Upės sąvoka ir upių tinklo ypatumai Lietuvoje

Upe vadinama nuolatinė ar laikina natūrali vandens srovė, tekanti nuolydžio kryptimi savo suformuota atvira vaga. Ją maitina paviršinis bei požeminis vanduo. Vieta, kur upė prasideda, vadinama ištakomis, o kur įteka – žiotimis. Upės, įtekančios į jūrą, vadinamos pagrindinėmis, o įtekančios į pagrindinę – pirmos eilės intakais, į juos įtekančios upės – antros eilės intakais ir t. t. Nedideli upeliai, neturintys intakų, vadinami pirmos kategorijos, tie, į kuriuos jie įteka, – antros kategorijos upėmis ir t. t. Upė su visais savo intakais sudaro upyną. Jo užimamas plotas vadinamas baseinu, o riba tarp gretimų baseinų – vandenskyra. Palei upę tęsiasi slėnis – įdubimas, atsiradęs dėl upės veiklos. Iš abiejų pusių jį riboja šlaitai. Žemiausia slėnio vieta, kuria teka upė, vadinama vaga. Slėnio dalis, užliejama per potvynius ir poplūdžius, vadinama salpa. Vagos ir sausumos sąlyčio linija yra krantas.
Bendrieji Lietuvos upių bruožai: Lietuvoje dauguma ir nedidelių upių turi savo pavadinimus. Kai kurie jų nusako vagos dugno ypatybes (Akmena, Smeltė), vandens spalvą (Rudė, Kiaulyčia, Juodupis) ar temperatūrą (Geluža, Šalčia). Daug upėvardžių susiję su žodžiu „šventas“ (Šventoji, Šventupis, Šventelė). Šie vardai rodo, kaip senovėje vanduo buvo vertinamas ir net garbinamas. Pačiais archajiškiausiais laikomi upėvardžiai Salantas, Katra, reiškiantys upelį, tekantį vandenį, srautą.
Lietuva yra drėgmės pertekliaus zonoje, kur kritulių kiekis gerokai viršija išgarinamą drėgmės kiekį. Nutekant kritulių pertekliui, ledynmečio suformuotame reljefe susidarė tankus ir sudėtingas upių tinklas. Tankiausias jis Vidurio žemumoje, kurios paviršiuje slūgso vandeniui nelaidūs priemoliai, rečiausias – smėlėtoje Pietryčių žemumoje.
Upių tinklą labai pakeitė sausinamoji melioracija, prasidėjusi XIX a. vid. ir plačiausią mastą įgijusi XX a. antrojoje pusėje. Buvo iškasta apie 17,4 tūkst. km griovių, sureguliuota 46 tūkst. km upių ir upelių vagų. Dabar reguliuotos upių vagos sudaro 82,6 %, gamtinės – 17,4 %. Bendras upių paviršiaus plotas yra 332 km2. Upių sumažėjo iki 22,2 tūkst. Ilgesnių kaip 3 km upių ir upelių priskaičiuojama 4,4 tūkst. Didžiąją...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!