Užgavėnių tradicijos ir jų aktualumas

Užgavėnės – žiemos šventė, kuri ne tik suteikia galimybę linksmai praleisti laiką, bet ir simbolizuoja žiemos pabaigą, pavasario ateitį ir gamtos atgimimą. Tikima, kad ši šventė taip pat skirta ir įvairiausioms negandoms, nelaimėms, ligoms, susikaupusioms per metus, išvaryti. Pati šventės kilmė nėra tiklsiai žinoma, nes nėra ankstyvų rašytinių šaltinių, kurie žymėtų tikslią atsiradimo pradžią. Užgavėnių šventė savo žaismingumu primena karnavalą. Bėgant metams, šventės tradicijos šiek tiek keičiasi, tačiau aktualumas išlieka.

Tikslas – pristatyti įvairias Užgavėnių tradicijas ir aptarti šios šventės aktualumą šiais laikais.

Uždaviniai:

1. Pristatyti Užgavėnių šventės istoriją bei su švente susijusias tradicijas.

2. Trumpai apžvelgti, kokios Užgavėnės buvo anksčiau ir kokios yra dabar.

Šaltinių apžvalga. Ieškant informacijos apie šią šventę labai padėjo Ž. Šaknio atliktas tyrimas, kuris buvo publikuotas knygoje Šventės šiuolaikėje vilniečių šeimoje. Ypač daug naudingos informacijos buvo rasta A. Vaicekausko, L. Klimkos, J. Vaiškūno straipsniuose.

Darbo dėstymo aptarimas. Darbą sudaro įvadas, dėstomoji dalis, išvados bei naudotos literatūros ir šaltinių sąrašas. Dėstomojoje dalyje pristatoma trumpa Užgavėnių šventės istorija, Užgavėnių tradicijos, pagrindiniai persirengėlių personažai, kalbama apie šventės aktualumą šiomis dienomis. Gauti rezultatai apibendrinami išvadose.

Užgavėnės tikriausiai būtų galima pavadinti pačia populiariausia ir mėgiamiausia liaudiška švente, kuri suteikia erdvės žaismui, linksmybėms bei skatina visokeriopą mūsų saviraišką. Tradicine švente džiaugiasi tiek vyresnės kartos žmonės, tiek ir jaunimas. Užgavėnės pritampa ir šių dienų kontekste – jas rengia įvairios bendrijos, etninės kultūros centrai ar muziejai, persirengėlius galima dažnai matyti miestų aikštėse, mokyklose ir darželiuose. Vertėtų atskirai paminėti šventę Liaudies buities muziejuje Rumšiškėse, kurios netgi vadinamos Užgavėnių sostine (Garkauskas 2012). Ten kasmet susirenka minios žmonių, kurios gali šokti su su etnografiniais ansambliais, nuo kalno rogėmis leistis, pasigaminti kaukę „Kaukių dirbtuvėlėse“ arba raumenų jėgą pasitikrinti liaudiškų žaidimų rungtyse. Dėl žmonių patogumo šventė rengiama šeštadienį – kad visi galėtų daulyvauti bei spėtų atsipūsti po smagių šėlionių prieš naują darbo savaitę.

Užgavėnės – sena šventė, žinoma visose Europos šalyse. Skirtingos tik jų šventimo formos, laikas ir trukmė. Lietuvoje Užgavėnės švenčiamos likus 7 savaitėms (46 dienoms) iki Velykų, nuo vasario 5 iki kovo 6 dienos. Šventės ištakos pagoniškos, tačiau dabar glaudžiai susietos su krikščionybe. Per Užgavėnes leidžiama paskutinį kartą gausiai ir riebiai pavalgyti bei prisilinksminti, o jau kitą dieną prasideda Gavėnia, trunkanti iki Velykų, kai skatinama pasninkauti, nevalgyti mėsos, gedėti iki Kristaus prisikėlimo šventės (Olechnovičienė 2008). Užgavėnių pavadinimas kilęs nuo gavėnios pavadinimo, o pastarasis nuo žodžių „gavėti“ (silpti) bei „gautis“ (žemė gaunasi iš po žiemos miego).

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!