Ūkio statistikos teoriniai pagrindai

ŪKIO STATISTIKA 1. Ūkio statistikos teoriniai pagrindai 1. 1. Kurso objektas ir metodai Ūkio statistika tiria ūkinių procesų ir reiškinių kiekybę. Skirstoma į dvi dalis: mikroūkio statistiką ir makroūkio statistiką. Mikroūkio statistiką sudaro konjuktūros ir paklausos tyrimas įmonės lygyje, komercinės ūkinės veiklos produktyvumo statistinis modeliavimas, statistinės informacijos rinkimas bei jos pateikimas, komercinės ūkinės veiklos, jos veiksnių ir rezultatų ekonometrinis modeliavimas. Šioje ūkio statistikos dalyje ryškios dvi pogrupės: mikroekonominė ir įmonės statistika. Makroūkio statistika yra makroekonomikos taikomoji dalis. Jos turinyje: makroekonominiai rodikliai, nacionalinių sąskaitų sistema, įvairūs ūkio sudedamąsias apibūdinantys balansai, tarptautiniai statistiniai standartai, tarptautinių palyginimų metodologija ir kt. Ūkio statistika naudoja statistikos mokslo metodus, tačiau turi ir jai būdingų metodų. Tokiais metodais yra: 1)statistinis indentifikavimas (socialiniuose moksluose vartojamų sąvokų ir apibrėžimų sukonkretinimas iki tokių sąvokų ir apibrėžimų, kurie leidžia įvardinti ūkinio proceso ar reiškinių turinį); 2) statistinis klasifikavimas ir grupavimas (sutvarkytas vidujai neprieštaringas tiriamos ūkinės visumos elementų skirstymas į grupes); 3) faktorinė indeksinė analizė (rezultatinių rodiklių pokyčių tyrimas, nustatantis konkrečių veiksnių įtaką nagrinėjamam rodikliui); 4) balansų metodas ir sintetiniai statistiniai ekonominiai skaičiavimai (ūkinio proceso ar reiškinio susiformavimo šaltinių bei gautų rezultatų panaudojimo ir paskirstymo instrumentarijus bei tyrimo būdai); 5) ekonometrinė statinė ir dinaminė analizė (sistema metodų ir skaičiavimų, orientuotų į makroekonominių reiškinių tyrimą ir prognozavimą). 1. 2. Ūkio statistikos istorijos bruožai Ūkio statistikos teorijos ir praktikos istorinė raida prieštaringa. Šio šimtmečio metais Lietuvoje ryškūs trys ūkio statistikos raidos etapai: - 02 16 - 1939 08 01. Valstybės statistikos susiformavimo laikotarpis, akumuliavęs kitų šalių patyrimą ir adaptavęs tą patyrimą Lietuvos sąlygoms. - 08 01 - 1990 03 11. Izoliacijos nuo Pasaulinės ekonominės minties, tarptautinės statistikos patirties laikotarpis. Tarybinės (sovietinės) ūkio statistikos metodologijos vienvaldiškumo laikotarpis. - 03 11 - iki šių dienų. Prarastų vertybių atstatymo laikotarpis. Tarptautinių institucijų rekomendacijų, užsienio šalių patirties adaptavimo Lietuvai laikotarpis. Pažangiausios ūkio statistikos minties panaudojimo laikotarpis. Ne Lietuvos kontekste, svarbiausiais ūkio statistikos pasiekimais XX amžiuje yra: - nacionalinių pajamų statistika, besiremianti plačiu šių pajamų aiškinimu; - nacionalinė sąskaityba; - sąnaudų - išeigos (input - output) metodas; - lyginamoji statistika; - mikroūkinė (įmonės) statistika. Ūkio statistika daugelio mokslininkų ir praktikų produktas. Jos raidai nėra svarbiau už makro ir mikroekonomikos teoriją, jos naujas kryptis ir nuostatas. Ūkio statistika yra optimalus kelias šitai susieti su realiu ūkiniu gyvenimu. 1. 3. Ūkio statistikos organizavimas ir darbo principai Statistikos praktinė veikla valstybėje gali būti centralizuota ir decentralizuota. Statistinę informaciją gali rengti valstybinės ir nevalstybinės istaigos. Statistikos valstybėje organizavimą reglamentuoja statistikos įstatymas. Praktikos darbuotojų veikla paremta ir statistiko profesiniu kodeksu. Lietuvoje yra Statistikos departamentas Lietuvos Respublikos vyriausybėje bei administracinių vienetų statistikos skyriai. Šios statistikos tarnybos organizuoja statistiką ir vykdo statistinį darbą šalyje. Be valstybės statistikos, praktinį statistinį darbą vykdo kitos valstybinės institucijos, privačios struktūros. Organizacinius ir metodologinius ūkio statistikos klausimus sprendžia Statistikos taryba, kurios nuostatus ir sudėtį tvirtina vyriausybė. Pagrindiniais valstybės statistikos principais yra: - centralizavimo ir regioninio decentralizavimo; - neutralumo (neatsižvelgia ir vienašališkai nereaguoja į visuomenės sluoksnių, partijų, valstybės institucijų ir pan. interesus ar poreikius); - mokslinio savarankiškumo (valstybės statistika pati formuoja darbo instrumentarijų, metodologiją, metodus ir pan.); - legalizavimo ir informacijos pateikimo prievolės; - vardinių duomenų konfidencialumo (personifikuoti duomenys neturi būti prieinami, jie turi būti konfidencialūs). Pagrindinės statistikos funkcijos valstybėje: - pažintinė (apibendrintai pasakyti tai, kas vyksta valstybėje); - valdymo (išplaukia iš pažintinės funkcijos ir ją lemia poreikis įstatymų leidybai, valstybės valdymui); - viešumo (turi būti sudarytos sąlygos valstybės piliečiams susipažinti su valstybės ekonomine ir socialine raida. Statistinė informacija yra prekė ir už ją reikia mokėti). Papildoma literatūra: 1. European system of acounts. - Luxembourg,1996. 2. Ekonomika i statistika firm/ Pod red. S. Iljenkovoj. - M.,1996. 3. Kasnauskienė G. Meede(s - mokslinės tarptautinės ekonomikos teorijos kūrėjas./ Lietuvos statistikos departamento darbai. - 1996. - Nr. 4. -P. 2 - 5. 4. Markelevičius J. Ūkio statistikos organizavimas ir darbo principai./ Apskaitos apžvalga. - 1994. - Nr. 7 - 8. - P. 15 - 21. 5. Martišius S. Naujoji ūkio statistika. - Apskaitos apžvalga. - 1994. - Nr. - 4. - P. 17 - 18. 6. Martišius S. Albinas Rimka - mokslininkas, liberalizmo ideologas, visuomeninikas. / Lietuvos statistikos departamento darbai. - 1996. - Nr. 1. - P. 2 - 10. 7. Michael von der Lippe. Wirtschaftsstatistik. - Stuttgart, 1990. 8. Novikov M. M., Tesliuk I. E. Makroekonomičeskaja statistika. - Minsk, 1996. 9. Rimka A. Socialekonominė statistika: Teorija ir metodai. - Kaunas, 1933. 10.Valkauskas R. Ūkio statistikos duomenų patikimumas. / Ekonomika. Mokslo darbai. - 1996. - Nr. 1(40). - P. 178 -157. 2. Gyventojų, užimtumo ir nedarbo statistika 2. 1. Gyventojų skaičiaus nustatymas. Natūralus ir mechaninis judėjimas Įvesime pažymėjimus: Se - esami gyventojai. (Tyrimo momentui rasti konkrečioje vietovėje gyventojai, nepriklausomai nuo to, ar tai jų nuolatinė, ar laikinoji gyvenamoji vieta); Sn - nuolatiniai gyventojai. (Konkrečioje vietovėje gyvenantys nuolat, nepriklausomai nuo to, ar tyrimo momentui šie gyventojai yra, ar jų nėra); Sli - gyventojai, laikinai išvykę į kitą vietovę; Sla - gyventojai, laikinai atvykę į vietovę, bet joje nuolat negyvenantys. Tai pagrindinės, gyventojų skaičių indentifikuojančios, skaitinės kategorijos. Jos susijusios priklausomybe: Sn=Se+Sli - Sla. Kategorijos skaitinė išraiška yra momentinis dydis. Intervaliniu yra vidutinis gyventojų skaičius. Jeigu S0 - metų pradžios gyventojų skaičius, o S1 - metų pabaigos gyventojų skaičius, tai vidutinis metinis gyventojų skaičius (SV) lygus: SV=1/2 (S0+S1). Naudojant kelių, vienodos trukmės laikotarpių duomenis, vidutinis metinis gyventojų skaičius apskaičiuojamas imant chronologinio vidurkio formulę. Tiksliausiai gyventojų skaičius nustatomas juos surašant. Gyventojų skaičius kinta natūraliai (natūraliu, gimimų - mirimų keliu) ir mechaniškai (persikeliant gyventi iš vienos vietos į kitą, iš vienos šalies į kitą, t. y. migruojant). Šie reiškiniai indentifikuojami absoliutiniais ir santykiniais matais. Tarkime: N - per metus gimusių skaičius; m - per metus mirusių skaičius; Sa - per metus atvykusių gyventi nuolat gyventojų skaičius; Siš - per metus išvykusių gyventi nuolat kitur gyventojų skaičius; S15-49 - vidutinis metinis 15 - 49 metų amžiaus moterų skaičius. Išvardinti matai yra absoliutiniais dydžiais, kuriuos naudojant apskaičiuojami santykiniai matai. Šie matai rodo demografinio įvykio skaitinę išraišką, tenkančią 1000 gyventojų (imant šį skaičių vidutiniškai per metus), t. y. dažniausiai išreiškiami promilėmis (o/oo). Santykiniai matai skirstomi į bendruosius ir dalinius (specialiuosius). Pagrindiniais bendrais matais (koeficientais) yra: - gimstamumo [(N:SV)(1000)]; - mirtingumo [(m:SV)(1000]; - natūralaus prieaugio [(NP:SV)(1000, čia NP - natūralus prieaugis; NP=N-m]; - atvykimo [(Sa:SV)(1000]; - išvykimo [(Siš:SV)(1000]; - mechaninio prieaugio arba migracijos [(MS:SV)(1000], čia MS - migracijos saldo; MS=Sa-Siš] koeficientai. Daliniai (specialūs) matai apskaičiuojami konkrečiai lyčiai ir gyventojų amžiaus grupei. Pavyzdžiui, specialus gimstamumo koeficientas apskaičiuojamas šitaip: SG=(N:SV15-49)(1000. Čia SV15 - 49 - vidutinis metinis moterų nuo 15 iki 49 m.m. amžiaus skaičius. 2. 2. Gyventojų perspektyvinio skaičiaus apskaičiavimai Dažniausiai naudojamais perspektyvinio gyventojų skaičiaus apskaičiavimo būdais yra: 1. Balansinių skaičiavimų. Pavyzdžiui, mūsų pažymėjimais: S1=S0+NP+MS. 2. Paskutinio laikotarpio (paskutinės dinamikos eilutės lygio, Sn) gyventojų skaičiaus ekstrapolizacijos vidutiniu metiniu (kitokio laikotarpio) gyventojų skaičiaus absoliutiniu padidėjimu (VAP) pagal formulę: St=Sn+t(VAP, čia St - gyventojų skaičius t metais; t - metai, kuriems apskaičiuojamas gyventojų skaičius (t=1, 2, 3,..., m); VAP=1/n-1 (Sn-Sp), čia n - dinamikos eilutės lygių skaičius; Sp - pirmasis dinamikos eilutės lygis. Šiuo būdu skaičiuojant, vietoje VAP galima imti vidutinį metinį didėjimo tempą. Pavyzdžiui, jeigu: Sn=200 tūkst. žm., n=5 metai, vidutinis metinis gyventojų skaičiaus didėjimo tempas sudaro 1,057 ir reikia apskaičiuoti 7 - jų metų gyventojų skaičių (t=7-5), turėsime: S7=200(1,0572=223 tūkst. žm. 3. Analitinio duomenų išlyginimo, panaudojus mažiausių kvadratų metodą. Šį būdą naudojant, surandama matematinė funkcija geriausiai išreiškianti gyventojų skaičiaus kitimo ir laiko priklausomybę. Perspektyvinis gyventojų skaičius apskaičiuojamas įrašant į funkciją būsimų laikotarpių charakteristikas t. (Pavyzdžiui, įvairių funkcijų vidutinės absoliutinės procentinės paklaidos analizė nurodė, kad 7 - ųjų metų gyventojų skaičių galima apskaičiuoti panaudojus tiesės funkciją. Šios funkcijos parametrų reikšmėmis yra: a=130,6; b=17,1. Tuomet: S7=130,6+17,1(7=250,3 tūkst. žm. Ši prognozės reikšmė, palyginus su ankščiau gautąja yra tikslesnė). 4. Mirtingumo lentelių duomenų panaudojimo. Pavyzdžiui, jeigu lt yra konkrečios amžiaus grupės gyventojų skaičius t metais; Pt - tos grupės gyventojų tikimybė išgyventi t matais, tai jų skaičius t+1 metais bus lygus: lt+1=lt(Pt. 2. 3. Ekonomiškai aktyvūs ir ekonomiškai neaktyvūs gyventojai. Darbo biržų veiklos indikatoriai Ekonomiškai aktyvūs yra gyv kt.). Tai pagrindinės kategorijos, indentifikuojančios gyventojų užimtumą. Svarbi ir kita sąvoka - natūralus nedarbo lygis, išreiškiantis ieškančių darbo skaičiaus ir laisvų darbo vietų skaičiaus lygybę.Faktiškasis nedarbo lygis (N1) yra bedarbių skaičiaus dalis ekonomiškai aktyvių gyventojų skaičiuje (dažniau darbingo amžiaus gyventojų skaičiuje), išreikštas procentais. Šių matų apskaičiavimui imami gyventojų surašymų, namų ūkių, įmonių tyrimų, įdarbinimo įstaigų ataskaitų duomenys. Indentifikuojant padėtį darbo rinkoje, šalia minėtų matų, apskaičiuojama vidutinė nedarbo trukmė, nedirbančiųjų (bedarbių) įdarbinimo norma (įdarbintų ir užregistruotų bedarbių skaičiaus procentinis santykis). Darbo biržos, kitokių įdarbinimo įstaigų, veiklos rezultatyvumą indentifikuoja: - laisvų darbo vietų užpildymo vidutinė trukmė: EMBED Equation.2 µ § čia t - laisvų darbo vietų trukmė mėnesiais; nt - laisvų darbo vietų skaičius, kurių trukmė t; - dalyvavimo užimtumo programose lygis (dalyvaujančių užimtumo programose bedarbių skaičiaus ir vidutinio bedarbių skaičiaus procentinis santykis); - įdarbinimo efektyvumas (įdarbintų skaičius, tenkantis vienam biržos tarpininkui); - užimtumo rėmimo programų realizavimo racionalumo lygis (dalyvaujančių užimtumo rėmimo programose skaičius, tenkantis vienam biržos, kitokios įdarbinimo įstaigos darbuotojui). 2. 4. Bendrojo vidinio produkto netekties dėl bedarbystės nustatymo metodai Bendrojo vidinio produkto (BVP) netekties dėl bedarbystės dažniausiai nustatoma ekspertiniais vertinimais ir tiesioginais skaičiavimais pagal formulę: ∆BVP=1/100((N1-Nn)*BVP1*2,5, čia Nn - natūralus nedarbo lygis (%); 2,5 - Oukeno koeficientas, kuris rodo santykį tarp nedarbo lygio ir BVP atsilikimo. Šiuo atveju, skaičius rodo, kad faktiniam nedarbo lygiui viršijus natūralųjį jo lygį vienu punktu, BVP atsilieka 2,5%. Papildoma literatūra: 1. Čepulienė M. Gyventojų skaičiaus ir sudėties tyrimo metodologiniai klausimai. - V., 1989. 2. Čepulienė M., Čepulis R. Metodologiniai ir metodiniai gyventojų mirtingumo tyrimo aspektai. - V., 1998. 3. Kasnauskienė G. Istorinė gyventojų pažinimo raida. -V., 1997. 4. Pocius A., Beliavskis V. Lietuvos gyventojų skaičiaus ilgalaikės prognozės. / Lietuvos statistikos departamento darbai. - 1996. - Nr. 2. - p. 9 - 22. 5. Aprašomoji statistika / Ats. red. J.Markelevičius. - V., 1994. - P. 49 - 59. 3. Makroekonominiai skaičiavimai 3. 1. Nacionalinio produkto rodikliai ir jų apskaičiavimo metodai Pagrindiniai produkto rodikliai yra: - bendrasis nacionalinis produktas (BNP); - bendrasis vidinis produktas (BVP); - grynasis nacionalinis produktas gamybos kainoms arba tiesiog nacionalinės pajamos (NP); - asmeninės pajamos (AP); - grynosios asmeninės pajamos (GAP). BVP yra visų prekių ir paslaugų, sukurtų šalyje per ataskaitinį laikotarpį vertė, kaip galutinis gamybinės veiklos rezultatas. Svarbiausiomis jo sudėtinėmis dalimis yra: prekės, mokamos paslaugos bei paslaugos, kurios įeina į galutinio vartojimo sudėtį. BNP susijęs su BVP šia priklausomybe: BNP=BVP+KŠG-ŠGU, čia KŠG - kitose šalyse gyvenančių šalies piliečių valdomų įmonių, namų ūkių produkcija; ŠGU - šalyje gyvenančių užsieniečių valdomų įmonių, namų ūkių produkcija. BVP gali būti apskaičiuotas išlaidų, pajamų ir papildomų verčių sumos metodais. Pavyzdžiui, papildomų verčių sumos metodu skaičiuojant, naudojama formulė: EMBED Equation.2 µ § čia PVi - i-ojo produkto papildoma vertė; MSi - i-jam produktui sunaudotų žaliavų, medžiagų ar pan. pirminė vertė. BNP, o ir BVP apskaičiuojamas einamosioms ir lyginamosiomis kainomis. Einamosiomis kainomis produktas vadinamas nominaliuoju. Jis padalintas iš kainų indekso - realiuoju. BVP įvertinamas rinkos kainomis taip: Gamybos metodu Pajamų metodu Išlaidų metodu + Visose ekonominėse veiklose sukurtų pridėtinių verčių suma bazinėmis kainomis + Konpensacija dirbantiesiems + Galutinio vartojimo išlaidos + Gamybos ir importo mokesčiai + Bendrasis pagrindinio kapitalo formavimas + Mokesčiai gaminiams - Subsidijos gamybai + Atsargų pasikeitimas - Subsidijos gaminiams + Likutinis pelnas / Mišrios pajamos ( Bendrosios vidaus išlaidos + Pagrindinio kapitalo suvartojmas + Prekių ir paslaugų eksportas - Prekių ir paslaugų importas Grynasis vidinis produktas (GVP) yra "tarpinis" rodiklis. Jis lygus: GVP=BVP-PKP-A-NS, čia PKP - ilgalaikio materialaus turto priežiūros ir pan. sąnaudos; A - ilgalaikio materialaus turto panaudojimas (amortizacija); NS - nuostoliai dėl stichinių ir pan. nelaimių. NP - tai produktas gamybos kainoms arba faktine verte. Teoriniu požiūriu lygios: NP=GNPgamybos kainoms+S-NM, čia S - subsidijos; NM - netiesioginiai mokesčiai (grynieji netiesioginiai mokesčiai apskaičiuojami taip: NM - S); NP praktiniuose apskaičiavimuose naudojami pajamų, paskirstomasis ir galutinio naudojimo metodai. Pavyzdžiui, pajamų metodu skaičiuojant sudedamos nuosavybės ir verslumo pajamos bei darbo užmokestis. AP yra gyventojų bruto pajamomis ir jos lygios: AP=NP-NĮP-M-ĮS+TI+VĮI, čia NĮP - įmonių nepaskirstytas pelnas; M - įmonių pelno mokestis; ĮS - įmokos į socialinio draudimo fondus; TI - transferinės išmokos; VĮI - verslo įmonių išmokos. GAP yra AP be tiesioginių mokesčių ir įvairių rinkliavų sumos. 3. 2. Fizinės apimties indeksas nacionalinio produkto rodiklių tyrime Produkto rodiklių tyrimuose ryškios 3 skaičiavimų kryptys: - balansiniai skaičiavimai, orientuoti į produkto rodiklių balansinius ryšius bei į tų rodiklių komponentinę sudėtį; - skaičiavimai, naudojant koeficientų metodą ir siekiant nustatyti laukiamus rodiklių lygius; - produkto fizinės apimties kitimą apibūdinantys skaičiavimai panaudojant indeksų metodą. Trečios krypties pagrindą sudaro fizinės apimties indekso skaičiavimai. Šis indeksas gali būti apskaičiuotas dviem būdais: - tiesioginiu (naudojami duomenys apie produkciją, įvertintą vienų ir tų pačių metų kainomis). Jeigu pi1- i-ojo produkto kaina ataskaitiniame laikotarpyje; pi0 - to produkto kaina už lyginimų bazę imtame laikotaryje; qi1 - produkto kiekis ataskaitiniame laikotarpyje ir qi0 - produkto kiekis už lyginimų bazę imtame laikotarpyje, tuomet produkto fizinės apimties indeksas (Iq), panaudojant lyginimų bazės kainas, bus apskaičiuojamas pagal formulę: EMBED Equation.2 µ § - netiesioginiu arba defliacijos būdu, t. y. produkto indeksą patikslinant kainų indeksu, t. y.: Iq=Ipq:Ip. Čia Ipq - produkto vertės indeksas, apskaičiuotas naudojant tiriamųjų laikotarpių duomenis; Ip - kainų indeksas - deflektorius, apskaičiuotas imant qi1. Ip apskaičiuojamas pagal BVP elementų galutinio naudojimo sritis. BVP lyginamosiomis kainomis surandamas dvigubos deflektacijos metodu, t. y. bendrąjį produktą ir materialines sąnaudas perskaičiuojant į lyginamąsias kainas atskirai. NP fizinės apimties kitimas apibūdinamas indeksu, kuris apskaičiuojamas taip: EMBED Equation.2 µ § čia BPi - i-sios ūkio šakos bendrasis produktas lyginamosioms kainoms; MSi - i-osios ūkio šakos produkto materialinės sąnaudos lyginamosiomis kainomis; 1 - ataskaitinis laikotarpis; 0 - praėjęs arba kitoks už lyginimo bazę imtas laikotarpis. NP perskaičiavimo į lyginamąsias kainas tvarka tokia. Tarkime: BPi1=400 mln. Lt; BPi1-MSi1=240 mln. Lt; BPi1(p)=264 mln. Lt (ataskaitinio laikotarpio i-osios ūkio šakos bendrasis produktas praėjusio laikotarpio kainoms). Tuomet: (BPi1-MSi1):(BPi1:BPi1(p))=(BPi1-MSi1):Ip=240:(400:264)=(BPi1-MSi1)(p)= ataskaitinio laikotarpio NP praėjusio laikotarpio kainoms=158,4 mln. Lt. Šiuose skaičiavimuose BPi1 ir BPi1-MSi1 yra ataskaitinio laikotarpio dydžiai ataskaitinio laikotarpio kainomis. 3. 3. Nacionalinis turtas. Nacionalinio turto sudėtinių dalių apskaičiavimo metodai Nacionaliniu turtu yra materialinės gėrybės bei tinkami naudoti gamtos ištekliai. Tai turtas, kurį valdo valstybė, privatūs asmenys ir kt., kuris naudojamas verslo reikalais. Tai materialaus ir nematerialaus, ilgalaikio ir trumpalaikio turto visuma, kuri apibūdinama vertine (faktinėmis ir lyginamosiomis kainomis) išraiška ir natūra. Yra momentinis dydis. Nacionalinis turtas (NT) gali būti aiškinama plačiai ir "susiaurintai". NT apskaičiavimui imamas natūrinis - daiktinis ir "turtinis", finansinis aspektas. Antruoju atveju nacionalinio turto sudėtinėmis dalimis imama: - žemės fondas (X1+X2+X3); - išžvalgytos naudingos iškesenos; - įmonių ir bendrovių turtas (PK+KT); - įstaigų ir organizacijų turtas (PK+AS); - namų ūkių turtas; - Lietuvos banko oficialiosios atsargos. Šitoks, o ir pirmojo atvejo NT grupavimas vadinamas NT klasifikacija. Čia: X1 - žemė; X2 - miškai; X3 - vidaus vandenys. Šių NT natūrinių - daiktinių sudėtinių dalių vertė surandama taikant vidutines normatyvines kainas ir jų koregavimo koeficientus. Tai tiesioginiai skaičiavimai. Jais surandama ir išžvalgytų naudingųjų iškasenų vertė. PK - ilgalaikis materialus turtas (pagrindinis kapitalas). Jis NT parodomas be nusidėvėjimo sumos, t. y. realia verte. KT - piniginės lėšos, atsargos (AS) ir kitas turtas. PK, KT apskaičiuojami teisioginiais skaičiavimais, panaudojus įmonių, valstybės insitucijų duomenis. PK (Cross or Net Fixed Capital) yra pagrindinė NT sudėtinė dalis. JTO rekomendacijos PK siūlo klasifikuoti taip: gyvenamieji ir negyvenamieji pastatai, statiniai, transporto priemonėms, mašinos ir įrengimai, darbo ir kiti galvijai. Namų ūkių turtas apskaičiuojamas, panaudojus namų ūkių tyrimų (šių tyrimų pagrindą sudaro imties metodo naudojimas) duomenis. Šie duomenys apibendrinami ekspertinių vertinimų metodu, t. y. NT atspindėtas namų ūkių turtą apibūdinantis skaičius yra specialistų - ekspertų apklausos rezultatu. Lietuvos banko oficialiosios atsargos nustatomos tiesioginiais skaičiavimais. Statistikos praktika NT apskaičiavimuose dažniau remiasi tiesioginių skaičiavimų metodu. Šį metodą papildo rečiau vartojamas "nepertraukiamos inventorizacijos" metodas, kuris yra ekspertinių vertinimų klasės metodu. Aptarta NT apskaičiavimo tvarka naudojama statistikos praktikos. Be to ši praktika NT aiškina ir taip: Nacionalinis turtas yra ekonominis turtas, funkcionuojantis kaip kaupimo priemonė, kurios dėka instituciniai vienetai įgyja nuosavybės teises (individualias arba kolektyvines) ir kurią valdyti arba naudoti yra ekonomiškai naudinga jos savininkams. Ekonominę naudą sudaro pirminės pajamos, susidarančios dėl turto naudojimo, ir holdingo pelnas/nuostolis, kuris gali atsirasti disponuojant turtu. Turtas skirstomas į nefinansinį turtą ir finansinį turtą. Nefinansinis turtas gali būti sukurtas ir nesukurtas. Sukurtas turtas yra toks nefinansinis turtas, kuris atsiranda gamybos procesų rezultate. Jį sudaro: - ilgalaikis turtas, kuris yra pakartotinai arba pastoviai gamyboje daugiau nei vienerius metus (ilgalaikis turtas dar skirstomas į materialų turtą ir nematerialų turtą); - trumpalaikis turtas arba atsargos, kurios yra naudojamos gamyboje kaip tarpinis vartojimas, yra parduodamasarba panaudojamas dar kitaip; - vertybės, kurios nėra naudojamos gamybai arba vartojimui, o yra įsigyjamos ir laikomos kaip kaupimo priemonė. Nesukurtas turtas yra nefinansinis turtas, kuris atsiranda ne gamybos pasekoje. Jis gali būti materialus ir nematerialus: - materialus nesukurtas turtas yra tas gamtinis turtas, kuriam yra nustatyta nuosavybės teisė (todėl pvz., jūros. oro erdvė nėra materialus nesukurtas turtas); - nematerialų nesukurtą turtą sudaro patentai, perduodami kontraktai, įgytas prestižas ir kt. Finansinis turtas yra ekonominis turtas, apimantis mokėjimo priemones, finansinius reikalavimus ie ekonominį turtą, artimą finansiniams reikalavimams: - mokėjimo priemones sudaro piniginis auksas, specialiosios skolinimosi teisės (SST), valiuta ir indėliai; - finansiniai reikalavimai įgalioja jų turėtojus, kreditorius, gauti apmokėjimus iš kitų institucinių vienetų, debitorių, kurie turi atitinkamus finansinius įsipareigojimus. Finansiniai reikalavimai yra vertybiniai popieriai, paskolos ir kt. - ekonominis turtas, artimas finansiniams reikalavimams, yra akcijos ir kt. Nacionalinių sąskaitų sistemoje bet kurį finansinį turtą (aktyvą) atitinka įsipareigojimas (išskyrus piniginį auksą ir SST). 3. 4. Nacionalinio turto dinamikos tyrimas Tarkime: Xi1 - i-osios NT sudėtinės dalies apimtis metų pradžioje; Xi0 - tos dalies apimtį metų pabaigoje; jos kainų indeksu yra Ipi, tuomet: 1) i-sios NT sudėtinės dalies padidėjimas lygus: Xi1-Xi0=(Xi, o didėjimos tempas sudarys: Ixi=Xi1:Xi0; 2) metų pabaigos NT bus lygus: NT1=((Xi0+(Xi)(Ipi=(Xi0(Ixi(Ipi; 3) NT padidėjimas lygus: NT1-NT0, o didėjimo tempas sudarys: NT1:NT0 ir jeigu NT1=30 mlrd. Lt, o NT0=25 mlrd. Lt, tai per metus NT padidėjo 20 %, t .y.: 30:25=(1,20(100)-100. NT struktūros pokyčiai apibendrinami apskaičiavus absoliutinius ir santykinius šių pokyčių matus bei modifikuotą vidutinį tiesinį nuokrypį. Papildoma literatūra: 1. Andreikėnas A. Lietuvos nacionalinis turtas. - V., 1996. 2. Martinavičius J. Bendrojo vidinio produkto Baltijos šalyse, Danijoje ir Baltarusijoje palyginimas / Lietuvos statistikos departamento darbai. - 1996. - Nr. 2. - P. 31 - 37. 3. Valkauskas R. Ūkio statistikos duomenų patikimumas / Ekonomika. Mokslo darbai. - 1996. Nr. 1(40). - P.148 - 157. 4. Mikroekonominiai skaičiavimai 4. 1. Verslo veiksnių indentifikavimas ekonominiais statistiniais rodikliais Ekonominiai statistiniai rodikliai (ESR) yra verslo ir jo veiksnių indentifikavimo rezultatais. ESR yra indikatoriais tiek, kiek jie atspindi verslą ir jo ypatumus, jo veiksnius. Formuojamas ESR sąrašas, kurio turinį lemia tai, ar: - būtina išsamiau prezentuoti įmonę ir jos verslą; - reikia sąrašą sieti su komercinės - ūkinės veiklos gerinimo ir naudos sau siekiais; - būtina sąrašą sieti su tuo, ko reikalauja centralizuota ar privaloma atskaitomybė. ESR sąrašas gali būti visaapimantis (visais pjūviais indentifikuojantis įmonę, jos verslą ir veiksnius, perspektyvas) ir dalimis arba svarbiausios grandies (orientuotas į ekonomikos teorijos, ekonomikos sistemos svarbiausią grandį, į atskaitomybės, finansinės apskaitos turinį). ESR sąrašui svarbūs įmonės dydis, apyvartos mąstai, nuosavybės forma ir pan. Iš galimų N ESR, parenkami n, geriausiai tenkinantys skaičiavimų tikslus ir poreikius. ESR klasifikuojami. Svarbiausiais klasifikavimo požymiais yra: - reiškinio apibendrinimo mąstas (ESR bendrieji ir paprastieji); - reiškinio turinys (ESR apibūdinantys verslo rezultatą, veiksnius, racionalumą, finansinę būklę); - ESR sudarymo forma (absoliutiniai, santykinai); - ESR ryšio forma (funkcinis, koreliacinis). Verslo veiksnius indentifikuoja natūrinės ir vertinės formos ESR. Bendrieji ESR yra vertiniai. Tai: PK - ilgalaikis materialus turtas; AK - trumpalaikis materialus turtas ir F - darbo užmokesčio (mokos) fondas. Šie ESR yra absoliutiniai. Jų skaičiui priklauso ir T - darbuotojų (darbininkų) skaičius. Santykiniai ESR yra tiesioginės ir atvirkštinės formos. Tiesioginės formos ESR rodo veiksnių produktyvumo lygį. Pavyzdžiui: ilgalaikio materialaus turto produktyvumas: h=Q:PK; darbo produktyvumas: w=Q:T Čia Q - produkcija, prekės, atlikti darbai ar paslaugos. h ir w susiję priklausomybe: h=w(APK Čia APK=apsirūpinimas ilgalaikiu materialiuoju turtu=T:PK. 4. 2. Verslo įmonių bei veiksnių struktūros pokyčių, produktyvumo ir pelningumo tyrimas Tegul: Xi0 - praėjusio laikotarpio verslo veiksnio (VV) apimtis; Xi1 - ataskaitinio laikotarpio i-ojo VV apimtis. Šiems duomenimis: i-jo VV lyginamasis svoris ataskaitiniame laikotaryje lygus: fi1=(xi1:(Xi1)(100; praėjusiame laikotarpyje: fi0=(xi0:(xi0)(100. Tuomet absoliutiniai VV struktūros pasikeitimai (punktais) sudarys: (f1=fi1-fi0, o santykiniai struktūros pokyčiai, rodantys pasikeitimų intensyvumo laipsnį, bus lygūs: ifi =fi1:fi0. (Jeigu ifi=1,20, tai šitai rodo, kad i-ojo VV lyginamoji dalis padidėjo 20 %=(1,20(100)-100). VV struktūros pokyčiai, VV produktyvumas ar pelningumas yra daugelio veiksnių sąveikos rezultatas, t. y.: y=f(xi). Čia xi yra H, w formuojantys veiksniai. Praktiniams skaičiavimams dažniau imamas tiesinio ir netiesinio atvejo funkcijos matematinės išraiškos, kurios gali būti daugiaveiksnės ir vienaveiksnės. Regresijos forma parenkama grafiškai, panaudojus F testą, lyginant vidutinės absoliutinės procentinės paklaidos reikšmes ir pan. Regresija parodo veiklos gerinimo kryptį. Pavyzdžiui, modelis w=0,5+0,9APK rodo, kad padidinus aprūpinimą ilgalaikiu materialiuoju turtu 1 tūkst. Lt (jeigu APK buvo išreikštas tūkst. Lt), darbo produktyvumas padidėja 0,9 tūkst. Lt (jeigu w buvo išreikštas tūkst. Lt). Tai vienveiksnis modelis. Daugiaveiksniui modeliui svarbus veiksnių sąrašas. Jį sudarant analizuojami porinės koreliacijos koeficientai, pasitelkiamas ekspertinių vertinimų metodas. Kitu skaičiavimų etapu yra regresijos formos parinkimas. Šis etapas panašus vienveiksnės regresijos atvejui. Kita vertus, daugiaveiksnis modelis, apimantis 4 ir daugiau veiksnių yra mažai naudingas, nes daug veiksnių apimančioje lygtyje, daugelio jos parametrų reikšmės mažos, neturinčios realiai apčiuopiamos naudos. 4. 3. Verslo įmo mo kelias. Šiuos koeficientus apskaičiuojant parenkama ESR "jungiamoji grandis", t. y. bendrasis, tiriamiems, veiksnys. Tarkime, šitokiu veiksniu yra x, o jo lygiais yra: 20, 25, 20, 30, 31. Reikia y2 transformuoti į y1, atsižvelgus į šį veiksnį (y1:10, 9, 8, 9, 11; y2:5, 3, 2, 4, 6). Atlikus skaičiavimus "mažiausių kvadratų" metodu, turime: y1=6,76+0,10x; y2=0,13+0,15x. Toliau naudosime "vieningo ryšio"lygtį: EMBED Equation.2 µ § Kadangi a0=6,76; a1=0,10; b0=0,13; b1=0,15, turime: y1=6,67+0,67y2. Atsižvelgus į šios lygties parametrus, perskaičiuotomis y2 reikšmėmis yra: 6,67+0,67(5=10,02; 6,67+0,67(3=8,68; 8,01; 9,35; 10,69, o sąlyginės y1 reikšmės lygios: 10+10,02=20,02; 9+8,68=17,68; 16,01; 18,35; 21,89. Sąlyginių y1 reikšmių sklaida apibendrinama variacijos matais, parenkamas teorinis skirstinys, įvertinantis šios sklaidos dėsningumas. 4. 4. Namų ūkių tyrimai - pagrindinis informacijos šaltinis apie pajamas ir vartojimą Namų ūkiai - ekonomikos sektorius. Tai nedidelis žmonių grupės, gyvenančios vienoje patalpoje, sujungiančios savo pajamas ir materialines vertybes ir kartu vartojančios prekes ir paslaugas (bendras būstas ir mityba). Duomenys apie namų ūkius, jų narių pajamas ir vartojimą gaunami tyrimais, kurių pagrindą sudaro imties metodas. Tai daugiatiksliai, specializuoti arba daugiaetapiai tyrimai. Imties vienetu yra namų ūkis. Imtis daugiaetapė. 1 etapas. Atrenkami stambesni geografiniai rajonai - pirminiai imties vienetai. 2 etapas. Iš pirminių imties vienetų atrenkami smulkesni dariniai (kaimas, miesto rajonas ir pan.) - antriniai imties vienetai. 3 etapas. Iš atrankinių imties vienetų atrenkami galutiniai vienetai. Imties procedūromis yra: paprasta atsitiktinė imtis, grupinė (serijinė) imtis, stratifikuota imtis, sisteminė (mechaninė) ir kt. imties procedūros. Imties kriterijus - šeimos dydis ir jo tolygus išsidėstymas teritoriniame vienete. Imties dydžio kriterijais yra: - programos biudžetas. Jis lemia imties dydį ir efektyvumą; - apibrėžtas duomenų patikimumo laipsnis. Duomenys renkami asmeninės apklausos, saviskaitos, apklausos telefonu, betarpiško stebėjimo būdais. Apibendrinant tyrimo duomenis sprendžiami programavimo klausimai, apklausos lapų apibendrinimo ir duomenų skelbimo klausimai, apskaičiuojama atrankos dispersija, formuojama duomenų bazė. Apibendrinami duomenys imami iš namų ūkio anketų, anketų apie maisto produktų pirkimą ir suvartojimą, buto (būsto) sąlygas, pajamas ir kt. 4.5 Namų ūkių pajamų ir išlaidų sudėtis. Pajamų diferenciacijos ir koncentracijos rodiklių skaičiavimas Bendrosios ir disponuojamos pajamos yra namų ūkių (NŪ) pajamų rūšimis. Bendrosios apskaičiuojamos sumuojant pirmines pajamas, pajamas, gautas iš nuosavybės, ir einamuosius pervedimus bei kt. pajamas. Disponuojamos pajamos mažesnės už bendrąsias sumokėtų tiesioginių mokesčių ir įnašų į socialinio draudimo ir pensijų fondus suma. Vartojamų prekių ir paslaugų klasifikacija apima šias grupes: maisto produktai, tabakas, gėrimai; drabužiai, ir avalynė; bendroji renta, kuras ir energija; baldai, namų apyvokos reikmenys; išlaidos medicinos aptarnavimui; transportas ir komunikacijos; mokslas, švietimas, poilsis, pasilinksminimai; kitos prekės ir paslaugos. NŪ pajamų ir vartojimo rodiklių sistemą sudaro šie skyriai: NŪ pajamų struktūra, lygis ir dinamika (pirminės pajamos skaičiuojant 1 NŪ ir 1 NŪ nariui; bendrosios ir disponuojamos pajamos skaičiuojant 1 NŪ ir 1 NŪ nariui); Vartojimo lygis, augimas ir struktūra (galutinės vartojimo išlaidos pagal visas ir konkrečias prekių ir paslaugų kategorijas, skaičiuojant 1 NŪ ir 1 NŪ nariui; bendras vartojimas, skaičiuojant 1 NŪ ir 1 NŪ nariui; NŪ, turinčių tam tikrų aktyvų, dalis; vartojimo, tenkančio savo gamybos produkcijai, dalis); Pajamų ir vartojimo pasiskirstymas (einamieji transferai; išmokos 1 NŪ ir 1 NŪ nariui; gaunamos sumos 1 NŪ ir NŪ nariui; neto suma 1 NŪ ir 1 NŪ nariui; santykis tarp disponuojamų ir bendrųjų pajamų; santykis tarp galutinio vartojimo išlaidų ir bendrojo vartojimo, skaičiuojant 1 NŪ ir 1 gyventojui; Lorenco kreivės: bendrosios NŪ pajamos, bendrosios disponuojamos NŪ pajamos; vartojimo išlaidos miesto ir kaimo rajonuose). Pajamų diferenciacija ir koncentracija apibūdinama apskaičiavus: modą, medianą, kvartiles, deciles, kvartilinį variacijos ir asimetrijos koeficientą. Pajamų nelygybės statistinei grafinei analizei naudojama Lorenco kreivė. Pavyzdžiui, NŪ, kurių pajamos 200 - 300 Lt yr 6; 300 - 400 Lt yra 7; 400 - 500 Lt yra 4; 500 - 600 Lt - 3. Pagal šiuos duomenis, dažniausiai paplitęs pajamų lygis - 325 Lt: EMBED Equation.2 µ § Šioje formulėje: M0 - moda; x0 - intervalo, turinčio didžiausią dažnumą, žemutinė riba (300 Lt); d - modalinio intervalo dydis (100 Lt); f1 - priešmodalinio intervalo dažnumas (6); f2 - modalinio intervalo dažnumas (7); f3 - pomodalinio intervalo dažnumas (4). Papildoma literatūra: 1. Aprašomoji statistika / Ats. red. J.Markelevičius. - V., 1994. 2. Molienė O. Namų ūkių piniginių pajamų lygio 1994 - 1995 metais statistinis tyrimas / Lietuvos statistikos departamento darbai. - 1996. - Nr. 1. - P. 22 - 29. 3. Molienė O. Namų ūkių tyrimų organizavimas. - V., 1993. 4. Scharnbacher K. Statistik im Betrieb. - Wiesbaden, 1994. 5. Statistika (antroji dalis) / Martišius S., Markelevičius J., Martinavičius J. - V., 1994. 6. Valkauskas R. Matų "vieningas ryšys" / Lietuvos statistikos departamento darbai. - 1995. Nr. 4. - P. 29 - 31. 7. Valkauskas R. Veiklos indikatoriai / Lietuvos statistikos departamento darbai. - 1995. - Nr. 3. - P. 28 - 29. 5. Kainų ir ūkio finansinio sektoriaus statistika 5. 1. Kainų stebėjimo metodai Pagrindine informacinė bazė kainų pokyčiams įvertinti yra produkcijos, prekių ir paslaugų kainų ir tarifų registravimas skirtingų nuosavybės formų įmonėse ir atrankiniai (imties metodo pagrindu) NŪ tyrimų duomenys apie gyventojų išlaidas šioms prekėms ir paslaugoms įsigyti. Kainų lygis stebimas dokumentiniu ir tiesioginiu būdu. Kai kainos ir tarifai tvirtinami Vyriausybės ir jos galioja visoje Lietuvoje, duomenys apie jas renkami centralizuota tvarka. Pagrindiniai jų šaltiniai yra Vyriausybės nutarimai ir kainaraščiai. Kai kainas ir tarifus tvirtina miestų (rajonų) valdybos, duomenis apie jas renka miestų ir rajonų statistikos darbuotojai. Šiuo atveju duomenų šaltiniu yra savivaldybių potvarkiai. Duomenys apie kainas, kurias formuoja rinka, gaunami tiesiogiai registruojant šias kainas apsilankymo dieną atitinkamoje parduotuvėje ar paslaugų įmonėje, turgavietėje, pas privačius pardavėjus. Šitoks tyrimas yra atrankinis. Vykdoma daugiapakopė imtis: pirmiausia atrenkami miestai ir rajonai, atstovaujantys tam tikriems regionams, po to - parduotuvės ar pan. ir pagaliau - prekės ir paslaugos. 5. 2. Kainų indeksai. Vartojimo kainų indeksas Ūkio statistikos praktika apima gamintojų, prekių apyvartos, vartojimo kainų, "pragyvenimo kainos" (gyvenimo brangumo arba egzistencminimumo), eksporto - importo kainų indeksų skaičiavimus. Tai agregatinių Laspeireso ir Paaše kainų indeksų, besiskiriančių svėrimo sistemomis, konkretūs taikymo variantai. Štai sudarant eksporto - importo kainų indeksus, atspindinčius atskirų prekių grupių kitimus kainos požiūriu, svariais yra prekių kiekiai; sudarant pragyvenimo kainos indeksą, svariais yra gyvenimo reikmenų kiekiai. Lietuvos Statistikos departamentas naudoja modifikuotą vartojimo kainų indekso skaičiavimo tvarką: 1. Nustatoma i-osios prekės vidutinė kaina pagal j-osios prekybos formas kiekvieno mėnesio pradžioje ir pabaigoje: EMBED Equation.2 µ § Čia m - j-osios prekybos formos parduotuvių skaičius. 2. Apskaičiuojama vidutinė mėnesinė tos prekės kaina: EMBED Equation.2 µ § 3. Apskaičiuojama vidutinė mėnesinė tos prekės kaina: EMBED Equation.2 µ § Čia n - prekybos formų skaičius. 4. Apskaičiuojama individualus tos prekės kainos indeksas: EMBED Equation.2 µ § Grupinio ir bendrojo kainų indeksų skaičiavimui pritaikomi laspeireso indeksams būdingi principai. Tarkime, ipj - individualūs prekių grupių kainų indeksai; uj0 - bazinio laikotarpio prekių ir pslaugų grupių (išlaidų) lyginamosios dalys, tuomet bendrasis vartojimo kainų indeksas bus lygus: EMBED Equation.2 µ § Gilesniems kainų dinamikos vertinimams pasinaudojama V.Bortkevičiaus lygybe; bendrojo kainų indekso, kainų indekso ir kainų struktūros indekso priklausomybe. 5. 3. Bankų statistika Bankų statistikos dėmesio centre: bankininkystės sistema, bankinė veikla (įsipareigojimai, pinigų atsarga, nominalus pinigų kiekis, tarpbankinės paskolos, vidutinės palūkanos), pinigai ir infliacijos mąstai, valiutų kursai. Bankininkystės sistema apibūdinama bankus grupuojant į centrinį, emisijos, komercinius, inovacinius, ipotekinius ir taupomuosius. Bankinė veikla indentifikuojama ESR sistema. Šioje sistemoje svarbiausiais ESR be paminėtų yra: - banko paslaugų vertė. (Banko gauto procento normos ir išmokėto procento normos skirtumas); - operacinės pajamos (bendrasis pelnas) - tai kredintinių operacijų procentas; investicijų į vertybinius popierius procentai ir dividendai; steigėjų bei spekuliatyvinių biržos sandorių pelnas; komisiniai už atsiskaitymus ir pervedimus; užsienio operacijų pajamos; - grynasis pelnas (Bendro pelno ir banko išlaidų skirtumas); - balansinio pelno norma. (Grynojo pelno ir nuosavo kapitalo santykis); - bankų likvidumas. (Sugebėjimas laiku padengti įsiskolinimus. Banko aktyvų ir pasyvų santykis bei struktūra); - banko stabilumas (pastovumas). Išduotų paskolų sumos ir depozitų (indėlių) santykis arba pasyvų ir aktyvų santykis; - kreditavimo apimtys. (Skolininkų neapmokėtų įsiskolinimų likutis); - sumos, gautos pagal depozitus. (Nerealizuotų aktyvų likutis, pinigai, gauti pagal depozitus); - pinigų masė. (Pirkimo ir mokėjimo priemonių visuma); - pinigų apyvartos greitis. Apibūdinamas dviem ESR: a) pinigų apyvartumu pajamų apyvartoje. (BVP ir vidutinio pinigų agregato P2 santykis. Čia P2 yra pinigų P1 ir kvazi pinigų suma. P1 - neterminuoti indėliai ir pinigai apyvartoje. Kvazi pinigai - terminuoti šalies ir konvertabilios bei nekonvertabilios užsienio valiutos (perskaičiuotos šalies valiuta) indėliai); b) pinigų apyvartumas atsiskaitymų apyvartoje. (Banko pervestų lėšų pagal einamąsias sąskaitas ir pinigų agregato P2 santykis). 5. 4. Pinigų perkamoji galia. Pinigų kopiūrinės sudėties vertinimo metodai Pinigų perkamosios galios pakitimas indentifikuojamas indeksu (Ipg), kuris apskaičiuojamas taip: Ipg=1:IVKI, čia IVKI - vartojimo kainų indeksas. Tai turiniu skirtingi dydžiai. Šitai matosi ir iš šio pavyzdžio. Tarkime, ataskaitiniame laikotarpyje prekės kaina sudarė 1,39 Lt, o baziniame laikotarpyje - 1,43 Lt. Pagal šiuos duomenis, prekės kaina sumažėjo 2,797%=[(1,39/1,43)-1](100%. Tuo tarpu lito perkamoji galia padidėjo 2,878%=[(1,43/1,39)-1](100%. Pinigai, valiuta, infliacija - susijusios sąvokos. Valiutos (šalies piniginio vieneto) kursas yra dviejų valiutų tarpusavio keitimo proporcija. Ekonominiams statistiniams skaičiavimams priskiriami vidutinio valiutų kurso skaičiavimai. Šis kursas yra n-ojo laipsnio šaknis iš keletos laikotarpių valiutos kursų, apskaičiuotų tiesioginiu metodu (valiutos kiekis, tenkantis kotiruojamos valiutos vienetui), sandaugos. Kitaip tariant, jis yra geometriniu vidurkiu. Valiutų kursų indikatoriais yra ir efektyvaus valiutų kurso indeksas: Ii=Ki1:Ki0. Čia Ki - i-osios šalies valiutos vidutiniai kursai: EMBED Equation.2 µ § Čia kij - j šalies valiuta i-osios šalies vienetui; qij - i ir j šalių bendra prekių apyvarta) bei realus efektyvaus valiutų kurso indeksas (Ki deflektuojamas i ir j šalių kainų indeksų santykiu). Valiutos kurso kitimo tendencijai nusakyti, naudojamas grafinis duomenų vaizdavimo būdas, vykdomas duomenų analitinis išlyginimas panaudojus ar nepanaudojus mažiausių kvadratų metodą. Valiutos kursai ir infliacija susiję reiškiniai. Infliacija indentifikuojama jos mąstu. Jis nustatomas panaudojus IVKI. Tarkime, rugsėjo mėnesį palyginus su rugpjūčio mėnesiu IVKI sudarė 1,15 (kainos padidėjo 15%), o spalio mėnesį palyginus su rugsėjo mėnesiu jis sudarė 1,47 (kainos padidėjo 47%). Tuomet, spalio mėnesį palyginus su rugpjūčio mėnesiu kainos padidėjo (infliacijos mąstas) 69%=(1,15(1,47)=(1,69(100)-100. Šitokie skaičiavimai yra grandininiais. Bazinis ir grandininiai IVKI susiję: pastaruosius nuosekliai sudauginus, gauname bazinį IVKI. Infliacija plinta nevienodais tempais. Nuo jos labiausiai kenčia mažas pajamas gaunantys. Todėl apibendrinimuos tikslingiau skaičiuoti diferencijuotis IVKI. Infliaciją lydi pinigų nuvertėjimas, kuris, kaip buvo pažymėta, indentifikuojamas Ipg. Šitai susiję ir su banknotų specifikacijų struktūros pokyčiais. Tarkime, baziniame laikotarpyje buvo: 2 Lt. vertės 100 mln. vnt.; 5 Lt - 70 mln. vnt.; 10 Lt - 30 mln. vnt. Ataskaitiniame laikotarpyje susiformavo ši padėtis: 2 Lt - 138 mln. vnt.; 5 Lt - 57 mln. vnt.; 10 Lt - 35 mln. vnt. Pagal šiuos duomenis pinigų kiekis padidėjo 15%=(230:200)=(1,15(100)-100. Toliau naudosime formulę: xi0(I. Čia xi0 - bazinio laikotarpio i-osios banknotų specifikacijos kiekis; I - pinigų kiekio didėjimo tempas (1,15). Atlikę skaičiavimus turime: 2 Lt - 115 mln. vnt; 5 Lt - 81 mln. vnt.; 10 Lt - 34 mln. Lt. Šie skaičiavimai rodo "galėjusią būti" padėtį. Jie yra susiformavusios situacijos vertinimo baze. Banknotų specifikacijų struktūros pokyčių gilesniam tyrimui, apskaičiuojami absoliutiniai ir santykiniai struktūros rodikliai. Apskaičiavus vidutinį kvadratinį nuokrypį, surandama apibendrinanti charakteristika. 5. 5. Statistikos metodai vertybinių popierių biržų kotiravime ir "nuotaikų" jose vertinimuose "Nuotaikos" prekių ir vertybinių popierių biržose indikuojamos kainomis. Jų pokyčiai indentifikuojami individualiaisiais (grandininiais ir baziniais) kainų indeksais. Tai bendresnio pobūdžio skaičiavimai, reikalaujantys atsižvelgti į sandorių kiekius. Reikalaujantys apskaičiuoti vidutines kainas, kurių tyrimui naudojamas indeksų metodas. Biržos ir kotiruojamos vidutinėmis kainomis: - prekės vidutinė dienos kaina ( EMBED Equation.2 µ § Čia pij - i-ojo sandorio j dienos kaina); - prekės vidutinė mėnesio (kitokio laikotarpio) kaina ( EMBED Equation.2 µ § Čia kj - j dienos sandorių skaičius). Naudojant ataskaitinio laikotarpio ir lyginimo baze imto laikotarpio duomenis, apskaičiuojami: - kintamas sudėties indėksas: EMBED Equation.2 µ § - struktūrinių poslinkių indeksas: EMBED Equation.2 µ § - pastovios sudėties indeksas: EMBED Equation.2 µ § Šie indeksai susiję. Pavyzdžiui, ataskaitinį laikotarpį palyginus su praėjusiu, prekės vidutinė kaina padidėjo 13,4% (kintamos sudėties indeksas lygus 1,134). Dėl to, kad pakito sandorių struktūra, vidutinė kaina padidėjo 8% (struktūrinių poslinkių indeksas lygus 1,08) ir dėl to, kad pakito prekės VK, vidutinė kaina padidėjo 5% (pastovios sudėties indeksas lygus 1,05). Čia: 1,134=1,08(1,05. Kainų pastovumo lygis apibūdinamas atvirkščiu jam dydžiu - vidutiniu kvadratiniu nuokrypiu bei jo pagrindu apskaičiuotu variacijos koeficientu. (Kainos daugiau ar mažiau stabilios, kai šio koeficiento reikšmė neviršija 5%). Ilgalaikių ir trumpalaikių "nuotaikų" biržose indikatorių tarpui priskiriami ir biržų indeksai. Šie indeksai nėra statistiniais indeksais. Tokiais tampa paėmus jų bazinį lygį, t .y pastovų dydį faktinių indekso reikšmių vertinimui. Lietuvos Nacionalinėje Vertybinių Popierių Biržoje skaičiuojami LITIN tipo indeksai. Šie indeksai yra kainos tipo, Skaičiuojami antrinei akcijų rinkai atsižvelgiant į išleistų vertybinių popierių skaičių. Indeksai išreiškia santykį tarp akcijų kapitalizacijos sumos tam tikru laiko momentu ir tų pačių akcijų kapitalizacijų sumos pradiniu indekso skaičiavimo omentu. Išreiškiami punktais. Pradiniu skaičiavimo momentu indeksų vertė buvo prilyginta 1000. Indeksams skaičiuoti vartojama formulė: Kt * (Mt / M0) * 1000, kur M0 - emitentų, įtrauktų į indekso skaičiavimo bazę, emisijos kapitalizacija pradiniu indekso skaičiavimo momentu; Mt - emitentų, įtrauktų į indekso skaičiavimo bazę, emisijų kapitalizacija laiko momentu t; Kt - reguliavimo koeficientas, užtikrinantis indekso skaičiavimo nepertraukiamumą. Papildoma literatūra: 1. Alejeva N. Vartojimo kainos pereinamuoju į rinkos ekonomiką laikotarpiu / Lietuvos statistikos departamento darbai. - 1995. - Nr. 2. - P. 19 - 24. 2. Bartkienė A. Infliacija ir kainos / Ekonomika. Mokslo darbai. - 1995. - Nr. 39. - P. 24 - 37. 3. Lietuvos bankas. Mėnesinis biuletenis. - 1996. 4. Markelevičius J. Kaip matuojame infliaciją / Apskaitos apžvalga. - 1994. - Nr. 2. - P. 26 - 28. 5. Vizbaraitė D. Lietuvos pinigų rinka / Lietuvos statistikos departamento darbai. - 1996. - Nr. 2. - P. 38 - 46. 6. Ūkio ciklai ir jų statistinis tyrimas 6. 1. Ūkio konjuktūros indikatoriai ir jų sudarymo metodai ESR, indentifikuojantys ūkio aktyvumą, vadinami ekonominiais indikatoriais. Pagrindiniais jų klasifikavimo požymiais yra: - skaičiavimams naudotų duomenų pobūdis (objektyvūs, subjektyvūs); - kompleksiškumas (paprastieji, bendrieji arba kompleksiniai). Bendrieji indikatoriai yra sintetiniais, įvertinančiais ūkinę situaciją šalyje. Tai BVP, BNP, NP ir kt. Bendrųjų indikatorių klasė yra kompleksinė. Jai priskiriami paprastųjų indikatorių junginiai. Paprastaisiais indikatoriais aprašomi atskiri ūkiniai reiškiniai, šių reikšinių dalys ar savarankiški komponentai, apibūdinantys ūkio politikos tikslus bei jų siekimo priemones. Tai paprastųjų indikatorių grupės arba indikatorių "krepšelis". "Krepšelio" sąrašas formuojamas ekpertiniais vertinimais, kreipiant dėmesį į tiriamo reiškinio ypatumus. Šio "krepšelio" turinys apibendrinama signalinių reikšmių, duomenų standartizavimo, daugiamačio vidurkio, pagrindinių komponenčių, kitais daigiamatės statistikos metodais. Pavyzdžiui, jeigu xit - i-ojo paprastojo indikatoriaus laiko eilutės t laikotarpio lygis; EMBED Equation.2 µ § - šių lygių aritmetinis vidurkis; (i - vidutinis kvadratinis nuokrypis, tai tokių duomenų normuotais nuokrypiais yra: uit ( 1/(i (xit - EMBED Equation.2 µ §). Normuotų nuokrypių vidurkio suradimas EMBED Equation.2 µ § yra galutiniu skaičiavimų duomenų standartizavimo metodu etapu (n - paprastųjų indikatorių skaičius). Šie vidurkiai sudaro laiko eilutę, kuri tiriama giliau. Laiko eilutės yra sinchroninės ir asinchroninės. Pastarosios yra "ankstyvųjų", tapačių ir "atsiliekančių" indikatorių eilutėmis. Dažniausiai ne mažiau 2 metų indikatorių mėnesiniai lygiai. 6. 2. Klasikinė ūkio ciklų statistinio tyrimo metodika Ūkio svyravimai yra keturinų rūšių: - sezoniniai (S; sezono laikų pasikeitimo arba įvairių kalendorinių ir religinių švenčių bei papročių rezultatas); - ilgalaikiai (T; trendas; ilgalaikis ir pastovus ūkio aktyvumo didėjimas); - nereguliarūs (I; nenumatyti ūkio aktyvumo pasikeitmai, kuriuos lemia įvairūs atmosferos pokyčiai, technikos atradimai arba politiniai įvykiai); - cikliniai (C; ilgalaikiai ir nereguliarūs. Juos lemia ekonominės jėgos, kurios yra ūkio viduje ir yra bendro ekonominio gyvenimo dalis). Ekonominiame indikatoriuje, šios svyravimų rūšys (komponentės) yra adityvioje: T+S+C+I arba, kitu variantu, multiplikatyvioje priklausomybėje: T(S(C(I T išskiriama mažiausių kvadratų metodu. Ekonomikos teorija funkcijos tipo nenusako. Todėl dažniausiai naudojamas slenkamųjų vidurkių metodas. Šiuos vidurkius apskaičiuojant, imami 3, 5 ir 7 metų vidurkiai. Apskaičiavus teorinius laiko eilutės lygius ( EMBED Equation.2 µ §) apskaičiuojami cikliškumo santykiai: EMBED Equation.2 µ § Čia yt - faktiniai laiko eilutės lygiai). Sezoniškumo indeksas apskaičiuojamas imant mėnesinius duomenis (rečiau dekados, ketvirčio duomenis). Optimalūs 2 metų duomenys. Šio indekso skaičiavimas yra kelių etapų, kurių seka tokia: - EMBED Equation.2 µ §=mėnesinių lygių vidurkis= EMBED Equation.2 µ §; KS=mėnesiniai sezoniškumo koeficientai= EMBED Equation.2 µ §; - IK - sezoniškumo koeficientai (dažnai vadinami sezoniškumo indeksu ir kas nėra tikslu)= EMBED Equation.2 µ § (čia n - to paties pavadinimo mėnesių skaičius); - IS=sezoniškumo indeksas=IK(k (čia k=koregavimo koeficientas= EMBED Equation.2 µ §). Žinant IS, S išskiriama taip: yt:IS=ytS. Sezoniškumo apimtys lygios: yS=yt-ytS. Išskiriant ciklinių ir nereguliarių svyravimų aopimtis, atsižvelgiama, kad bendra jų apimtis lygi: yC+yN=yt- EMBED Equation.2 µ §-yS. Skaičiavimų seka tokia: - mažiausių kvadratų metodu surandami ytS teoriniai lygiai EMBED Equation.2 µ §; - ICN=ciklinių ir nereguliarių svyravimų procentiniai santykiai= EMBED Equation.2 µ §; - slenkamųjų vidurkių metodu apskaičiuojamos yC apimtys; yN=ICN:yC. 6. 3. Ūkio ciklo komponenčių tyrimas analitinu duomenų išlyginimu, panaudojus mažiausių kvadratų metodą. Eksponentinis išlyginimas Skirtingi 6. 2. aptartai metodikai, šiuo atveju T, S, C ir I apimčių išskyrimas paremtas mažiausių kvadratų metodo naudojimu visuose skaičiavimų etapuose. Šio metodo kriterijumi yra: EMBED Equation.2 µ § (Kitimo trajektorijai aprašyti imama ta funkcija, kurios nuokrypių kvadratų suma konkrečiu atveju yra mažiausia). Funkcijos tipo parinkimui talkina grafinis duomenų vaizdavimo būdas. (Skiriami faktinius duomenis iliustruojantys grafikai; papildomais skaičiavimais gautų duomenų grafikai, kuriais vaizdžiai išdėstomi skaičiavimų rezultatai, papildomai jie paaiškinami; "etalono" grafikai, kuriais teorinė sąvoka ar apibrėžimas interpretuojamas "vaizdiniu" atitikmeniu). Šiuo būdu, sudarius faktinių duomenų grafiką, vizualiai nusakomas funkcijos tipas. Funkcijos parinkimo teisingumu įsitikinama palyginus įvairioms funkcijoms apskaičiuotus vidutinę absoliutinę procentinę paklaidą, vidutinę procentinę paklaidą. Mažesnė šių dydžių reikšmė rodo tinkamiausią funkciją. Kitais funkcijos parinkimo teisingumo įsitikinimo keliais yra: - F testas: jeigu Fišerio kriterijos faktinė reikšmė (F; bendrosios ir likutinės dispersijos santykis) yra mažesnė už kritinę reikšmę pasirinktam patikimumo lygiui ( (F(; paprastai (=0,05, laisvės laipsnių skaičiui k1=m-1 ir k2=N-m. Čia m - lygties parametrų skaičius; N - laiko eilutės lygių skaičius), t. y. F

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!