Užsienio investicijų statistinis tyrimas

Tiesioginės užsienio investicijos į Lietuvos ūkį Lietuvos Respublikos Investicijų įstatyme (Lietuvos Respublikos Investicijų įstatymas, 1999 metų liepos 7 dieną, Nr. VIII-1312, Valstybės žinios, 1999, Nr. 66-2127) tiesioginės investicijos apibrėžiamos kaip investicijos ūkio subjektui steigti ir įregistruoto ūkio subjekto kapitalui ar jo daliai įsigyti, taip pat reinvesticijos, paskolos ūkio subjektams, kuriuose investuotojui priklauso kapitalas ar jo dalis, subordinuotos paskolos, jei investuojama siekiant užmegzti arba palaikyti ilgalaikius tiesioginius investuotojo ir ūkio subjekto, į kurį investuojama, ryšius ir investuojant įsigyta kapitalo dalis suteikia investuotojui galimybę kontroliuoti arba daryti nemažą įtaką ūkio subjektui. Investicijų įstatyme užsienio investicijos apibrėžiamos kaip užsienio valstybių, tarptautinių organizacijų, užsienio fizinių ir juridinių asmenų investicijos Lietuvos Respublikoje. Remiantis Statistikos departamento skelbiama informacija, tiesioginėms užsienio investicijoms (TUI) priskiriamas ne tik pirminis kapitalo investavimas, bet ir visos vėlesnės ekonominės operacijos tarp investuotojo ir investavimo įmonės. Tiesiogines užsienio investicijas sudaro: 1) tiesioginiam užsienio investuotojui tenkanti įmonės nuosavo kapitalo dalis (atsižvelgiant į turimas balsavimo teises, t.y. į turimą įmonės įstatinio kapitalo dalį); 2) reinvesticijos – tiesiogiai užsienio investuotojui priklausanti, bet dividendų forma nepaskirstyta, o įmonėje likusi pelno dalis (taip pat nuo turimų balsavimo teisių procento); 3) tiesioginio užsienio investuotojo investavimo įmonei suteiktos ilgalaikės ir trumpalaikės paskolos. Paskolos, gautos Lietuvos valstybės vardu ir su valstybės garantija, nėra TUI; 4) kitas įmonės kapitalas – tai tiesioginio užsienio investuotojo ir investavimo įmonės prekybos skolos, apskaičiuoti, bet neišmokėti dividendai, privilegijuotosios akcijos, nesuteikiančios teisių į turtą likviduojant įmonę, palūkanos už paskolas ir kt. TUI gali būti arba vidaus (užsienio investuotojai įgyja turto kontrolę priimančioje šalyje) arba išorės (vietinės šalies investuotojai įgyja turto kontrolę užsienio šalyje). Išorės TUI kartais yra vadinamos tiesioginėmis investicijomis užsienyje. TUI yra skaičiuojamos kaip srautas (investicijų suma per vienerius metus) arba kaip fondas (sukauptų investicijų suma metų pabaigoje). Tiesioginis užsienio investuotojas – individas, valstybinė arba privati įmonė, vyriausybė, susijusių individų grupė arba grupė tarpusavyje susijusių įmonių, kurios valdo įmonę – dukterinę partnerinę arba filialą, veikiančią kitoje šalyje (ar šalyse) nei šalyje, kur yra tiesioginio užsienio investuotojo arba investuotojų buveinė. Statistinio tyrimo objektas – užsienio investicijos. Šio statistinio darbo tikslas: 1) Statistinio metraščio duomenis pavaizduoti grafiškai; 2) Išanalizuoti galimus santykinius dydžius; 3) Išnagrinėti vidutinių rodiklių apskaičiavimą; 4) Apskaičiuoti variacijos matavimą; 5) Išsiaiškinti dinamikos eilučių rodiklių apskaičiavimą; 6) Apskaičiuoti dinamikos eilučių ekstrapoliaciją; 7) Išanalizuoti . Pagrindinės šalys investuotojos (mln. Lt)  1 lentelė Šalys investuotojos Tiesioginės užsienio investicijos 2003 01 01 2003 07 01 2004 01 01 2004 07 01 Iš viso 13183,8 14046,4 13699,4 14658,1 Danija 2261,9 2317,5 2374,4 2312,7 Švedija 2016,3 2070,6 2009,8 2053,1 Vokietija 1263,6 1335,0 1334,8 1362,8 Estija 1547,3 1749,4 1150,7 1301,2 Suomija 814,7 993,0 1172,7 1252,9 JAV 1141,9 1154,9 1162,1 1251,2 Rusija 687,3 866,5 796,2 1109,6 Nyderlandai 239,7 231,1 467,7 524,9 Jungtinė Karalystė 709,5 672,9 679,2 508,6 Norvegija 388,5 418,7 421,1 439,9 Kitos šalys 2113,1 2236,8 2130,7 2541,2 Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas( www.std.lt ). Pagal 1 lentelėje pateiktus duomenis grafiškai pavaizdavome, kaip 2003 01 01 – 2004 07 01 laikotarpiu kito užsienio investicijos(1 pav.): 1 pav. Tiesioginės užsienio investicijos Analizuojant 1 pav., pastebima, kad užsienio investicijos 2003 07 01 palyginus su 2003 01 01 padidėjo, 2004 01 01 užsienio investicijos smuko ir tesiekė 13699,4 mln. Lt, 2004 07 01 užsienio investicijos vėl padidėjo ir jau siekė 14658,1 mln. Lt. Santykinių dydžiu apskaičiavimas 2 lentelė Tiesioginės užsienio investicijos 2003 01 01 2003 07 01 2004 01 01 2004 07 01 Iš viso 13183,8 14046,4 13699,4 14658,1 Pirmiausiai paanalizuojame dinamikos bazinius santykinius dydžius naudojant formulę. Baziniais metais pasirenkami 2003 01 01: Palyginę gautus duomenis matome, kaip pasikeitė užsienio investicijos Lietuvoje nuo 2003 01 01 iki 2004 07 01. Užsienio investicijos 2003 07 01 palyginus su baziniais (2003 01 01.), 6,54% padidėjo.2004 01 01 3,91 % tai pat padidėjo, 2004 07 01 – 11,18 %, padidėjo lyginant su baziniais metais. Palyginę gautus duomenis, pastebime, kad užsienio investicijos Lietuvoje didėja, tačiau labai netolygiai. Užsienio investicijos 2003 07 01 palyginus su 2003 01 01 m. padidėjo 6,54 %. Palyginant 2004 01 01 užsienio investicijos sumažėjo 2,47 %, o 2004 07 01yginant su 2004 01 01 padidėjo 6,99 %. Apskaičiuotus santykinius dinamikos dydžius ir pateiksime 3 lentelėje: Dinamikos santykiniai dydžiai 3 lentelė Metai Tiesioginės užsienio investicijos Baziniai, % Grandininiai, % 2003 01 01 13183,8 100,0 - 2003 07 01 14046,4 106,54 106,54 2004 01 01 13699,4 103,91 97,53 2004 07 01 14658,1 111,18 106,99 Paanalizuosime, atskiros šalies investicijas nuo bendrų investicijų atitinkamam laikotarpiui, na o gautus rezultatus pateikiame 4 lentelėje: 4 lentelė Eil. Nr. Šalys investuotojos Struktūros santykiniai dydžiai 2003 01 01 2003 07 01 2004 01 01 2004 07 01 1 Danija 17,2 16,5 17,3 15,8 2 Švedija 15,3 14,7 14,7 14,0 3 Vokietija 9,6 9,5 9,7 9,3 4 Estija 11,7 12,5 8,4 8,9 5 Suomija 6,2 7,1 8,6 8,5 6 JAV 8,7 8,2 8,5 8,5 7 Rusija 5,2 6,2 5,8 7,6 8 Nyderlandai 1,8 1,6 3,4 3,6 9 Jungtinė karalystė 5,4 4,8 5,0 3,5 10 Norvegija 2,9 3,0 3,1 3,0 11 Kitos šalys 16,0 15,9 15,5 17,3 1) 2) 3) 4) 5) 6) 7) 8) 9) 10) 11) Užsienio investicijų vidutinių rodiklių apskaičiavimas Vidutines užsienio investicijas apskaičiuosime pagal aritmetinio vidurkio formulę: Apskaičiuosime ir progresyvinį vidurkį: Apskaičiavę šį vidurkį galime teigti, kad jei užsienio investicijos būtų 14352,25 ar didesnės tai reikštų, kad investicijos didėja ir tai gerai Lietuvos ūkiui. Remiantis aritmetinio vidurkio formule paskaičiuosime kiekvienos valstybės vidutines investicijas. Gautus rezultatus pateiksime 5 lentelėje Vidutinės investicijos pagal šalis investuotojas (mln. Lt) 5 lentelė Šalys investuotojos Aritmetinis vidurkis Danija 2316,625 Švedija 2037,45 Vokietija 1324,05 Estija 1437,15 Suomija 1058,325 JAV 1177,525 Rusija 864,9 Nyderlandai 365,85 Jungtinė Karalystė 642,55 Norvegija 417,05 Kitos šalys 2255,45 Vidutiniškai per 2003 01 01 – 2004 07 01 laikotarpį daugiausia investavo Danija, t.y 2316,625 mln. Lt ir Švedija, t.y. 2037,45 mln. Lt. Tuo tarpu mažiausiai investavo Nyderlandai – 365,85 ir Norvegija – 417,05. Užsienio investicijų variacijos matavimas Variacijos užmojis: R=xmax – xmin = 14658,1 – 13183,8 = 1474,3 Plačiausiai apibūdinant požymių variacijąstatistikoje naudojama dispersija ir vidutinis kvadratinis nuokrypis: Dispersija neturi matavimo vienetų. Iš dispersijos ištraukiama kvadratinė šaknis ir gaunamas kitas variacijos rodiklis – vidutinis kvadratinis nuokrypis: Apskaičiuotas vidutinis kvadratinis nuokrypis rodo kiek vidutiniškai investicijų reikšmės nutolusios nuo vidurkio. Pavyzdžiui su tikimybe 0,693 galima tvirtinti, kad variantai, iš kurių apskaičiuotas vidurkis, bus nuo x -  –iki x +  : Mūsų atveju, vidutinis investuotojų skaičius svyruoja, tokiu intervalu: 13869,925-536,7

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!