Užgavenės

Užgavėnės – žiemos išvarymo, perėjimo į pavasario laikotarpį šventė.
Lašininio ir Kanapinio kovos.
Užgavėnių
karnavalo dalyviai
Salantuose.
Salantai, 1936 m.
Ypač svarbios apeiginės vaišės, kurių metu akcentuota simbolinė
gausa („kuo daugiau – tuo geriau“), patiekalų riebumas. Valgyta
tiek, „kad pilvas būtų kietesnis už kaktą“. Vienas pagrindinių
patiekalų – šiupinys. Archajišku patiekalu laikomi ir Užgavėnių
blynai (anksčiau jie buvo mirusiųjų maitinimui skirtas
patiekalas). Manyta, kad reikia valgyti 12 kartų per dieną.
Vienas svarbiausių Užgavėnių
papročių – važinėjimas rogėmis.
Apie Uteną sakydavo: „kas
nevažinės, to vasarą žirniai
nederės“; apie Tverečių: „kuo
daugiau po savo lauką važinės,
tuo geriau seksis bitės, didesni
užaugs linai“. Derliaus sėkmę
turėjęs nulemti ne tik
važinėjimas, bet ir tam tikros
giesmės, giedotos stipriais balsais
važinėjantis.
Besivažinėjantieji neretai būdavo
apliejami vandeniu. Apliejimas
vandeniu taip pat sietinas su
bendro derlingumo, vaisingumo
skatinimu.
Užgavėnės
Genčuose 1926 m.
Iki šių dienų išliko tradicinės persirengėlių vaikštynių paprotys, buvęs ypač
populiarus Žemaitijoje. Apsilankiusius persirengėlius apdovanodavo.
Persirengėliai keldavo smarkų triukšmą, kurio funkcija buvo atbaidyti
piktąsias jėgas, pažadinti, išjudinti gamtą. Kiekvienas persirengėlis drauge
su kitais sudarydavo ir tam tikrų kaukių grupes: ubagų, žydų, vengrų,
čigonų ir pan.
Čigonai burdavo, vogdavo,
siūlydavo mainyti arklius;
žydai prekiaudavo įvairiomis
prekėmis ir patys pirkdavo
(pvz., „bergždenikes“ –
netekėjusias merginas);
vengrai gydydavo, siūlydavo
„vaistus“, elgetos prašydavo
išmaldos ir melsdavosi.
Užgavėnių persirengėliai,
vadovaujami J. Griciaus apie
1920 m. Plungės aps
Užgavėnių persirengėliai žydai.
Fotografavo Jonas Kinčinas 1939 m.
Ši nuotrauka padaryta iš Jono Kinčino
stiklo negatyvo. Jį aptiko viekšniškis
A. Sidabras. Skenavo, restauravo ir
redagavo viekšniškis B. Kerys.
Kurtuvėnų Užgavėnių persirengėliai,
fotografavo Balys Buračas, 1925 m.
Užgavėnių persirengėliai,
Salantai, 1923 m.
„Raiteliai ant
dvikojų žirgų“,
Merkinės vls.,
Alytaus aps.,
fotografavo B.
Buračas, 1925 m.
Neretai būdavo
inscenizuojamos „vestuvės“
arba „laidotuvės“, kurių
metu skambėdavo raudų ir
bažnytinių giesmių
parodijos. Tradiciniai šokiai
buvo deformuojami,
paverčiami savotiška
karikatūra: pabrėžiamas
judesių kampuotumas,
įvairiai kraipomasi,
klumpama, griūvama ir pan.
Visa tai turėjo kelti juoką
(daugelyje tautų tikima jo
magiška...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!