Uosto vieta jūrų transporto veikloje

Jūrų transportas - nepaprastai svar­bi pasaulinio ūkio dalis, užtikrinanti ža­liavų tiekimą, gamybos pasiskirstymą vi­sos planetos mastu, užimtumą ir klestėji­mą plačiuose pakrančių regionuose, duodanti didžiausius pelnus. Neieškant toli pavyzdžių, galima remtis Klaipėdos vals­tybinio jūrų uosto direktoriaus V.Greičiū­no duomenimis, kad viena darbo vieta Klaipėdos uosto infrastruktūroje sukuria ne mažiau kaip 7 darbo vietas už uosto ribų.
Šią transporto šaką iš esmės sudaro laivynas ir uostai, žinomo vokiečių uosti­ninko Karlo Liobės pavadinti jūrų metro­polijomis. Patiems jūrų keliams įrengti rei­kia pačių mažiausių sąnaudų palyginti su kitomis transporto rūšimis. Tiesa, uostus įrengti nepaprastai brangu. Dėl to daugu­ma pasaulio uostų plėtojosi labai pama­žu.
Darbo objektas – uosto vieta jūrų transporto sistemoje.
Darbo tikslas – ištirti uosto vieta jūrų transporto sistemoje.
Darbo metodai: statistinė, bei loginė analizė, šaltinių sisteminė analizė.
Lietuvos ekonominiai interesai labiausiai susiję su jūrų komunikacijų ir įvairių išteklių naudojimui. Jūrų komunikacijų sistemai priklauso jurų ir oro transportas, kabelinės ryšių linijos (pirmoji tokia linija 1997 m. sujungė Lie­tuva su Švedija) bei projektuojami vamz­dynai (Būtingės naftos terminalas). Šio­je komunikacijų sistemoje sudėtingumu bei ekonominiu tikslingumu kol kas pir­mauja jūrų transportas.
Šią transporto šaką iš esmės sudaro laivynas ir uostai, žinomo vokiečių uosti­ninko Karlo Liobės pavadinti jūrų metro­polijomis. Patiems jūrų keliams įrengti rei­kia pačių mažiausių sąnaudų palyginti su kitomis transporto rūšimis. Tiesa, uostus įrengti nepaprastai brangu. Dėl to daugu­ma pasaulio uostų plėtojosi labai pama­žu. Šiuo atžvilgiu Klaipėdos uosto plėt­ros istorija tikrai unikali.
1252 m. Nemuno žemupyje kryžiuo­čiams pastačius Klaipėdos pilį ir atsky­rus upės žiotis nuo jos baseine esančios Lietuvos, Klaipėdos, kaip prekybos uos­to, reikšmė iš karto buvo apribota labai mažo ir ekonomiškai silpno užnugario ("hinterlando"). Uostas, pilis bei jūrų ko­munikacijos ėmė tarnauti tik (olesnės ekspansijos tikslams bei ryšiams tarp Kryžiuočių ir Livonijos ordinų. Situaci­ja nepasikeitė Klaipėdos uostui patekus ir į Prūsijos jurisdikciją. Prūsijos sostinė buvo Karaliaučius, o Klaipėda - tik toli­mos provincijos uostas, atimantis dalį sostinės pelno iš laivybos. Dėl to Klai­pėda buvo palikta pati...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!