V. Krėvė-Mickevičius "Skerdžius". Lapino paveikslas

 Vinco Krėvės apsakyme „Skerdžius“ visas veiksmas vyksta Pagirių sodžiuje.Seniausias kaimo žmogus skerdžius Lapinas ir yra pagrindinis apsakymo herojus.Visam kūrinyje jis yra gretinamas su Grainio liepa : „Kiek tik galiu prisiminti,jiedu visada buvo tokiu pačiu,kaip kad dabar“.
Pats senis gyveno vienui vienas – žmona mirusi buvo, vaikų neturėjo. Jis nebuvo turtingas, tačiau labai nuoširdus, ypatingas savo dvasine stiprybe. Jam buvo nutikę daug nelaimių, bet jis nepasidavė – kabinosi į gyvenimą nors buvo sunku. Nors jau senas vis vien dirbo savo mėgiamą darbą, kuris buvo susijęs su gamta.
Visas kaimas žinojo, kad Lapinas gyvens, kol žalios liepa – tarsi jiedu paskutiniai senosios gamtos ir pasaulėžiūros liekanos. Liepa išaugo pati, jos nesodino „kaip kopūsto“, kai miškuose medžiai kertami, parduodami ir vėl sodinami. Skerdžius vienintelis kaime lieka ištikimas senolių papročiams, dievams, tiki jais.
Lapinas – žmogus, kuris tiki gamta, kai jo žmonės ją tik vertina. Kaip senosios animalistinės pasaulėžiūros atstovui, skerdžiui gamta šventa ir jos nevalia išnaudoti, o reikia garbinti ir saugoti. Veikėjo pasaulis yra ta gamta, kurioje jis gyvena “Žolė – Dievo dovana,ir ne žmogui,bet gyvulėliui“ – sako Lapinas.Jis pyksta ant žmonių,kurie negerbia miško,kad išskyna mišką,kad medžius iškerta.“Dažnai pasigailiu,kad tokių laikų sulaukiau,kada žmonės nei girių nemėgsta,švento miško nesigaili...“ . Lapinas stebisi: “Kaip gali būti gera, kur nėra miško! Be miško suskursta žmogus.” Skerdžius tiki gamtą esant tobulą ir dievišką, pilną keisčiausių būtybių: monų, laumių, kurios, deja, bėga iš besikeičiančių miškų.
Todėl ir Lapino istorijos pilnos laumių,monų.“Pripasakoja,primeluoja tiek,jog vaikai net sodžiun grįžti bijo,o ypač jei pakelėje yra bala ar pirtis“.Nors visos istorijos yra tik prasimanymas,bet jos yra pamokančios.Kad vaikai tėvų klausytų,kad vakarais nevaikščiotų vieni po laukus,kad mylėtų ir gerbtų gamtą.
Kai ateina vakaras,vaikai susirango pirkioje,ant suolo sėdėdami kamputį ir bijo net kojų nuleisti.
Skerdžius užsikišo pypkę už juostos,pamąstė,pakasė pakaušį.
• Tai,vaikel,ir nežinau...
• O kiek...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!