Usūrinis šuo (Nyctereutes procyonuides). Biologija, ekologija, medžiojimo ypatumai

Lietuvos istorijos eigoje susiklostė gilios mūsų krašto medžioklės tradicijos, buvusios neatsiejama žmonių ūkio dalimi. Tai lėmė Lietuvos krašto miškingumas ir medžioklei tinkamų žvėrių gausa. Medžioklės tikslas – tausoti, didinti ir planingai naudoti fauną.
Pagrindiniai Lietuvoje medžiojami gyvūnai yra briedžiai, elniai, kiaunės, kiškiai, lapės, barsukai, ondatros, šernai, vilkai, ūdros, usūriniai šunys.
Usūrinis šuo introdukuotas Lietuvoj po II pasaulinio karo, puikiai įsiliejo į mūsų krašto fauną ir tapo vienu gausiausių plėšrūnų, pakeitusių seniai nusistovėjusius, mūsų faunai būdingus aukos ir plėšrūno santykius, todėl yra medžiojamas ištisus metus.
Usūrinis šuo – vidutinio didumo žvėrelis, kojos trumpos, galva maža. Ausys beveik paslėptos plaukuose. Ant skruostų ilgi plaukai sudaro žandenas. Uodega papurusi, kailis tankus. Plaukai ilgi ir minkšti. Vilnaplaukiai pilkai rusvi. Tamsesnės juostos išilgai nugaros ir skersai nugaros sudaro neryškų kryžiaus formos piešinį. Šonai ir priekis truputį šviesesni už nugarą.
Šeriasi kartą per metus. Geriausias kailis lapkričio mėn. jauniklių kailiukas beveik juodas. Po 10-14 dienų ant menčių, skruostų, apie akis pradeda augti akuotplaukiai. Kailiuko spalva pamažu šviesėja, o akuotplaukių daugėja.
Kūno masė priklauso nuo metų laiko, per vasarą usūriniai šunys kaupia riebalų atsargas, todėl rudenį masė būna didžiausia (patelių – 7.7 kg, patinų – 7.8 kg). Dauguma žvėrelių sveria apie 8 kg. Riebalai sudaro apie 20-25 % svorio.
Kaukolė neilga, bet masyvi, didumu primena lapės, bet skiriasi forma, ypač žiūrint iš profilio. Dantų formulė: I3/3 P4/4 M2/3=42. dantys mažesni už lapės.
Usūrinis šuo gyvena lapuočių ir mišriuose miškuose, ypač jaunuolynuose, miškų pakraščiuose, atžėlusiose kirtavietėse, bet labiausiai aukšta žole ir krūmais apaugusius paupius, paežeres, upių deltas, pelkėtas vietoves. Savo gyvenamojoje aplinkoje usūrinis šuo turi pastovią (žiemojimui ir jauniklių auginimui) ir keletą laikinų slėptuvių. Miškuose pastovią slėptuvę įsirengia barsukų, lapių, bebrų apleistuose urvuose arba užima šeimininkų nenaudojamą urvų kolonijos dalį. Dažnai įsikuria po medžių šaknimis, išpuvusiais kelmais. Kartais patys kasa nesudėtingus urvus su viena atšaka guoliui ir si 1 – 2 angomis į paviršių. Trumpam...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!