga Žvangučiai. Besikartojantis garsas ž imituoja žvangučių skambėjimą. Poetas mėgsta žaisti ir spalvomis-vėjas taškos tūkstančiais spalvų (,,Spalvotas vėjas”).V.Kukulo eilėraščiuose vaikams pasauliu stebimasi taip, kaip juo,kaskart iš naujo jį atrasdami spalvom ir garsais,stebisi vaikai. Poeto V.Kukulo eilėraščiuose atspindi ne tik vaiką supantis pasaulis,bet ir mažųjų svajonės. Viename iš eilėraščių vaikas labai nori turėti šunelį,rūpintis juo,skaityti šuneliui savo knygelę(,,man reikia šunelio”).Užaugęs vaikas ketina vesti ne gulbę,bet paprastą rainą antelę,nes ji tokia gera.Eilėraštyje,,Vesiu antelę”poetizuojamos pastovios,nekintančios vertybės:gerumas,meilė, Paprastumas.Meilei nesvarbūs turtai,nes mažas ežerėlis prie kelio mylintiems gali virsti pilim. Vaikai linkę mėgdžioti suaugusius,kurie kartais negražiai kalba,todėl eilėraštyje ,,Kaip vaikams reikėtų sodriai keiktis” poetas labai originaliai moko vaikus reikšti neigiamas emocijas: Tokių mašinėlių, Šimtas riešutėlių, Laukiau šimtą metų, Tūkstantis granatų. Taigi netinkamus keiksmažodžius poetas siūlo keisti skaitvardžių ir skanumynų junginiais: šimtas apelsinų,tūkstantis irisų… Malonus vaikystės prisiminimas – miegas, ,,pilnas / Skambiausių sapnų”.O ir pati Sapnijos šalis primena pasakų kraštą, kur skimbčioja gėlės,pilna dainų (Į Sapniją ). Stebuklinės pasakos įvaizdis ryškus eilėraštyje ,,Piemenėlis”: Vos papūsi Karvutei į ausį, Baltas baltas Pakils debesėlis. Eilėraštis švelnus,kupinas ramybės ir tylos.Taip ramu ir gera būna tik vaikystėje, kai klausaisi sekamų pasakų. Bailiukus poetas bando įtikinti, kad tamsa ,,tai - / Didžiulis / Juodas katinas”(,,Mažo broliuko migdymas”) Labai subtiliai V.Kukulas gvildena ekologinę problemą.Štai eilėraštis ,,Mirusi eglutė”.Visi žmonės švenčia Naujuosius Metus,visiems linksma,jie puošia eglutę, uždega ant eglutės mažas žvakeles,bet pačiai eglutei labai liūdna, nes ,,Žvakelės liepsnos / Ir liepsnos . / Ir bylos, / Kad eglutė jau mirė. Iš karto po šio eilėraščio seka kitas - ,,Kiemo eglutė”.Mano manymu, toks išdėstymas nėra atsitiktinis.Juk galima eglutę pasodinti kieme ir džiaugtis ja visus metus, o ne tik per šventes. Taip nepastebimai poetas puoselėja meilę gamtai,augalams, verčia žmones susimąstyti. Eilėraščių kalba paprasta, rami, bet svari.Eilutės trumpos,todėl kiekvienas žodis tarsi pabrėžiamas, sureikšminamas. Tik atidžiai įsiskaitęs suvoki, kad iš pirmo žvilgsnio lyg ir niekuo neypatingi V.Kukulo eilėraščiai vaikams turi gilią prasmę. Jie tyri, švelnūs, nuoširdūs, mokantys mylėti, primenantys , kad gyvenime šalia džiaugsmo dažnai rymo vienatvė ir liūdesys.Tokie eilėraščiai turi saugoti vaiko širdį, kad ji jautriai plaktų, kad neapaugtų maurais jam užaugus. V.Kukulo eilėraščių knyga vaikams ,,Vėjo birbynė” – tai smulkiašriftė, geltona knygelė minkštais viršeliais.Savo forma ji beveik primena standartinę eilėraščių knygą suaugusiems, o suaugusiųjų pasaulio standartai vaikams labai imponuoja. Valdemaro Kukulo eilėraščius vykusiai paryškina dailininkės Editos Dulskaitės iliustracijos.Jos puikiai dera prie skaitytojo amžiaus,tiksliai atkuria eilėraščio poetinį pasaulį, nuotaiką.Iš iliustracijų pulsuoja gerumas, švelnumas.Tik dviem spalvom( juoda ir balta) dailininkė vaizduoja ne tik figūras, daiktus, augalus, bet ir nuotaikas, judesius, veiksmus.Išraižyta smulkiai, bet aiškiai, todėl žiūrint į iliustracijas atrodo, kad žolynai iš tiesų rangosi, lapai skraido, supasi, tarp jų išraižyti keli drugeliai primena širmus pievų žirgelius. Eilėraščio ,,Į Sapniją” iliustracijos papildo tai, ko kas neįvardinta žodžiais.Sapnai čia išpiešti paveikslėliais.Ne visi eilėraščiai iliustruoti.Dailininkė iliustracijomis siekia tik padėti mažajam skaitytojui suvokti eilėraščius, bet nesistengia pačių eilėraščių užgožti.Abu darbai – poeto V.Kukulo ir dailininkės E.Dulskaitės – artimi savo pagrindinėmis idėjomis, puikiai vienas kitą papildo. Rudaminos 2 – oji vidurinė mokykla V.Kukulas ,,Vėjo birbynė” Teksto analizė Analizę paruošė: 10A klasės mokinė Brigita Radvilavičiūtė 2006 m.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!