Uždegimo sistemos

2002 metais sukako lygiai 100 metų jubiliejus vienam iš išradimų, kurį pats Karlas Benzas pavadino “problemų problemos” sprendimu. 1902 metų pradžioje vokiečių firma “Robert Bosch” užpatentavo uždegimo žvakę ir magnetinę uždegimo sistemą, tai leido supaprastinti pačios uždegimo sistemos konstrukciją, sumažinti automobilių gamybos kainą ir tokiu būdu automobilis tapo prieinamas vis platesniems visuomenės sluoksniams.
Aišku, tuometinė žvakė skiriasi nuo šiuolaikinės, tačiau pats principas ir konstrukcija išliko nepakitę per visą šimtmetį.
Tačiau uždegimo žvakės istorija ilgesnė nei paties automobilio. Pirmąją uždegimo žvakę sukūrė prancūzas Lenoiras 1860m. ir užpatentavo savo dujiniam, nekompresiniam varikliui. Aukštą įtampa žvakės gaudavo per ryte iš akumuliatoriaus, ir ši sistema buvo kur kas modernesnė už vėlesnes.
Nauji laikai uždegimo sistemų konstravime prasidėjo tik praeitame šimtmetyje, kai Gotliebas Honoldas išrado uždegimo sistemą su magnetiniu pertraukikliu. Įtampa žvakė gaudavo tik iš generatoriaus. Akumuliatorius europietiškuose automobiliuose imtas naudoti tik antrajame šio amžiaus dešimtmetyje.
Pirmosios uždegimo sistemos buvo induktyvinės. Šiuo metu automobiliuose dar naudojama 1908m. Keteringo sukurta uždegimo sistema. Techniškai sprendimas buvo toks geras, kad iki šiol liko nepakeistas. Ji dar vadinama baterine, klasikine uždegimo sistema arba tiesiog bateriniu uždegimu.
Automobilizacijai plečiantis, didėjo uždegimo sistemas gaminančių firmų skaičius. 1912m. patentą gavo 29metų vokietis Albertas Ruperechtas, netrukus įkūręs firmą „Beru“.
Uždegimo sistema reikalinga uždegti degiajam mišiniui variklio cilindre. Dauguma uždegimo sistemų dirba panašiai kaip ir vidaus degimo varik­lis - impulsiniu režimu. Kol variklis ruošiasi uždegimo taktui, uždegimo sistema iš akumuliatorių baterijos ima energiją ir ją kaupia. Vėliau, atėjus uždegimo momentui, ją paverčia kibirkštimi. Energija kibirkščiai kaupiama induktyvume arba talpume. Induktyvinių uždegimo sistemų kur kas daugiau negu talpinių. Palyginti su induktyvinėmis, talpinės turi ir trūkumų, ir privalumų. Kai kuriais atvejais jos yra nepakeičiamos.
Mišiniui užsiliepsnoti ir laiku sudegti reikia, kad kibirkštis turėtų pakankamą energiją ir reikiamu laiku šoktu tarp žvakės elektrodų. Įtampa, kurios reikia tarpą tarp žvakės elektrodų pramuštį, kad būtų gauta kibirkštis, vadinama pramušimo įtampa. Pramušimo įtampa didėja, didėjant dujų slėgiui...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!